- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-445-527/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21489-528/2014 pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl 2014-09-05 antstolio M. P. patvarkymo (suinteresuoti asmenys: antstolis M. P. ir AB „Citadele“ bankas) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Antstolis M. P. vykdo 2011-05-13 Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4609 dėl 108 464 Lt skolos išieškojimo ir kitus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko J. B. išieškotojo AB „Citadele“ banko naudai.
2014-08-18 antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė skolininkui J. B. priklausančio turto – 3,13 ha ir 0,33 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Varėnos r., turto vertei nustatyti. 2014-09-04 gauta eksperto UAB „ideArt“ išvada Nr. 2014-086 dėl turto vertės, nustatyta turto vertė atitinkamai 17 700 Lt ir 700 Lt. Antstolis 2014-09-05 patvarkymu, vadovaudamasis eksperto išvada, nustatė areštuoto turto vertę 17 700 Lt ir 700 Lt.
Šalies argumentai
2014-09-11 skolininkas J. B. pateikė antstoliui M. P. skundą dėl 2014-09-05 patvarkymo. Skunde skolininkas nurodė, kad:
1) 2014-09-05 antstolio patvarkymas dėl turto vertės nustatymo yra neteisėtas, kadangi antstolis turto vertę nustatė 2011-12-19 ir pardavė turtą 2012-01-24 CPK 704 straipsnio pagrindu skolininko pasiūlytam pirkėjui;
2) antstolis klaidingai nurodė, kad skolininkas pateikė prašymą atlikti vertinimą, nes skolininkas tokio prašymo neteikė;
3) 2012-01-24 antstolis tenkino skolininko prašymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ir atšaukė turto varžytynes. Šio veiksmo neskundė bei viena šalis, kreditorius gautus pinigus priėmė ir jam nekilo jokių abejonių nei dėl turto vertės, nei dėl turto pardavimo, kas vertinama, kad atitiko išieškotojo interesus;
4) antstolis vienašališkai atsisakė perduoti turtą pirkėjui remdamasis CPK 725 straipsniu ir savo samprotavimais, nesurašydamas dėl to motyvuoto patvarkymo, tačiau pinigines lėšas paskirstydamas pagal CPK 717 straipsnį;
5) turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatymo nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiam gauti lėšų atsiskaityti su kreditoriais, todėl antstolio vienašalis sprendimas neperduoti teisėtai įgyto turto pirkėjui ir tą patį turtą pardavinėti dar kartą nesukuria jokių teisinių pasekmių;
6) vykdymo procese skolininkas Turto pardavimo akto nepasirašo. Vadovaujantis teismų praktika, antstolis laikomas skolininko atstovu, todėl šiuo atveju atsakomybės perkėlimas skolininkui negalimas;
7) kadangi 2011-12-19 skolininko turtas jau kartą buvo įvertintas ir parduotas, tai skolininkas naujo turto vertinimo nepripažįsta.
Skolininkas J. B. 2014-09-11 pateiktame skunde prašė:
1) nedelsiant perduoti teisėtai parduotus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Varėnos r., teisėtam pirkėjui ir nepažeidinėti pirkėjo ir skolininko interesų;
2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti minėto turto vertinimą ir pardavimą tretiesiems asmenims;
3) neignoruoti 2014-08-07 prašymo ir pateikti pirkėjo sumokėtų pinigų panaudojimo patvarkymus;
4) nurodyti, kokiu pagrindu antstolis paskirstė 2012-01-24 pirkėjo įmokėtas lėšas, nurodyti, kada antstolis surašė ir išsiuntė skolininkui bei kreditoriui patvarkymą dėl lėšų paskirstymo ir patvarkymą dėl sandorio panaikinimo, nes 2014-09-08 susipažinęs su byla minėtų patvarkymų skolininkas nerado;
5) pateikti skolininko prašymą atlikti turto vertinimą, kurį antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, kad toks patvarkymas buvo pateiktas.
Antstolis M. P. 2014-09-15 patvarkymu nutarė:
1) skolininko J. B. skundą dėl reikalavimo surašyti Turto pardavimo aktą atmesti, kadangi skundas pateiktas praleidus skundo padavimo terminą, L. B. (skolininko pasiūlytas pirkėjas) pačiam neatvykus pasirašyti Turto pardavimo akto turto pardavimas neįvyko, 2014-08-27 nustatyta areštuoto turto vertė nustatyta akivaizdžiai didesnė nei 2011 m.;
2) L. B. sumokėtas lėšas 2 100 Lt nutarė grąžinti į jo nurodytą banko sąskaitą;
3) netenkinus pagrindinio J. B. reikalavimo, skundą ir vykdomąją bylą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi (b. 1. 20–24) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino neteisėtu antstolio M. P. neveikimą – Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto nesurašymą ir įpareigojo antstolį surašyti 3,1300 ha ploto žemės sklypo Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,3300 ha ploto žemės sklypo Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei pranešti pirkėjui, iki kada šis turi atvykti tą aktą pasirašyti; kitoje dalyje skundą atmetė.
Teismas iš bylos medžiagos, vykdomosios bylos Nr. 0123/12/01200 medžiagos nustatė, kad:
antstolis M. P. vykdo 2011-05-13 Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarės D. J. vykdomąjį įrašą Nr. 4609 dėl 108 464 Lt išieškojimo iš solidarių skolininkų, tame tarpe ir pareiškėjo J. B. vekselio turėtojo (išieškotojo) AB „Citadele“ banko naudai (vykd. b. l. 1‑2);
2011-05-30 turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjui J. B. nuosavybės teise priklausantis turtas, tame tarpe 3,1300 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,3300 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 17‑19);
2011-12-19 patvarkyme dėl turto vertės nustatymo ir varžytynių paskelbimo antstolis M. P., vadovaudamasis UAB „In real“ turto vertinimo ataskaitomis ir VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė areštuoto skolininko J. B. turto vertes ir pradines varžytynių kainas, tame tarpe 3,1300 ha ploto žemės sklypo Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turto vertę 1 700 Lt, pradinę varžytynių kainą 1 360 Lt, o 0,3300 ha ploto žemės sklypo Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) turto vertę 170 Lt, pradinę varžytynių kainą 136 Lt, bei paskelbė apie šio turto varžytynes 2012-01-25 (vykd. b. l. 75);
2012-01-24 skolininkas J. B. pateikė prašymą antstoliui M. P., siūlydamas 0,33 ha ploto ir 3,13 ha ploto sklypų (duomenys neskelbtini) pirkėju nepilnametį L. B. (vykd. b. l. 88); 2012-01-24 L. B. sumokėjo už perkamus žemės sklypus 2 100 Lt (už 3,13 ha – 1 900 Lt, už 0,33 ha – 200 Lt) (vykd. b. l. 83);
2012-03-28 patvarkymu paskirstyti išieškotas lėšas vykdomosiose bylose Nr. 0123/11/01045, 0123/11/01755 išieškota 2 100 Lt suma buvo paskirstyta (vykd. b. l. 94);
2014-08-05 pažymoje apie vykdymą antstolis M. P. nurodė, kad iki 2012-03-28 nei skolininko pasiūlytam pirkėjui, nei skolininkui neatvykus pasirašyti Turto pardavimo akto, pirkėjo veiksmą – neatvykti ir nepasirašyti Turto pardavimo akto antstolis traktavo kaip atsisakymą pirkti turtą ir, vadovaujantis CPK 717 straipsnio analogija, gautas pinigines lėšas paskirstė CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka bei išmokėjo vykdymo išlaidoms (bylos administravimo ir turto vertinimo išlaidoms) padengti (vykd. b. l. 116);
Šalies argumentai
2014-08-07 prašymu dėl turto pardavimo akto pirkėjas L. B. prašė paaiškinti, kokiu pagrindu antstolis jam neperdavė jo nupirkto turto, į ką antstolis atsakė 2014-08-18 raštu (vykd. b. l. 117, 119);
Žemesnės instancijos teismas
2014-08-18 antstolio patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo buvo paskirta skolininkui J. B. priklausančio turto – 3,13 ha ir 0,33 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (turi būti (duomenys neskelbtini), Varėnos r., turto vertės nustatymo ekspertizė (vykd. b. l. 123, 133);
2014-09-04 gauta eksperto UAB „ideArt“ vertės nustatymo ataskaita (ekspertizės aktas) Nr. 2014-086 dėl turto vertės, kurioje 3,13 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 17 700 Lt, o 0,33 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 700 Lt, ir tokia minėto turto vertė nustatyta 2014-09-05 antstolio patvarkymu (vykd. b. l. 124–154,162).
Vykdant išieškojimą iš skolininko J. B. turto ir paskelbus atskirų turto objektų varžytynes, antstoliui M. P. skolininkas (pareiškėjas) J. B. 2012-01-24 pasiūlė jam priklausančio turto – 0,33 ha ploto ir 3,13 ha ploto sklypų, esančių Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) pirkėju L. B., o šis tą pačią dieną per įstatyminius atstovus sutiko pirkti tuos sklypus ir į antstolio M. P. sąskaitą už sklypus, kurių pradinė varžytynių kaina bendroje sumoje buvo 1 530 Lt, įmokėjo 2 100 Lt (vykd. b. l. 83, 87‑88). Tuo metu galiojusios CPK normos numatė, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją ir jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas, varžytynės atšaukiamos, o areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (2011-11-17 redakcijos CPK 704 str.). Konkreti Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pasirašymo tvarka Sprendimų vykdymo instrukcijos ir CPK normose nereglamentuota, todėl, taikant analogiją su Turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo tvarka, Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas turėjo būti surašytas praėjus 20 dienų nuo visos kainos už nupirktą turtą sumokėjimo, t. y. ne anksčiau kaip 2012-02-14 (nuo 2011-11-08 galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 p.). Terminas, per kurį minėtas aktas turi būti surašomas ir pasirašomas, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatytas. Vykdomosios bylos medžiagoje ginčo sklypų Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto nėra, taip pat nėra duomenų, kad antstolis yra informavęs pirkėją L. B. apie minėto akto surašymą ir datą, iki kurios turi atvykti pasirašyti aktą (CPK 177, 178 str.). 2014-09-15 patvarkyme antstolis M. P. nurodė, jog tokio akto jis nėra surašęs, nors iš pirkėjo L. B. už ginčo sklypus gautą 2 100 Lt sumą 2012-03-28 patvarkymu paskirstė kaip iš skolininko J. B. išieškotas lėšas (b. l. 4 antra pusė, vykd. b. l. 94, 116). Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie skolininko pasiūlyto pirkėjo L. B. kreipimąsi į antstolį M. P. dėl minėto akto pasirašymo ar skųstus antstolio veiksmus dėl tokio akto nepateikimo pasirašyti laikotarpiu nuo 2012-01-24 iki 2014-08-07, tačiau, nesant įstatymuose apibrėžto termino Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymui bei pasirašymui, juolab, nesant duomenų apie antstolio pranešimą pirkėjui L. B. dėl atvykimo pasirašyti minėtą aktą ar pirkėjo atsisakymą jį pasirašyti ir perimti nupirktą turtą arba pirkėjui L. B. grąžintus šio įmokėtus pinigus, teismas laikė, jog būtent antstolis padarė ne viską, kas būtina šioje situacijoje (CPK 185 str.). Teismas sutiko, kad vykdymo procesas, net jei nėra aiškiai nustatyti terminai, negali tęstis neribotą laiką. Tačiau šiuo atveju, nesant apibrėžto termino Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymui ir pasirašymui, nesant jokio antstolio veiksmo, patvirtinančio, jog pardavimas neįvyko (atsisakymo surašyti aktą, pinigų grąžinimo ar kt.), antstolio argumentus dėl skundo padavimo terminų pažeidimo teismas laikė nepagrįstais (CPK 3 str. 1, 7 d., 185 str., 512 str.). Pareiškėjui J. B. tapo aišku, kad Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas nebus pasirašytas, tik antstoliui M. P. priėmus 2014-08-18 patvarkymą dėl ekspertizės ginčo turto vertei nustatyti, nors, nesant užbaigtai ar nutrauktai ginčo sklypų pardavimo procedūrai, antstoliui nebuvo pagrindo 2014-08-18 skirti tokią ekspertizę (CPK 3 str. 6 d., 715 str., vykd. b. l. 123). Duomenų apie skolininko J. B. prašymą antstoliui dėl ginčo turto ar kito turto pervertinimo, taksoraščių siuntimą vykdomojoje byloje nėra. Kadangi 2014-08-18 patvarkymas pareiškėjui J. B. įteiktas 2014-09-08 (nurodyta, jog šis atsisakė pasirašyti, nesutinka), o skundas dėl antstolio veiksmų antstoliui M. P. pateiktas 2014-09-11, skundo padavimo terminą teismas laikė nepraleistu. Būtent antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai, jų lygiateisiškumo principas, taip pat bendrieji teisiniai teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, todėl antstolio M. P. argumentus dėl Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto nesurašymo, nes pirkėjas neatvyko pas antstolį, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Antstolis yra savo srities profesionalas ir privalo užtikrinti, jog nebūtų pažeistos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai, juolab, kad šiuo atveju pirkėjas L. B. 2012 m. buvo nepilnametis (vykd. b. l. 87). Be to, antstolis M. P. 2012-03-28 patvarkymu paskirstė iš pirkėjo L. B. už ginčo sklypus gautą 2 100 Lt sumą, kaip iš skolininko J. B. išieškotas lėšas, ir tuo iš esmės pripažino pirkimą–pardavimą įvykus, nes paskirstyti pirkėjui L. B. priklausančias lėšas antstolis neturi jokio teisėto pagrindo (CPK 753 str.). Kadangi tik nuo pardavimo akto pasirašymo momento laikoma, jog yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė, o antstolis M. P. nėra atlikęs būtinų veiksmų – nėra surašęs Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto ginčo sklypams ir pranešęs pirkėjui, iki kada šis turi atvykti tą aktą pasirašyti, skundą šioje dalyje teismas laikė pagrįstu ir tenkino, antstolio M. P. neveikimą pripažino neteisėtu, antstolį įpareigojo šiuos veiksmus atlikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolis M. P. atskirajame skunde (b. l. 36–37) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl antstolio įpareigojimo surašyti Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir skolininko skundą atmesti.
Apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 704, 724 straipsnių nuostatas. CPK 704, 725 str. (CPK 2011-11-17 redakcija) buvo numatyta skolininko teisė surasti ir pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto pirkėją ir Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo tvarka (2011-11-14 redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 p.). Iš šių teisės normų turinio yra suprantama, kad Turto pardavimo aktas įgauna teisinę reikšmę ir sukelia teisines pasekmes tik tada, kai jis yra surašomas ir pasirašomas proceso dalyvių (šiuo atveju antstolio ir skolininko pasiūlyto pirkėjo L. B.). Tačiau iki šios dienos pirkėjas nebuvo atvykęs į antstolio kontorą ir išreiškęs norą pasirašyti Turto pardavimo aktą. 2014-09-15 antstolio patvarkyme dėl pateikto skundo antstolis nurodė, kad turto pardavimo aktui surašyti trūksta L. B. valinio elemento – Turto pardavimo akto pasirašymo. Tačiau teismas tai traktavo ne kaip skolininko J. B. teisių ir pareigų nevykdymą (nesidomėjo vykdymo eiga iki 2014-09-09) ar skolininko pasiūlyto pirkėjo aplaidų ir nerūpestingą elgesį, bet kaip antstolio neveikimą. Tačiau Turto pardavimo aktas nebuvo surašytas ne dėl antstolio neveikimo, bet dėl pasiūlyto pirkėjo neveikimo. Antstolis neatlikinėjo jokių procesinių veiksmų be pirkėjo noro siekti teisinio rezultato – pasirašyti Turto pardavimo aktą. Šiai dienai vykdomosios bylos procesinė padėtis ir turto teisinis režimas būtų lygiai toks pats, nors ir būtų surašytas Turto pardavimo aktas, tačiau kuris nebūtų pasirašytas nei pirkėjo, nei antstolio (antstolis pasirašo turto pardavimo aktą tik tuomet, kada tokį aktą pasirašo pirkėjas, o ne atvirkščiai).
Žemesnės instancijos teismas
CPK vykdymo proceso nuostatos galioja ne vien tik antstoliui. Jos tokia pačia apimtimi galioja ir skolininkui, kitiems proceso dalyviams, taip pat ir teismui. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus – vykdomojoje byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio antstolio neteisėtą neveikimą, skolininkas tokių įrodymų taip pat teismui nepateikė, pirkėjas L. B. jokių įrodymų teismui apie savo norą pasirašyti aktą ir apie antstolio atsisakymą surašyti aktą taip pat nepateikė – nusprendė, kad antstolis veikė neteisėtai. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra nurodytos antstolio pareigos atkirai informuoti pirkėją raštu, kada šis atvyktų pasirašyti turto pardavimo aktą. Skolininkui J. B. ir pasiūlytam pirkėjui L. B. vykdymo procese žodžiu 2012-01-24 buvo išaiškinta ir nurodyta, kad reikės atvykti ir pasirašyti Turto pardavimo aktą praėjus 20 dienų. Kita vertus, ne antstoliui reikia įrodinėti, buvo ar nebuvo išaiškinta pirkėjui CPK 725 straipsnio nuostatos, o skolininkas J. B. ar pirkėjas L. B. turi įrodinėjimo pareigą įrodyti priešingas aplinkybes. Šios teismo nurodytos aplinkybės ir teismo šališkas įrodymų vertinimas, vien tik skolininko nurodytų samprotavimų vertinimas ir jų prioritetinis įvertinimas prieš antstolio patvarkyme nurodytus argumentus ir aplinkybes nulėmė klaidingą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
Teismas nurodė, kad pirkėjo L. B. už ginčo sklypus gautą sumą 2 100 Lt antstolis paskirstė 2012-03-28, taip pripažindamas pirkimą–pardavimą. Teismas nenurodė, kokia CPK ar CK norma rėmėsi darydamas išvadą, kad lėšų paskirstymas yra pirkimo–pardavimo sandoris. CPK 704, 724 straipsniuose ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 punkte numatyta, kad Turto pardavimo aktas įgyja teisinę galią tik tada, kai jis yra surašomas ir pasirašomas šalių. Dėl išmokėtų lėšų antstolis 2014-09-15 yra surašęs patvarkymą ir nusprendęs grąžinti išmokėtas lėšas L. B. į jo nurodytą sąskaitą.
Teismas siaurai aiškino Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 punkte numatytą normos nuostatą, kad Turto pardavimo aktą antstolis „surašo“ praėjus 20 dienų nuo pinigų sumokėjimo. Teismo vertinimu, žodis „surašo“ suprantamas kaip antstolio pareiga vykdyti numatytus įstatymo reikalavimus. CPK 704, 725 straipsnių ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 punkto nuostatas aiškinant plačiau sektų išvada, kad proceso dalyvių veiksmai ir elgesys turi būti orientuotas pasiekti tam tikrą teisinį rezultatą. Ką antstolis turtėtų „surašyti“ ir kokią tai teisinę reikšmę turės, jei pats pirkėjas neatvyksta pasirašyti Turto pardavimo akto? Turto pardavimo akto surašymas negali būti prilyginamas proceso šalių pasirašytam ir teismo (CPK 725 str.) patvirtintam Turto pardavimo aktui su tuo kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Iki 2011-10-01 CPK 725 straipsnio redakcijos antstolio surašytas ir pirkėjo pasirašytas Turto pardavimo aktas privalėjo būti tvirtinamas teismo. Kadangi nėra pirkėjo valios atvykti ir pasirašyti akto, antstolis neturi ir ką surašyti ir pateikti tvirtinti teismui. Todėl teismas žodį „surašo“ privalėjo aiškinti sistemiškai kartu su vykdymo proceso tikslais – turi būti išbaigta skolininko–pirkėjo–antstolio–teismo tam tikrų veiksmų seka teisiniam rezultatui pasiekti, bet ne siaurąja prasme, kaip vien tik antstolio pareiga.
CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta antstolio veiksmų (veikimo/neveikimo) apskundimo tvarka ir terminai. Šios teisės normos visa apimtimi galioja tiek antstoliui, tiek skolininkui ar kitiems proceso šalims, taip pat ir teismui. Visiems proceso dalyviams taip pat taikomi ir bendrieji CPK principai – proceso rungimosi, betarpiškumo, koncentracijos ir ekonomiškumo. CPK 512 straipsnyje nustatytas naikinamasis terminas skundui paduoti. Skolininko pasiūlytas pirkėjas buvo pasiūlytas 2012-01-24, pasiūlyto pirkėjo įmokėti pinigai už turtą 2012-01-24, Turto pardavimo aktas turėjo būti surašytas 2012-02-15, skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas pasibaigė 2012-05-16. Skolininkas J. B. skundą dėl antstolio veiksmų pateikia 2014-09-11, L. B. 2014-09-08, t. y. po 2 metų 4 mėn. Teismas, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti skundo padavimo senaties termino, o antstolio argumentai taikyti skundo padavimo senatį laikyti nepagrįstais. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam trisdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008. Pažymėtina, jog LAT praktikoje nurodytą 30 d. terminą numatė CPK 512 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-10-01. Teismas netinkamai taikė (jų visai netaikė) CPK 510, 512 straipsnių nuostatas, vienašališkai vertino tik skolininko samprotavimus, išieškotojo interesai visai nebuvo vertinami. Teismo nuomone, 2 m. 4 mėn. yra normalus ir pakankamas laikas rūpestingam ir apdairiam pirkėjui L. B. ir skolininkui J. B. „prisiminti“ apie antstolio neveikimą ir pateikti tinkamai ir laiku skundą dėl antstolio veiksmų. Kauno apylinkės teismas 2014-09-18 nutartimi Nr. 2-21489-528/2014 atsisakė priimti L. B. skundą, kadangi buvo praleistas 512 straipsnyje nustatytas skundo padavimo terminas.
Teismas buvo formalus, prioritetą suteikė tik skolininko nurodytiems argumentams, tačiau visai nepaisė ir nevertino išieškotojo intereso atgauti didesnę skolos dalį. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Turto pardavimo iš varžytynių tikslas – parduoti turtą už kuo didesnę kainą, taip siekiant patenkinti išieškotojo reikalavimą ir užtikrinti skolininko interesus. Antstolio nuomone, egzistuoja teisiniai pagrindai neparduoti Turto skolininko pasiūlytam pirkėjui, nesurašyti Turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto bei vykdyti Turto pardavimą iš varžytynių, ką patvirtina ir formuojama kasacinio teismo praktika. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai; jis atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Tačiau CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros. Priverstinio turto realizavimo proceso metu ne tik išieškotojas, bet ir skolininkas turi būti suinteresuotas, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau, vadovaujantis teismų praktika, varžytynės gali būti nutraukiamos tik tuo atveju, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama suma, kurios užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2004, 2006-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2006). Nors minimos teismo praktikos bylų aplinkybės nėra visiškai panašios į šios bylos aplinkybes, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, kad turi būti paisoma ne tik skolininko norų ir teisių, bet išieškotojo interesų. Taip siekiama apsaugoti teisėtus išieškotojo interesus – atgauti kuo didesnę skolos sumą. Be to, vykdomojoje byloje 2014-08-28 buvo atlikta ginčo turto vertinimo ekspertizė, kurioje vieno iš turto 3,13 ha žemės sklypo vertė nustatyta 17 700 Lt, t. y. 8 kartus daugiau, nei 2012 m. siūlė skolininkas, todėl yra reali tikimybė realizuoti turtą brangiau nei 2012 m.
Šalies argumentai
Taip pat teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad iš skolininko J. B. vykdomas išieškojimas ne tik vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/01045 dėl 108 464 Lt išieškojimo (byloje, kurioje pateiktas skundas), bet ir vykdomojoje byloje Nr. 0123/11/01255 dėl likusios 2 128 862 Lt skolos išieškojimo iš J. B..
Visiškai formalūs teismo argumentai, kad vykdomojoje byloje nėra įrodymų, kad skolininkas J. B. pateikė prašymą atlikti vertinimą, ir nėra įrodymų, kad skolininkas antstoliui siuntė žemės sklypo taksoraščius. Teismas, būdamas atidus ir įvertinęs visą vykdomosios bylos medžiagą, pastebėtų, kad skolininkas nepriima jokių dokumentų arba atsisako pasirašyti apie jų gavimą. Skolininko išsakyta abejonė dėl žemės sklypų kainos yra įforminta antstolio patvarkymu dėl turto vertės ekspertizės paskyrimo. Paties skolininko prašymu VĮ Registrų centras 2014-06-27 atliko žemės sklypų verčių perskaičiavimą. Jei yra priešingai, šias aplinkybes turi įrodinėti skolininkas J. B., bet ne antstolis. Vykdomojoje byloje yra turto vertinimo ekspertui pateikti žemės sklypo taksoraščiai, kuriuos el. paštu atsiuntė pats skolininkas J. B.. Šiuos dokumentus turi ir gali pateikti tik skolininkas. Jei vykdomojoje byloje yra tokie dokumentai, tai skolininkas turi įrodyti, kad jis tokių dokumentų neteikė, bet ne antstolis turi įrodinėti, kaip byloje atsirado taksoraščiai. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad teismas buvo formalus ir vertino išskirtinai tik skolininko argumentus, paisė jo interesų, nevertindamas visų bylos aplinkybių ir neužtikrino išieškotojo teisėtų interesų atgauti kuo didesnę skolos sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas J. B. prašo antstolio atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-10-24 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 39–41). Vykdymo procese, perduodant įgytą turtą įgijėjui, turto savininkas (skolininkas) perdavimo procese nedalyvauja ir Turto perdavimo akto nepasirašo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika antstolis yra laikomas skolininko atstovu. Pats antstolis pardavė skolininko turtą, gautas pinigines lėšas panaudojo pardavimo išlaidoms padengti, tačiau perduoti turtą pirkėjui atsisakė, o atsakomybę už tai perkėlė skolininkui, kuris nėra atsakingas už antstolio pareigų nevykdymą. Keista antstolio pozicija, kad skolininkas ir pirkėjas turi įrodinėti, jog jiems nebuvo išaiškinta CPK 725 straipsnio nuostatos, nes šis straipsnis nuo 2011-10-01 neteko galios ir 2012-01-24 vykusio turto pardavimo neįtakojo. Nepagrįsti ir teismo sprendimo teisėtumo nepaneigiantys skundo argumentai, kad nebuvo pirkėjo valinio veiksmo pasirašyti Turto perdavimo aktą. Pirkėjas L. B. daug kartų kreipėsi į antstolį dėl akto pasirašymo telefonu, ne kartą buvo atvykęs ir į kontorą, tačiau antstolis jam nurodė, kad praneš, kai aktas bus surašytas. Šią aplinkybę įrodo tai, kad antstolis gautas lėšas už 2012-01-24 vykusį turto pardavimą paskirstė 2013-08-05 (2014-08-18 rašte dėl J. B. turto pardavimo apeliantas nurodė šią datą), t. y. praėjus beveik metams ir septyniems mėnesiams. Pagrįstai teismas nustatė, kad antstolis M. P. paskirstė iš pirkėjo L. B. gautas lėšas, ir tuo iš esmės pripažino pirkimą–pardavimą įvykus, nes paskirstyti pirkėjui priklausančias lėšas antstolis neturėjo jokio kito teisėto pagrindo (CPK 753). Patyręs teisininkas, nesant pirkėjo valinio veiksmo, lėšų 2013-08-05 nebūtų skirstęs. CPK turto perdavimo termino nereglamentuoja, tačiau 2013-08-05 paskirstęs lėšas, antstolis vienašališkai nustatė ir teismui nurodė tikslų jo neveikimo dėl turto neperdavimo apskundimo terminą – 2012-05-16. Antstolis klaidina teismą skunde nurodydamas, kad lėšos buvo paskirstytos 2012-03-28, nes byloje tokio patvarkymo nėra. Minėtos aplinkybės įrodo, kad antstolis pats sau prieštarauja, o atsisakymą perduoti parduotą turtą lėmė kitos, tik jam vienam žinomos priežastys. Nurodytos aplinkybės paneigia antstolio argumentus, kad teismas šališkai vertino vien tik skolininko samprotavimus, kurie nulėmė klaidingą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
Pagrįstai teismas nustatė, kad, nesant užbaigtai ar nutrauktai ginčo sklypų pardavimo procedūrai, antstolis neturėjo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, kuri antstolio iniciatyva buvo atlikta 2014-08-28, o patvarkymas dėl turto vertinimo skolininkui įteiktas 2014-09-08. Teismui antstolis pripažino, kad patvarkymo dėl neįvykusio pardavimo (neįvykusių varžytynių CPK 717 str.), kuriame būtų nurodyti, kokie pažeidimai nustatyti, nesurašė iki šiol. Patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis M. P. teismui klaidingai nurodė, kad pats skolininkas J. B. prašė atlikti naują, jau kartą parduoto turto vertinimą bei persiuntė taksoraščius ir sklypo planą elektroniniu paštu, tačiau jokių įrodymų, prašymo atlikti turto vertinimą, elektroninio susirašinėjimo išrašų teismui nepateikė. Pareiškėjas nurodo teismui, kad niekada antstoliui nesiuntė nei taksoraščių, nei plano, niekada nekėlė klausimo dėl turto pervertinimo, neprašė antstolio žodžiu ir nerašė jam prašymo pervertinti parduotų sklypų, nes antstolis neinformavo dėl neįvykusio pardavimo (neįvykusių varžytynių CPK 717 str.). Antstolio nurodyta, neva, skolininko pateikti dokumentai yra prieinami viešoje erdvėje. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad skolininkas nepriima jokių dokumentų, nes antstolis, pripažinęs, kad vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, negali teigti skolininką buvus nepasiekiamą. Todėl atskirojo skundo nurodyti argumentai dėl turto vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini.
Nepagrįstai antstolis skunde nurodo, kad teismas visai nepaisė ir nevertino išieškotojo intereso atgauti didesnę skolos dalį. Šiuo pasakymu galima suprasti, kad antstolis pamiršo savo paties 2011-12-19 patvarkymą, kuriame, remdamasis UAB „In real“ turto vertinimo ataskaita (kurią pats užsakė) ir VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė skolininko J. B. turto vertes. Išieškotojas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė, o pirkėjas laiku sumokėjo antstoliui jo nustatytą pinigų sumą. Kreditorius sutiko su antstolio skundžiamu sandoriu, jo neskundė, priėmė pirkėjo lėšas, net nerašė atsiliepimo Kauno apylinkės teismui. Kelis kartus mokėti antstoliui už to paties turto vertinimą ir pardavimą nesuinteresuoti nei kreditorius, nei skolininkas, nes už pirmą turto vertinimą sumokėta pardavus turtą, o naujas vertinimas, kainavęs 900 Lt, neįrodo, kad turtas būtų parduotas brangiau. Todėl akivaizdu, kad antstolis atskiruoju skundu gina ne kreditoriaus, bet savo asmeninius interesus (CK 1.5 str.). Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog iš skolininko vykdomas išieškojimas ir kitoje byloje, nes, nebaigęs išieškojimo, jis negali teigti, jog su kreditoriumi nebus atsiskaityta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atskirojo skundo argumentai, kad teismas visai nepaisė ir nevertino išieškotojo intereso atgauti didesnę skolą, yra absurdiški, nepagrįsti ir atmestini.
Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad buvo praleistas apskundimo terminas. Kadangi patvarkymo dėl neįvykusio 2012-01-24 dienos sandorio antstolis nesurašė, todėl jo apskundimo terminas negali būti praleistas. Teismas pagrįstai nurodė, kad, nesant jokio antstolio veiksmo, patvirtinančio, jog pardavimas neįvyko, antstolio argumentai dėl skundo padavimo terminų pažeidimo laikytini nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t. y. atliekamas priimant procesinį dokumentą – patvarkymą (CPK 613 str.). Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo atsakomybės klausimą ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkamas veiksmas tikrai buvo atliktas ir vykdymo proceso dalyviai apie tai nustatyta tvarka informuoti. Antstolis nurodė, kad jis priėmė sprendimą grąžinti išieškotas ir paskirstytas lėšas pirkėjui, tačiau nutylėjo, kad tai įvyko tik po to, kai turtas buvo pakartotinai įvertintas, o skolininkas šį patvarkymą apskundė antstoliui. Atskirojo skundo argumentai dėl skundo pateikimo terminų yra nepagrįsti ir atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. B. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, 2014-10-24 nutartyje (apeliacijos objektas) nurodė, kad tik nuo pardavimo akto pasirašymo momento laikoma, jog yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė, o antstolis M. P. nėra atlikęs būtinų veiksmų – nėra surašęs Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto ginčo sklypams ir pranešęs pirkėjui, iki kada šis turi atvykti tą aktą pasirašyti, skundą šioje dalyje teismas laikė pagrįstu ir tenkino, antstolio M. P. neveikimą pripažino neteisėtu, antstolį įpareigojo surašyti 3,1300 ha ploto žemės sklypo Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,3300 ha ploto žemės sklypo Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir pranešti pirkėjui, iki kada šis turi atvykti tą aktą pasirašyti.
Antstolis, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2014-10-24 nutartimi, nurodo, kad Turto pardavimo aktas nebuvo surašytas ne dėl antstolio neveikimo, bet dėl pasiūlyto pirkėjo neveikimo. Antstolis teigia neatlikinėjęs jokių procesinių veiksmų be pirkėjo noro siekti teisinio rezultato – pasirašyti Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Antstolio teigimu atskirajame skunde, šiai dienai vykdomosios bylos procesinė padėtis ir turto teisinis režimas būtų lygiai toks pats, nors ir byloje būtų surašytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, tačiau kuris nebūtų pasirašytas nei pirkėjo, nei antstolio (antstolis pasirašo turto pardavimo aktą tik tuomet, kada tokį aktą pasirašo pirkėjas, o ne atvirkščiai).
Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog vykdomojoje byloje ne tik nėra duomenų, kad ginčo sklypų Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas būtų buvęs surašytas (antstolis pripažino, kad toks aktas nebuvo surašytas, kadangi jo pasirašyti neatvyko pirkėjas), bet svarbiausia – nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolis būtų informavęs pirkėją L. B. apie minėto akto surašymą ir datą, iki kurios pirkėjas turi atvykti pasirašyti aktą. Nors byloje nėra ir duomenų, kad L. B. būtų kreipęsis į antstolį dėl akto pasirašymo ar būtų skundęs antstolio veiksmus dėl tokio akto nepateikimo pasirašyti laikotarpiu nuo 2012-01-24 iki 2014-08-07, tačiau, įvertinus tai, kad skolininko pasiūlytas pirkėjas įvykdė CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. iki varžytynių pradžios sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą reikalingą sumą – 2 100 Lt, t. y. sumą, ne mažesnę, kaip turto arešte nurodyta realizuojamo turto vertė, spręstina, kad antstolis, privalėdamas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išspręsti motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str. 1 d.), pirkėjui per protingą terminą neatvykus pasirašyti akto, privalėjo patvarkymu atsisakyti surašyti aktą ir grąžinti pirkėjui įmokėtą sumą, o ne 2012-03-28 patvarkymu paskirstyti išieškotą 2 100 Lt sumą vykdomosiose bylose Nr. 0123/11/01045, 0123/11/01755 (vykd. b. l. 94). 2014-08-05 pažymoje apie vykdymą antstolis M. P. nurodė, kad iki 2012-03-28 nei skolininko pasiūlytam pirkėjui, nei skolininkui neatvykus pasirašyti Turto pardavimo akto, pirkėjo veiksmą – neatvykti ir nepasirašyti Turto pardavimo akto – antstolis traktavo kaip atsisakymą pirkti turtą ir, vadovaudamasis CPK 717 straipsnio analogija, gautas pinigines lėšas paskirstė CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka ir išmokėjo vykdymo išlaidoms (bylos administravimo ir turto vertinimo išlaidoms) padengti (vykd. b. l. 116). Tačiau pažymėtina, jog, nesurašius Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto bei to akto nepasirašius šalims, šių lėšų antstolis neturėjo jokio teisėto pagrindo paskirstyti.
Nesutiktina su apelianto argumentais, jog teismas per siaurai aiškino Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 punkte numatytą normos nuostatą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2011-11-18 iki 2012-06-24) numatė, kad Turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis surašo praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos kainos už varžytynėse nupirktą turtą sumokėjimo dienos. Ir nors minėtas punktas nustatė antstoliui terminą surašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 punkto analogiją, Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas turėjo būti surašytas praėjus 20 dienų nuo visos kainos už nupirktą turtą sumokėjimo, t. y. ne anksčiau kaip 2012-02-14, nes maksimalus terminas, per kurį minėtas aktas turi būti surašomas ir pasirašomas, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatytas. Kaip nustatyta civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenimis, antstolis M. P. tokio akto nėra surašęs, nors iš pirkėjo L. B. už ginčo sklypus gautą 2 100 Lt sumą paskirstė kaip iš skolininko išieškotas lėšas. Vykdymo procesas, net jei nėra aiškiai nustatyti terminai, negali tęstis neribotą laiką, todėl teisiniam rezultatui pasiekti antstolis, pirkėjui per protingą terminą neatvykus pasirašyti Turto pardavimo akto, turėjo imtis tam tikrų veiksmų, kurių, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolis nepagrįstai nesiėmė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolis pirkėją informavo apie tai, jog šis, sumokėjęs pinigus, turės atvykti pasirašyti Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, taip pat nėra duomenų, kad antstolis kvietė pirkėją atvykti tai padaryti iki tam tikros datos ir kad, pirkėjui neatvykus pasirašyti, turto pirkimą–pardavimą būtų laikęs neįvykusiu (ar atsisakęs surašyti aktą) ir kad iki 2014-08-18 patvarkymo dėl ekspertizės paskyrimo ar bent jau iki 2014-09-05 patvarkymo dėl turto vertės nustatymo būtų nutaręs pirkėjui grąžinti jo sumokėtus pinigus.
Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė CPK 510 ir 512 straipsnius, kadangi skundas dėl antstolio veiksmų paduotas praleidus naikinamąjį terminą – skolininkas pirkėją pasiūlė 2012-01-24, tą pačią pasiūlytas pirkėjas įmokėjo pinigus už perkamą turtą 2012-01-24, Turto pardavimo aktas turėjo būti surašytas 2012-02-15, todėl skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas pasibaigė 2012-05-16. Šie atskirojo skundo argumentai vertintini kaip visiškai nepagrįsti.
Kaip matyti iš J. B. pateikto 2014-09-09 skundo (b. l. 6), pareiškėjas skundė 2014-09-05 patvarkymą Nr. 0123/11/01255S-6039 dėl turto įvertinimo, kadangi laikė, jog turtas jau buvo įvertintas 2011-12-19 patvarkymu Nr. 0123/11/01045 S-7463 ir 2012-01-24 parduotas CPK 704 straipsnio pagrindu. Patvarkymas dėl turto vertės nustatymo Nr. 0123/11/01255S-6039 skolininkui J. B. įteiktas 2014-09-08 (vykd. b. l. 162), todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas praleido naikinamąjį terminą apskųsti antstolio veiksmus, t. y. 2014-09-05 patvarkymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik tokiu atveju, jeigu skolininkas būtų skundęs antstolio neveikimą dėl veiksmo, kurį jis būtų privalėjęs atlikti per tam tikrą maksimalų terminą (iki tam tikros konkrečios datos), kas šiuo atveju nekonstatuota, būtų galima remtis naikinamojo termino praleidimu. Kadangi jokio patvarkymo dėl neįvykusio 2012-01-24 dienos sandorio antstolis nesurašė, todėl ir jo apskundimo terminas negali būti laikomas praleistu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad, nesant jokio antstolio veiksmo, patvirtinančio, jog pardavimas neįvyko, antstolio argumentai dėl skundo padavimo terminų pažeidimo laikytini nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t. y. atliekamas priimant procesinį dokumentą – patvarkymą (CPK 613 str.). Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo atsakomybės klausimą ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkamas veiksmas tikrai buvo atliktas ir vykdymo proceso dalyviai apie tai nustatyta tvarka informuoti. Antstolis nurodė, kad jis priėmė sprendimą grąžinti išieškotas ir paskirstytas lėšas pirkėjui, tačiau nutylėjo, kad tai įvyko tik po to, kai turtas buvo pakartotinai įvertintas, o skolininkas šį patvarkymą apskundė antstoliui. Atskirojo skundo argumentai dėl skundo pateikimo terminų yra nepagrįsti ir atmestini.
Nepagrįstai antstolis atskirajame skunde nurodo ir tai, kad teismas visai nepaisė ir nevertino išieškotojo intereso atgauti didesnę skolos dalį. 2011-12-19 patvarkymu antstolis, remdamasis UAB „In real“ turto vertinimo ataskaita ir VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė skolininko J. B. turto vertes (vykd. b. l. 75). Išieškotojas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė, o pirkėjas laiku sumokėjo antstoliui jo nustatytą pinigų sumą. Pažymėtina, jog išieškotojas AB Citadele bankas sutiko su antstolio skundžiamu sandoriu, jo neskundė, priėmė pirkėjo lėšas, o J. B. skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjant pirmosios instancijos teisme net nepateikė atsiliepimo į pareikštą skundą teismui, todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo formalus, prioritetą suteikė tik skolininkui, nepaisė išieškotojo interesų atgauti didesnę skolos dalį, vertintini kaip visiškai nepagrįsti. Kelis kartus mokėti antstoliui už to paties turto vertinimą ir pardavimą nesuinteresuoti nei kreditorius, nei skolininkas, nes už pirmą turto vertinimą sumokėta pardavus turtą, o naujas vertinimas, kainavęs 900 Lt, dar neįrodo, kad turtas būtų parduotas brangiau. Todėl akivaizdu, kad antstolis atskiruoju skundu gina ne kreditoriaus, bet savo asmeninius interesus (CK 1.5 str.). Nepagrįstai apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog iš skolininko vykdomas išieškojimas ir kitoje byloje, nes, nebaigęs išieškojimo, jis negali teigti, jog su kreditoriumi nebus atsiskaityta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atskirojo skundo argumentai, kad teismas visai nepaisė ir nevertino išieškotojo intereso atgauti didesnę skolą, yra absurdiški, nepagrįsti ir atmestini.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad, nesant užbaigtai ar nutrauktai ginčo sklypų pardavimo procedūrai, antstolis neturėjo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, kuri antstolio iniciatyva buvo atlikta 2014-08-28, o patvarkymas dėl turto vertinimo skolininkui įteiktas 2014-09-08. Teismui antstolis pripažino, kad patvarkymo dėl neįvykusio pardavimo (neįvykusių varžytynių CPK 717 str.), kuriame būtų nurodyti, kokie pažeidimai nustatyti, nesurašė iki šiol. Patvarkymas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis M. P. teismui nurodė, kad pats skolininkas J. B. prašė atlikti naują, jau kartą parduoto turto vertinimą bei persiuntė taksoraščius ir sklypo planą elektroniniu paštu, tačiau jokių įrodymų, prašymo atlikti turto vertinimą, elektroninio susirašinėjimo išrašų teismui nepateikė. Vykdomojoje byloje taip pat nėra įrodymų, kad skolininkas J. B. teikė antstoliui prašymą atlikti įvertinimą, ir nėra įrodymų, kad skolininkas antstoliui siuntė žemės sklypo taksoraščius. Be to, pats skolininkas J. B. kategoriškai neigė prašęs antstolio atlikti naują, jau kartą parduoto turto vertinimą, o taip pat neigė persiuntęs antstoliui elektroniniu paštu taksoraščius ir sklypo planą. Byloje nėra jokio skolininko prašymo atlikti turto vertinimą ir elektroninio susirašinėjimo. Skolininkas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad niekada antstoliui nesiuntė nei taksoraščių, nei plano, niekada nekėlė klausimo dėl turto pervertinimo, neprašė antstolio žodžiu ir nerašė jam prašymo pervertinti parduotų sklypų, nes antstolis neinformavo dėl neįvykusio pardavimo (neįvykusių varžytinių CPK 717 str.). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad skolininkas nepriima jokių dokumentų, nes antstolis, pripažinęs, kad vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, negali teigti skolininką buvus nepasiekiamą. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas buvo formalus ir išskirtinai vertino tik skolininko interesus.
Vykdymo procese, perduodant įgytą turtą įgijėjui, turto savininkas (skolininkas) perdavimo procese nedalyvauja ir Turto perdavimo akto nepasirašo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis yra laikomas skolininko atstovu. Konstatuotina, jog šiuo atveju pats antstolis sukūrė tokią situaciją, kai skolininko pasiūlytas pirkėjas sumokėjo už antstolio parduodamą ir jo perkamą skolininko turtą pinigus, gautos piniginės lėšos buvo panaudotos vykdymo išlaidoms padengti, tačiau turto perdavimo pirkėjui aktas liko nesurašytas, nenustačius, kad antstolis buvo pranešęs pirkėjui, iki kada ir kur jam reikia atvykti tą aktą pasirašyti, o atsakomybę už tai mėginama perkelti skolininkui, būtent kuriam tektų antrosios ekspertizės ir dėl to išaugusių vykdymo išlaidų našta. Apeliacinės instancijos nuomone, tokioje situacijoje būtent antstolis privalėjo įrodyti, kad jis vykdomojoje byloje dalyvavusiam nepilnamečiam turto pirkėjui ar jo įstatyminiam atstovui (skolininkui) buvo išaiškinęs, iki kada ir kur pirkėjui reikia atvykti tą aktą pasirašyti ir kokios bus neatvykimo ir nepasirašymo pasekmės. Nepagrįstu laikytinas ir antstolio atskirojo skundo argumentas, kad nebuvo pirkėjo valinio veiksmo pasirašyti Turto perdavimo aktą. Konstatuotina, jog pirkėjas L. B. savo valią įgyti turtą išreiškė dar 2012-01-24 pervesdamas lėšas už tą turtą. Be to, byloje niekaip nepaneigtas ir skolininko argumentas, jog L. B. daug kartų kreipėsi į antstolį dėl akto pasirašymo telefonu, ne kartą buvo atvykęs ir į kontorą, tačiau antstolis jam nurodė, kad praneš, kai aktas bus surašytas. Tai, kad antstolis 2012-03-28 patvarkymu pirkėjo sumokėtą 2 100 Lt sumą paskirstė ir išmokėjo išieškotojui AB Citadele bankui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reiškia, jog tokiu būdu pats antstolis iš esmės pripažino pirkimą–pardavimą įvykus, nes paskirstyti pirkėjui priklausančias lėšas antstolis neturėjo jokio kito teisėto pagrindo (CPK 753 str.). Joks antstolis, kuriam taikomi didesni atidumo reikalavimai, nesant pirkėjo valinio veiksmo, lėšų 2012-03-28 nebūtų skirstęs.
Nors antstolis 2014-09-15 patvarkymu nutarė L. B. sumokėtas lėšas 2 100 Lt grąžinti į jo nurodytą banko sąskaitą, tačiau pažymėtina, jog tai įvyko tik po to, kai turtas 2014-09-05 patvarkymu buvo pakartotinai įvertintas, o skolininkas šį patvarkymą apskundė antstoliui, kuris tuo pačiu 2014-09-15 patvarkymu skolininko skundą nepagrįstai atmetė, todėl šis faktas negali būti panaudotas antstolio argumentams patvirtinti.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti jos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.