Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-201-744/2011 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10; 1.1.8.11; 1.1.10; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.9; 1.2.9.9; 2; 2.1.10.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, našlys, teistas:

1) 1985-10-08 Pakruojo rajono teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 47-1 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

2) 1997-11-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, konfiskuojant 200 Lt vertės turtą, pritaikius BK 47-1 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

3) 2007-06-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti per visą laisvės apribojimo terminą;

4) 2007-06-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 300 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 63 str. 9 d. (su pagal 2007-06-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausme) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, 2008-07-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kardomoji priemonė nepaskirta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. R. vengė išlaikyti vaiką, tai yra, esant 2007 m. liepos 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimui, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) litų kas mėnesį iki dukters pilnametystės, nuo 2007 m. liepos 24 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. vengė pareigos mokėti lėšas dukters K. R. išlaikymui.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad turi nepilnametę dukrą K., gimusią (duomenys neskelbtini). Dukra su juo kartu gyveno, kol mirė jos motina. Kadangi jis dirbo ir neturėjo galimybės rūpintis dukra, ji pradėjo gyventi su močiute. Tuo metu dukrai buvo 4 metai. 2007 metais teismo sprendimu jam buvo apribota tėvų valdžia dukters atžvilgiu ir priteistas išlaikymas po 200 litų kas mėnesį. Priteisto išlaikymo nemokėjo. Per tą laiką trumpai dirbo UAB „P. A.“, AB „K. A.“ ir K. Ū. N. iš jo atlyginimo alimentų neišskaičiuodavo, o pats jis jų nemokėjo. Uždirbdavo vos po kelis šimtus litų. Visą kitą laiką pragyveno iš atsitiktinių darbų. Per dieną uždirbdavo apie 20 litų. Nuo šių metų gegužės mėnesio dirba pas ūkininkę A. M. G. mechanizatoriumi. Pusę jo atlyginimo atskaito dukrai pagal vykdomąjį raštą. Kad nuo šių metų lapkričio 30 dienos oficialiai nebedirba nežinojo. Faktiškai pas ūkininkę A. M. G. dirba iki šiol. Gailisi nusikaltęs. Ateityje planuoja dirbti ir mokėti išlaikymą dukrai. Taip pat stengsis padengti išlaikymo įsiskolinimą. Darbdavys žadėjo ateinančių metų sausio mėnesį paskolinti 3000 – 4000 litų, kuriuos galėtų atiduoti dukrai.

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą E. K., teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja, parodė, kad mirus dukrai pradėjo globoti anūkę K. R. Tuo metu K. buvo 4 metai. Kažkur po metų, 2006 ar 2007 metais, buvo apribota tėvo valdžia K. atžvilgiu. Taip pat buvo priteistas išlaikymas iš tėvo po 200 litų kas mėnesį, tačiau V. R. jo nemokėjo. 2008 m. pradžioje kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir išlaikymą K. iki pat šių metų gruodžio mokėjo valstybė. Šių metų gruodžio mėnesį 200 litų jai pervedė iš kaltinamojo darbovietės. Nors iš antstolės gautuose dokumentuose nurodyta, kad išlaikymas iš V. R. atlyginimo pagal vykdomąjį raštą buvo atskaitomas tris mėnesius, jai buvo pervesti tik 200 litų. Gali būti, kad likę pinigai buvo pervesti Vaikų išlaikymo fondui. V. R. su dukra nebendrauja.

Iš 2011-03-24 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), neišlaiko savo nepilnametės dukters K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2008 m. sausio 31 d. lėšas šio vaiko išlaikymui moka Vaikų išlaikymo fondas (b.l. 5-7).

Iš 2008-01-25 prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti matyti, kad į Fondą kreipėsi E. K., prašydama mokėti išmokas nepilnametei K. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

Iš 2008-01-23 antstolės Zitos Puzinienės pažymos matyti, kad V. R. nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. sausio 23 d. nemokėjo lėšų savo nepilnametei dukrai K. R. išlaikyti (b.l. 9).

Iš 2008-05-23 Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta nuo 2008-01-31 kiekvieną mėnesį mokėti K. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l. 10).

Iš 2008-06-18 Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimo dėl sprendimo pakeitimo matyti, kad buvo pakeistas sąskaitos, į kurią pervedamos lėšos K. R. išlaikymui, savininkas (b.l. 13).

Iš 2011-04-22 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos matyti, kad skolininko V. R. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro 7221,29 Lt ir 546,40 palūkanų, apskaičiuotų iki 2011-04-01 (b.l. 16-17).

Iš antstolės Irmos Ežerskienės pažymos matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas pagal 2007-07-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš V. R. K. R. naudai 2011 m. balandžio 1 d. yra 15 862,98 Lt. Duomenų apie išlaikymo mokėjimą vykdomojoje byloje nėra (b.l. 19).

Iš 2007-07-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-257-744/2007 m. matyti, kad tą dieną buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš V. R. K. R. naudai (b.l. 20).

Iš 2007-07-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad juo buvo laikinai – dvejiems metams – apribota tėvų valdžia V. R. jo nepilnametės dukters K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o, be to, buvo priteistas išlaikymas iš V. R. periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį dukrai K. R. nuo 2007 m. kovo 7 d. iki dukters pilnametystės, taip pat buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. kovo 7 d. – 6109,65 Lt (b.l. 23-31).

Iš 2009-03-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad juo buvo neterminuotai apribota V. R. tėvų valdžia jo nepilnamečių vaikų K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (b.l. 33-36).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių dokumentų registravimo skyriaus pažymos matyti, kad V. R. dėl darbingumo lygio nustatymo į šią tarnybą nesikreipė (b.l. 38).

Iš Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus pažymos bei informacijos iš darbo biržos duomenų bazės matyti, kad V. R. darbo biržoje paskutinį kartą buvo registruotas nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2001 m. rugpjūčio 8 d. Po to jis į darbo biržą nesikreipė (b.l. 40, 86).

Iš gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 44).

Iš informacijos VSDFV duomenų bazėje apie asmenį ir jo draudėjus matyti, kad V. R. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 24 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. dirbo: nuo 2007 m. liepos 4 d. iki 2007 m. rugsėjo 10 d. UAB „P. A.“, nuo 2008 m. kovo 17 d. iki 2008 m. balandžio 4 d. AB „K. A.“, nuo 2008 m. balandžio 8 d. iki 2008 m. balandžio 28 d. K. ŽŪB, o nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. dirbo pas A. M. G., vykdančią individualią žemės ūkio veiklą (b.l. 85).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad V. R. vardu registruotas žemės sklypas, tačiau yra apribota disponavimo teisė šiuo sklypu pagal antstolių Vaivos Šimkienės, Zitos Puzinienės ir A. A. patvarkymus (b.l. 95, 97-101, 103-107, 109).

Iš teisiamojo posėdžio metu nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą pateikto 2007-07-27 vykdomojo rašto matyti, kad jame yra įrašai apie iš V. R. darbo užmokesčio darytus atskaitymus – viso per 2011 m. spalio – gruodžio mėnesius išskaityta 600 litų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. R. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Kaltinamojo V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo nepilnametei dukrai K. R., gimusiai 2001 m. kovo 21 d., išlaikyti. V. R. vengimas išlaikyti vaikus pasireiškė tuo, kad suprasdamas savo, kaip tėvo, pareigą ją išlaikyti, ir esant teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo, tyčia, nesant jokių objektyvių priežasčių, nemokėjo išlaikymo savo nepilnametei dukrai, nors kurį laiko dirbo oficialiai, gaudavo darbo užmokestį, be to, turėjo pajamų iš padienių darbų. Jo vengimas išlaikyti dukrą pasireiškė ir tuo, kad, būdamas sveikas, darbingas, turėdamas paklausią traktorininko specialybę ir turėdamas geras galimybes gauti gerai apmokamą darbą, tokio darbo neieškojo, o vertėsi atsitiktiniais darbais, taip sudarydamas galimybę nuslėpti savo tikrąsias pajamas ir užkirsdamas kelią iš šių pajamų išieškoti išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką baudžiamosiose bylose dėl vengimo išlaikyti vaikus, ne kartą yra pažymėjęs, kad vengimas išlaikyti vaikus konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir panašiai (2011-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-139/2011).

Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad ji truko nuo 2007 m. liepos 24 d., kada buvo priimtas Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-257-744/2007 m., dėl tėvų valdžios apribojimo, globos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kurio dalis dėl išlaikymo priteisimo buvo nukreipta vykdyti skubiai (b.l. 23-31), iki 2011 m. balandžio 1 d., kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, iš kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad kaltinamasis V. R. vengė išlaikyti savo nepilnametę dukrą laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. liepos 24 d., kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato atsakomybės už vengimą išlaikyti vaiką nesant teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas. Vengimas išlaikyti vaikus yra trunkamoji nusikalstama veika, tai yra tokia veika, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti būtiną materialią paramą vaikui pradžios, t. y. nuo to momento, kai galėdamas mokėti lėšas, teikti išlaikymą ar kitą materialią paramą kaltininkas to nepadaro. Vengimas išlaikyti vaikus, kaip ir bet kokia kita trunkamoji nusikalstama veika, trunka tol, kol jos nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai (2011-05-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-238/2011, 2009-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-68/2009).

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamasis V. R. teisiamas penktą kartą (b.l. 59), būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų (BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d., 300 str. 2 d.) padarymą (b.l. 65-69), teistumui pagal paskutinius du nuosprendžius neišnykus (BK 97 str.), padarė vieną naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka (b.l. 70-80), todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Kadangi kaltinamasis V. R. naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2007 m. birželio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 68-69), vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal 2007 m. birželio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.). 2008 m. liepos 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartis, kuria V. R. buvo atleistas nuo 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2007 m. birželio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, naikintina, nes šia nutartimi buvo nustatyta neteisinga aplinkybė, kad V. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį naujų nusikalstamų veikų neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys bylose Nr. 2A-7-15/2009 ir Nr. 2A-17/2009).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. R. anksčiau buvo teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius), nuosavybei (BK XXVIII skyrius) ir valdymo tvarkai (BK XLIII skyrius), o dabar teisiamas už visai kito pobūdžio nusikaltimą – nusikaltimą vaikui ir šeimai (BK XXIII skyrius), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. dirbo pas A. M. G., vykdančią individualią žemės ūkio veiklą (b.l. 85), kas sudarė galimybę iš jo atlyginimo išskaičiuoti išlaikymą nepilnametei dukrai ir nutraukti išlaikymo mokėjimą ir Vaikų išlaikymo fondo, pagrinde finansuojamo iš valstybės biudžeto, kaltinamasis pasižadėjo ir ateityje dirbti, iš uždirbtų pinigų mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai K. R., stengtis padengti išlaikymo įsiskolinimą, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo V. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos ir su pagal 2007 m. birželio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Tai, kad galima atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris naują nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, aišku, esant visoms BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant bausmių vykdymo atidėjimą. Parinkdamas įpareigojimus teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu kaltinamasis V. R. nedirba, kas sudaro sąlygas išvengti išlaikymo vaikui išieškojimui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. R. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti 2008 m. liepos 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį, kuria V. R. buvo atleistas nuo 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2007 m. birželio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, prie pagal 2007 m. birželio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto, 7 punkto, 3 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti pagal darbo sutartį ir dirbti per visą bausmės vykdymo laikotarpį bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. R. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.