- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2S-2613-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12450-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ ieškinį (patikslintą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“ dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą panaikinimo, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydama panaikinti 2022 m. kovo 23 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220323-04580; išreikalauti iš NŽT Vilniaus skyriaus dokumentus; išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės projektuotojo UAB „Rusnė“ ir projekto vadovo A. M. 2016 m. parengto statinio projekto – „Kitos paskirties inžinerinio statinio (salelės su dangomis) (duomenys neskelbtini) statybos projektas“, projekto Nr. 2016-129, kopiją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, jog atsisako ieškinio, nes atsakovė, po ieškovės kreipimosi į teismą, panaikino ginčijamą deklaraciją, tuo visiškai pripažindama ieškinį ir patenkindama jos reikalavimus. Pareiškime nurodyta, jeigu atsakovė būtų deklaracijos nesudariusi arba panaikinusi ją iki ieškovei kreipiantis į teismą, byla nebūtų buvusi iškelta. Tik atsakovė atsakinga už tai, kad teisme iškelta byla ir turi prisiimti to pasekmes. Ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, kad ji nebegalės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Prašo ieškovei grąžintini 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 105,75 Eur ir kitą jo dalį – 35,25 Eur priteisti iš atsakovės bei priteisti ieškovei iš atsakovės 6 145,40 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „T Parkas“ ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-17063-807/2022, pagal ieškovės UAB „T Parkas“ ieškinį (patikslintą) atsakovei UAB „Baltoil“ dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, nutraukė. Priteisė ieškovei UAB „T Parkas“ iš atsakovės UAB „Baltoil“ 6 192,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Baltoil“ į valstybės biudžetą 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „T Parkas“ dalį 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 96, 2022 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 102, 2022 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 105, 2022 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 106, sumokėtų per Swedbank AB banką, įmokėto žyminio mokesčio, t. y. 141 Eur.
4. Teismas sprendė, kad ieškinio (patikslinto) atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškinio (patikslinto) atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos. Ieškovė apsisprendė neginti savo teisių teisme, nes atsakovė patenkino jos reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinio (patikslinto) atsisakymą priėmė ir bylą nutraukė. Ieškovei grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 141 Eur.
5. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, yra viso 6 333,40 Eur sumai ir jas sudaro: 188 Eur sumokėtas žyminis mokestis (94 Eur žyminis mokestis už ieškininius reikalavimus ir 94 Eur žyminis mokestis už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), 6 145,40 Eur teisinių paslaugų išlaidos (el. bylos 1 tomas, el. bylos lapai – 131-134). Grąžinus dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, teismas sprendė priteisti 25 proc. negrąžinto žyminio mokesčio, t. y. 47 Eur, ir išlaidas už suteiktas teisines paslaugas – 6145,40 Eur. Kadangi ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, ieškovės reikalavimus atsakovė patenkino tik kai ieškovė kreipėsi į teismą, tai teismas sprendė ieškovės naudai priteisti patirtas 6 192,40 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį dalyje dėl 6 192,40 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje dalyje atmesti, priteisti iš ieškovės 841 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šio atskirojo skundo nagrinėjimu. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį netinkamai įvertino procesinį ieškovės elgesį ir bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, todėl nepagrįstai priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ginčijama nutartimi byla nutraukta atsakovei panaikinus deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220323-04580 (toliau – Deklaracija), t. y. atsakovei patenkinus ieškovės reikalavimą, tačiau iš ieškovės ieškinio argumentų, ieškinio teisinio pagrindo ir ieškovės prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių akivaizdu, kad ieškovės tikslas teikiant ieškinį buvo ne panaikinti deklaraciją, o sukliudyti atsakovei įsigyti atsakovės naudojamą valstybinio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Po ieškinio pateikimo paaiškėjus, kad atsakovė įsigijo naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį, tolesnė bylos eiga ieškovei prarado prasmę, nes deklaracijos panaikinimas neturi jokios įtakos 2022 m. birželio 8 d. atsakovės sudarytam valstybinės žemės įsigijimo sandoriui.
6.2. Apeliantės nuomone, ieškovė sąmoningai klaidino teismą, savo reikalavimų pagrindimui su patikslintu ieškiniu (priedas A.21) pateikė į bylą J. M. 2017 m. rugsėjo 21 d. parengtą planą M 1:500, kuriame išskirtos žemės sklype esančių statinių eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalys neatitinka tikrovės, nes yra panaikintos teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020 buvo galutinai išspręstas ginčas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo.
6.3. Apeliantė nurodo, kad reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė nieko bendro su deklaracijos teisėtumu neturinčiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės pardavimą ir nuomą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių reikalavimu parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo plane išskirti kiekvienam statiniui reikalingą žemės sklypo dalį. Ieškinyje nurodė, kad registruotas aikštelės ploto pasikeitimas sudaro prielaidas atsakovei pretenduoti į didesnę dalį žemės sklypo ploto. Taip teigdama ieškovė bandė suklaidinti teismą, nes jai buvo puikiai žinoma, kad atsakovė į jokį didesnį nei išnuomota valstybinės žemės nuomos sutartimi žemės sklypo plotą nepretenduoja ir deklaracija su atsakovės perkamos valstybinės žemės plotu nieko bendra neturi.
6.4. Apeliantės nuomone, ieškovės procesiniai veiksmai buvo nukreipti tam, kad sutrukdyti atsakovei įsigyti žemės sklypo dalį, kurios priskyrimo atsakovės naudojimui klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kadangi dėl prejudicijos ieškovė negalėjo iš naujo reikšti reikalavimo dėl atsakovės nuomojamos ir ketinamos įsigyti žemės sklypo dalies ir su tuo susijusių laikinųjų apsaugos priemonių, buvo pareikštas reikalavimas dėl deklaracijos panaikinimo, reikalavimą motyvuojant teisės normomis dėl statiniams reikalingų žemės sklypo dalių išskyrimo, prašant taikyti su reikalavimu nesusijusias laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui ir nutylint su reikalaujamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusį įsiteisėjusį teismo sprendimą.
6.5. Vilniaus apygardos teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje tolesnis procesas ieškovei tapo nebetikslingas. Ieškovė, nors ir gavo reikalautą projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu buvo priimta deklaracija (projektuotojo UAB „Rusnė“ pateikta teismui 2022 m. rugpjūčio 31 d.), ieškinio reikalavimų nebetikslino, nepasinaudojo galimybe reikalauti pripažinti projektinę dokumentaciją ir jos pagrindu išduotą statybos leidimą negaliojančiais. Apeliantės nuomone, tai leidžia daryti išvadą, kad projektinėje dokumentacijoje numatyti statybos darbai iš tikro ieškovės interesų nepažeidžia.
6.6. Apeliantė nurodo, kad ieškinys šioje byloje nebuvo pirmas ieškovės bandymas laikinųjų apsaugos priemonių, nesusijusių su byloje reiškiamais reikalavimais, pagalba uždrausti UAB „Baltoil“ išpirkti naudojamą valstybinę žemę, dėl kurios priskyrimo UAB „Baltoil“ yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ieškovė tą patį nesėkmingai bandė padaryti tarp šalių vykstančioje byloje dėl servitutų aikštelei nustatymo (2022 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-465/2022, 2022 m. kovo 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-874-779/2022).
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
7.1. Atsakovė vykdė ir neteisėtai deklaravo statybos darbus bendrai su ieškove valdyto ir valdomo žemės sklypo dalyje. Suprasdama, kad realiai darbai negali būti deklaruojami kaip teisėti, tinkami ir užbaigti, ieškovė ginčijo atsakovės sudarytą jų baigimo dokumentą – deklaraciją. Atsakovė, pati panaikinusi ginčytą deklaraciją ir patenkinusi ieškinio reikalavimą, bando teismą įvelti į ginčo nagrinėjimą iš esmės – teisinga ar ne buvo deklaracija ir kodėl. Ieškovė pažymi, kad po to, kai atsakovė pripažįsta ieškinį ir patenkina ieškovės reikalavimus, nėra tolesnio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas.
7.2. Nors dabar atsakovė daro prielaidas, kad tariamai jos deklaruotos statybos užbaigimas neturėjo reikšmės ir įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, tačiau pati ginčo deklaraciją panaikino. Esamoje situacijoje susiklostė tokia padėtis: atsakovė vykdė statybos darbus pagal išreikalautą į bylą projektą, vėliau deklaravo, kad juos užbaigė, o paskui pasinaikino jų užbaigimo deklaraciją ir Nekilnojamojo turto registre nebeliko įrašo, kad kokie nors statybos darbai būtų buvę atlikti, kad tai įvyko tinkamai ir jie teisėtai užbaigti. Taigi, po ieškinio pateikimo atsakovė sukūrė tokią situaciją, kai statybų tariamai net nebuvo, nebeliko jų pabaigos deklaracijos, todėl neva ir ieškovei nėra priežasties būti nepatenkinta.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovė nurodo, kad įrodinėjo ieškinį leistinais įrodymais ir neklaidino teismo, pateikė visus svarbius jos reikalavimui įrodyti įrodymus. Taip pat prašė atskirus įrodymus išreikalauti iš atsakovės bei kitų proceso dalyvių. Ieškovė siekė įrodyti, kokias pasekmes sukels (ir, deja, bylos metu sukėlė) atsakovės deklaruota statybų pabaiga, kreipėsi į teismą dėl to, kad atsakovė priėmė neteisėtą deklaraciją, kuri vėliau padėjo jai neteisėtai sudaryti su valstybe žemės sklypo dalies pirkimo sutartį.
7.4. Statybų teisėtumas, apimtis ir pabaigos deklaravimas lemia ir vėlesnes pasekmes tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Viena iš pasekmių, tai bendrai valdomame žemės sklype sukurtų daiktų suteikiamos teisės į žemę. Jeigu nekilnojamasis daiktas negali būti laikomu tinkamai ir teisėtai sukurtu ar rekonstruotu, toks daiktas ir neturi teisės sukurti atsakovei teisių į žemę. Tai buvo vienas iš ieškinio ginčo aspektų, nes kreipimosi į teismą metu pasirengimo bylos nagrinėjimui metu siekta surinkti visus su atsakovės statybomis susijusius dokumentus. Priklausomai nuo jų turinio, galima būtų papildomai nagrinėti ir kitus atsakovės deklaruotų statybų padarinius. Vengdama tokių aplinkybių tyrimo iš esmės, atsakovė pati panaikino ginčytą deklaraciją, kad tik nebeliktų ieškinio dalyko.
7.5. Ieškovė pažymi, kad ginčyta deklaracija ir jos teisėtumas nebuvo anksčiau nagrinėti teismuose. Kiti šalių tarpusavio santykiai, teisė į servitutus ir pan., yra skirtingi šalių teisių gynimo būdai ir pagrindai, kurie nėra tiesiogiai sietini su tuo, kad atsakovė deklaravo naują statybą / rekonstrukciją, o paskui pradėjus bylą ją panaikino.
7.6. Byloje buvo siekiama įvertinti atsakovės statybos / rekonstrukcijos darbų ir jų užbaigimo teisėtumą. Toks reikalavimas ir buvo saugomas tam, kad atsakovė neperleistų tretiesiems asmenims neteisėtomis statybomis sukurtų / rekonstruotų objektų, ir taip neapsunkintų ginčo bei neįtrauktų naujų asmenų į ginčą. Tam, kad neteisėtai deklaruojamos statybos nesukurtų tolesnių teisių atsakovei, buvo ir siekiama sustabdyti bylos metu. Ši byla susijusi ne su buvusiomis anksčiau kitose bylose prašytomis ir taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o būtent su šiomis atsakovės deklaruotomis baigtomis statybomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukus, ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylinėjimosi išlaidų šalims atlyginimo tvarka, kai teismas byloje nepriima sprendimo, kuriuo byla išnagrinėja iš esmės, reglamentuota CPK 94 straipsnyje. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
11. Kasacinis teismas išaiškino, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) prašydama panaikinti 2022 m. kovo 23 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220323-04580; išreikalauti iš NŽT Vilniaus skyriaus dokumentus; išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės projektuotojo UAB „Rusnė“ ir projekto vadovo A. M. 2016 m. parengto statinio projekto – „Kitos paskirties inžinerinio statinio (salelės su dangomis) (duomenys neskelbtini) statybos projektas“, projekto Nr. 2016-129, kopiją. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, jog atsisako ieškinio, nes atsakovė, po ieškovės kreipimosi į teismą, panaikino ginčijamą deklaraciją, tuo visiškai pripažindama ieškinį ir patenkindama jos reikalavimus.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 192,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vertindamas dėl kokių priežasčių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, nurodė, kad ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, ieškovės reikalavimus atsakovė patenkino tik kai ieškovė kreipėsi į teismą, todėl ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodo, jog teismas netinkamai įvertino procesinį ieškovės elgesį ir bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, todėl nepagrįstai priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Apeliantės nuomone, ieškovės tikslas teikiant ieškinį buvo ne panaikinti deklaraciją, o sukliudyti atsakovei įsigyti atsakovės naudojamą valstybinio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
15. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, ieškovė suformulavo vieną reikalavimą – panaikinti 2022 m. kovo 23 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220323-04580. Atsakovei panaikinus ginčijamą deklaraciją, laikytina, kad atsakovė patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą ir ginčo dalyko byloje neliko. Taigi, ieškovės atsisakymą nuo ieškinio lėmė atsakovės veiksmai – deklaracijos panaikinimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenka atsakovei. Atsakovės argumentai, kad ieškovė siekė sukliudyti atsakovei įsigyti naudojamą valstybinio žemės sklypo dalį, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Akivaizdu, kad atsakovei ieškovės reikalavimą patenkinus anksčiau, t. y. iki kreipimosi į teismą, ieškovei nebūtų kilęs poreikis kreiptis į teismą dėl ginčo deklaracijos panaikinimo.
16. Apeliantės argumentai, kad reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė nieko bendro su deklaracijos teisėtumu neturinčiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės pardavimą ir nuomą, neturi reikšmės nagrinėjant skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės pagrįstumo. Taip pat kiti apeliantės argumentai, kad Vilniaus apygardos teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje tolesnis procesas ieškovei tapo nebetikslingas, statybos darbai ieškovės interesų nepažeidžia, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent atsakovės veiksmai lėmė tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti 2022 m. kovo 23 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, ir nagrinėjimo teisme metu patyrė 6 333,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustačius nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme buvo atsakovės veiksmai. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tinkamai, pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 6 192,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo, atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu byloje nepriėmus sprendimo, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.