- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- 2YT-13964-599/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09184-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Erika Stočkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. Š., O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Turto bankas", LR valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.2Įpėdiniai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Š. ir O. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina S. G. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusi po jos vyro L. G. mirties.
2. Nurodė, kad pareiškėjos įstatymų nustatyta tvarka po jų motinos S. G. mirties kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2022 m. kovo 21 d. Notarų biure buvo užvesta paveldėjimo pagal testamentą byla. Notarų biure Pareiškėjoms buvo išaiškinta, kad paveldimas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki šiol yra bendroji jungtinė mirusiųjų sutuoktinių S. G. ir jos vyro L. G. nuosavybė, kadangi po pareiškėjų motinos vyro L. G. mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 19 d. 13:00 val., jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų t. y. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, nustatyta, jog S. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina. S. G. sutuoktinis L. G. gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, nustatyta, kad L. G. vaikų neturėjo. Iš (duomenys neskelbtini) mirties išrašo nustatyta, kad L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto 2008 m. spalio 23 d. Oficialaus testamento nustatyta, kad S. G. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka savo dukroms L. Š. ir O. J..
7. Pareiškėjos nurodė, jog L. G. mirus pareiškėjų motina S. G. neišmanė visų teisinių dalykų, manė, kad visas mirusiam sutuoktiniui priklausęs turtas pereina jai ir dėl palikimo priėmimo nereikia kreiptis į notarus ar kitas institucijas. Ji liko gyventi jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki pat mirties naudojosi mirusiam priklausiusia buto dalimi bei kitu turtu, rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo mokesčius.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
10. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
11. Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjų paaiškinimais, VĮ „Registro centras“ duomenimis, remiantis Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4115 bei Namų bylos kopija butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog po palikėjo L. G. mirties, S. G. toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjų L. Š. ir O. J. motina S. G., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio L. G. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjoms yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
14. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina S. G. gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio L. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.