- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-1624-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34645-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Vilniaus
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl 2015-09-28 Vilniaus apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys byloje R. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Vilniaus m. 16-asis notarų biuro notarė D. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
pareiškėjas M. S. prašė pratęsti jam įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo Viliaus T. S. mirties.
Nurodė, jog mirus jo tėvui, ketino priimti palikimą, bet R. S. jį suklaidino - pasakė, kad tėvas po mirties nieko nepaliko. Pareiškėjas kreipėsi į notarę D. J.. Jam buvo paaiškinta, kad esant neatitikimui pareiškėjo gimimo liudijime dėl tėvo vardo, jam pirmiausia reikia susitvarkyti dokumentus. Be to, jam pasakė, kad jo tėvo vardu jokio turto nėra, todėl dokumentų keitimas jam nieko neduos. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta, niekas jokių pretenzijų nėra pareiškęs, daugiau pretendentų į turtą nėra. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis negalėjo realizuoti įstatymo nustatytu laiku savo teisės paveldėti tėvo turtą dėl sąmoningų atsakovės veiksmų bei nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių (klaidos gimimo liudijime). Prašymas pateiktas tikslu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2015-09-28 Vilniaus apylinkės teismas nutartimi pareiškimą atmetė.
Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 18 d. mirė palikėjas V.T. S., kuris buvo pareiškėjo tėvas. 1993 m. balandžio 29 d., buvo įregistruota palikėjo ir jo sutuoktinės R. S. ištuoka. Palikėjo laidojimu rūpinosi jo buvusi sutuoktinė R. S.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas suinteresuoto asmens R. S. vardu.
Atsiliepimas
Teismas konstatavo, kad nuo palikėjo mirties (2008 m. sausio 18 d.), iki pareiškėjo kreipimosi į teismą, (2013 m. spalio 21 d)., praėjo daugiau nei penkeri metai. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą, nepateikė, notarė atsiliepime nurodo, kad dėl palikėjo Viliaus T. S. palikimo priėmimo į ją niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis kreipėsi į notarę, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo argumentas, kad jis kreipėsi į suinteresuotą asmenį R. S., nėra svarbus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo praėjus daugiau kaip 5 metams po palikėjo jo tėvo mirties, jo nežinojimas apie palikėjo vardo pakeitimą, turėtą turtą, rodo, kad pareiškėjas, esant jo tėvui gyvam, nesidomėjo juo, nevykdė savo pareigos rūpintis savo tėvu, domėtis jo gyvenimu ir problemomis. Pareiškėjas susidomėjo savo tėvu tik po jo mirties, paaiškėjus, kad yra turtas, kurį yra galimybė paveldėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog palikėjo ir suinteresuoto asmens R. S. santykiai buvo įtempti, neturi reikšmės sprendžiant dėl palikėjo pareigos per įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.
Nurodė, kad teismas nesivadovavo ankstesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis, kuomet, pašalinus procesinius trukdžius, pareiškimas turėjo būti patenkintas.
Sprendime visiškai nepasisakyta dėl pagrindinių pareiškėjo argumentų, todėl sprendimas yra be motyvų.
Atsiliepimas
Teismas neteisingai vertino įrodymus: notarės atsiliepime nėra išdėstyta pozicija pareiškėjo reikalavimų atžvilgiu, taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių notarės teiginius, todėl atsiliepimas neturi įrodomosios reikšmės. Teismas privalėjo būti aktyvus - kviesti notarę į posėdį ir ją apklausti. Be to, pareiškėjas teigė, kad jis su notare nebendravo, jam paaiškino biuro darbuotoja apie neatitikimus jo gimimo liudijime dėl tėvo vardo, dėl ko notarė net negali priimti pareiškėjo prašymo. Tai, kad tėvas sutvarkė savo asmens dokumentus, nepaneigia neatitikimų pareiškėjo gimimo liudijime fakto. Pareiškėjo paaiškinimai šiuo atveju yra tinkama įrodinėjimo priemonė.
Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog šiuo atveju palikimo niekas nėra priėmęs.
Teismas priėmė nutartį, o ne sprendimą, kurios apskundimo terminas yra 7 dienos, kas įrodo teismo išankstinę nuomonę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo (nutarties) absoliutaus negaliojimo pagrindo nenustatyta.
Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šioje byloje priimta 2014-06-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuomet teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iš šios nutarties turinio, teismas nustatė esminį procesinį pažeidimą, tačiau dėl bylos esmės apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Dėl to, pašalinus procesinį pažeidimą, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti iš naujo visa apimtimi, vertinti įrodymus pagal CPK numatytas įrodinėjimo taisykles; minėtoje nutartyje nebuvo padaryta jokių išvadų dėl bylos faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, tuo labiau nebuvo ir negalėjo būti padarytos išvados dėl tolesnės bylos baigties (pareikšimo tenkinimo ar atmetimo).
Apeliantas nurodė apie priimto procesinio dokumento formos trūkumą (priimtas ne sprendimas, o nutartis) tik tuo aspektu, kad teismas buvo šališkas, t.y. nustatydamas trumpesnį apskundimo terminą teismas išreiškė savo išankstinę nuomonę. Tačiau šiuo atveju minėtoje 2014-06-30 Vilniaus apygardos teismo nutartyje pirmosios instancijos teismui buvo išaiškinta, kad būtent tokia procesinio dokumento forma (nutartimi) turi būti išspręstas ginčas. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo šališkumo nenustatyta.
Apelianto argumentas, kad teismo nutartis yra be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo argumentų, atmestinas, nes apeliantas konkrečiai nenurodė kokios šiuo atveju esminės aplinkybės nebuvo atskleistos, dėl kokių konkrečių argumentų nebuvo pasisakyta. Iš teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pakankamai išsamiai motyvuotos, pasisakyta dėl esminių pareiškėjo argumentų.
Apeliantas nesutiko su teismo išvadomis, vertinant notarės atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes. Tačiau jokių įrodymų, galinčių patvirtinti priešingus faktus, t.y. kad pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą, kad ėmėsi ir kitų reikiamų aktyvių veiksmų tam, kad nepraleisti įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, nepateikė. Apelianto argumentai prieštaringi – iš vienos pusės jis teigia, jog buvo būtina apklausti notarę, tačiau kartu teigia, kad su notare nebendravo, dėl ko notarė negalėtų žinoti bylai reikšmingų aplinkybių. Kadangi pareiškėjas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo paaiškinami nėra pakankami įrodymai bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti. Kita vertus, apeliantas pernelyg sureikšmino kreipimosi į notarą faktą, nes pareiškimas buvo atmestas atsižvelgus ir į kitas bylai reikšmingas aplinkybes (termino praleidimo trukmę, santykius su tėvu ir pan.).
Tuo atveju, jei įpėdiniai nėra priėmę palikimo, palikimas pereina valstybei (CK 5.62 str.). Taigi, ir šioje teisinėje situacijoje, kai įpėdiniai nėra priėmę palikimo, pareiškėjas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, jog terminas praleistas būtent dėl svarbių priežasčių.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2015-09-28 Vilniaus apylinkės teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą.