- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- 1-190-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19451-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis deklaruotos vietos adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. M., kaltinamas tuo, kad sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent: jis 2022 m. gegužės 31 d. apie 09.33 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,47 promilės girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, abejomis rankomis paėmęs virtuvinę kėdę be atlošo, tyčia su ja sudavė ant grindų sėdėjusiam nukentėjusiajam D. B. ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį, taip nukentėjusiajam D. B. padarydamas muštinę kairio skruosto žaizdą ir daugybinius veido, kaukolės kaulų (kairio žandinio ančio sienelių ir kairės akiduobės apatinės bei šoninių sienelių, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų pleištakaulio didžiųjų sparnų bei linijinio momenkaulio lūžius su nedideliais sumušimo židiniais abiejuose kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse bei su ribotu, nedideliu kraujo išsiliejimu virš smegenų kietojo dangalo ir po voratinkliniu dangalu bei kairiajame šoniniame smegenų skilvelyje), kairės alkūnės, kairio peties odos nubrozdinimus bei daugybines kraujosruvas kūne.
2. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte bei sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu (3 t., b. l. 37–43).
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo J. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu (2022 m. birželio 15 d. – teismo pastaba) yra gydomas ligoninėje dėl galvos traumos. Nukentėjusysis neatsimena, kas atsitiko ir kaip jis patyrė galvos traumą. Dėl sveikatos būklės nukentėjusysis neadekvatus, painioja įvykius, nepamena savo giminės, tėvų vardų, santykių. Nukentėjusiojo sąmonė banguoja, uždavus klausimą apie įvykį, jis bando pasakoti aplinkybes, bet jos nesusijusios su įvykiu. Mintys padrikos, po akimirkos kalba jau kita tema, nepamena namų adreso, telefono numerio, pavardės, kas su juo buvo, kur buvo, kaip nuvažiavo. Žino tik savo vardą bei tai, kad jis ligoninėje, nes patyrė galvos traumą (1 t., b. l. 107–108).
4.2. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad dėl įvykio metu patirtos galvos traumos jam dingusi atmintis. Nukentėjusysis atsimena tik tiek, kad 2022 m. gegužės 30 d. vakare susitiko su pažįstamu S. S. ir su juo vyko pas kaltinamąjį vartoti alkoholinius gėrimus. Kas vyko toliau, negali pasakyti. Pabudęs ligoninėje, nukentėjusysis buvo supažindintas, kad be sąmonės buvo rastas kaltinamojo namuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau tikrai neatsimena, dėl kokių priežasčių kaltinamasis jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir jam su kėde sudavė per galvą. Nukentėjusysis gydytojui pabudęs pasisakė, jog jam su kėde trenkė ir galvos traumą padarė „(duomenys neskelbtini)“ (kaltinamasis). Po įvykio nukentėjusysis atgavęs sąmonę negalėjo bendrauti, nes buvo sutrikusi kalba bei mąstymas. Ligoninėje buvo gydomas apie mėnesį laiko, šiai dienai nukentėjusysis sveikas ir įvykio metu patirta galvos trauma nesukėlė jokių pasekmių. Nukentėjusysis gyvena visavertį gyvenimą, tačiau, kaip gydytojai pasakė, jo atmintis yra užblokavusi neigiamus prisiminimus, šiuo atveju įvykusį įvykį ir net praėjus pusmečiui jis aplinkybių visiškai neatsimena. Kaltinamajam jokių pretenzijų jis nereiškia, tačiau nori, kad kaltinamajam dėl padarytos nusikalstamos veikos būtų paskirta tinkama bei derama bausmė. Nukentėjusysis supažindintas dėl teisės reikšti civilinį ieškinį, tačiau ieškinio reikšti neketina (1 t., b. l. 111–114).
4.3. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. 2022 m. gegužės 31 d. apie 10.37 val. greitosios medicinos pagalbos brigada pristatė D. B.. Šiam ligoniui nustatytas 5,10 promilių girtumas, nedidelė epidūrinė hemoragija, trauminė substurinė hemoragija, židininė smegenų kontuzija, daugybiniai kaukolės ir veido kaulų lūžiai, daugybiniai nubrozdinimai ant kūno. Galvos srityje daugybiniai patinimai, sumušimai, kairiame skruoste apie 3 cm žaizda, yra sumušimai ant dešinio peties bei alkūnės. Greitosios medicinos pagalbos kortelėje nurodyta, kad iš aplinkinių nustatyta, kad šis ligonis buvo sumuštas su kėde (1 t., b. l. 158–159).
4.4. Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. apie 16-19 val. ji kartu su T. M., S. S., V. B. ir D. B., V. B. automobiliu, nuvažiavo pas kaltinamąjį. Su kaltinamuoju kartu gyvena A. M., tad jie buvo abu namuose. Pas kaltinamąjį visi vartojo alkoholį – degtinę, alų, sidrą. Dėl jai nežinomu priežasčių pradėjo konfliktuoti A. M. ir nukentėjusysis. Konflikto metu nukentėjusysis trenkė A. M. per veidą su plaštaka. Po šio smūgio kaltinamasis nukentėjusįjį bandė raminti žodžiais, tačiau nukentėjusysis pagrasino kaltinamajam, kad gaus ir jis. Kurį laiką visi buvo ramiai, tačiau vėliau vėl kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo dėl to paties. Kaltinamasis nukentėjusiojo klausė, kodėl nukentėjusysis trenkė A. M. ir šio pokalbio metu kaltinamasis staiga atsistojęs nuo stalo, paėmė taburetę ir suėmęs už taburetės kojų užsimojo ir trenkė ja nukentėjusiajam per galvą, kiek atsimena, per kairiąją galvos pusę. Nukentėjusysis nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės, nesistojo. Liudytoja pamatė, kad nukentėjusiajam iš nosies bei kairiojo antakio bėgo kraujas. Liudytoja matė tik vieną smūgį taburetė į galvos sritį. Kaltinamasis iškart pripažino, kad jis sužalojo nukentėjusįjį, be to, pats iškvietė pagalbą (1 t., b. l. 162–165).
4.5. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis liudytoja D. B. patvirtino ikiteisminiu tyrimo metu duotus parodymus bei parodė kurioje vietoje ir kaip kaltinamasis žalojo nukentėjusįjį (2 t., b. l. 3–8)
4.6. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo teismas nustatė, kad kaltinamasis įvykio vietoje paaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes bei parodė kur ir kokiais smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, t. y. kaip su taburete du ar daugiau smūgių trenkė ant žemės sėdinčiam nukentėjusiajam per galvą (2 t., b. l. 158–163).
4.7. Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – gyvenamojo namo virtuvės patalpa. Apžiūrimo kambario viduryje, ant grindų, matomi išmėtyti įvairūs drabužiai, šalia kurių guli apversta kėdė be atlošo. Ant kėdės matomos raudonos spalvos dėmes, panašios į kraują (1 t., b. l. 30–36)
4.8. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto gyvenamasis namas. Prieškambario kairėje pusėje pastatytas metalinis stalas, ant kurio sudėti metaliniai indai, kartono lapas, pagalvė. Ant pagalvės aptiktos raudonos spalvos dėmės. Virtuvės dešinėje pusėje yra spintelė ant kurios padėta 1,5 l. talpos plastmasinis butelis su užrašu „ALC. 6,0 proc. Party Pineapple Taste” ir kitos įvairios talpos. Kambaryje po stalu mėtosi buteliai“ „ALC. 6,0 proc. Party Pear Taste”, 0,5 l. talpos stiklinis butelis užrašu „Ž. B.“. Virtuvėje, ant grindinio bei durų, aptiktos raudonos spalvos dėmės (1 t., b. l. 37–53).
4.9. Iš specialisto išvados Nr. S348/2022(01) teismas nustatė, kad nuoplovoje kuri paimta nuo kėdės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, jog gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. B. DNR profiliu su 99,999(9) tikimybe (1 t., b. l. 84–89).
4.10. Iš specialisto išvados Nr. G2391/2022(01) teismas nustatė, kad nukentėjusiajam nustatyta muštinė kairio skruosto žaizda ir daugybiniai veido, kaukolės kaulų (kairio žandinio ančio sienelių ir kairės akiduobės apatinės bei šoninių sienelių, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų pleištakaulio didžiųjų sparnų bei linijinis momenkaulio) lūžiai su nedideliais sumušimo židiniais abiejuose kaktinėse ir dešinėje smiliininėje skiltyse bei su ribotu, nedideliu kraujo išsiliejimu virš smegenų kietojo dangalo ir po voratinkliniu dangalu bei kairiajame šoniniame smegenų skilvelyje ir kairės alkūnės, kairio peties odos nubrozdinimai bei daugybinės kraujosruvos kūne (neįvardintos ir nelokalizuotos). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir visumoje būdingi smūgių sudavimui, kurie padaryti iki keleto valandų laikotarpiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Nukentėjusiajam padarytas sužalojimas visumoje ir galvos sužalojimai (taip pat visumoje), vertinant juos atskirai nuo kitų kūno dalių sužalojimų atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui). (Sunki komatozinė būklė pirmomis valandomis ligoninėje galėjo būti sunkios gyvybei pavojingos alkoholinės intoksikacijos pasekmė). Rankos alkūnės, peties nubrozdinimai ir kraujosruvos kūne (atskirai nuo galvos sužalojimų) atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Galvos sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Taip pat neatmetama, kad griūnant galėjo būti padarytas peties ir alkūnės nubrozdinimai. Sužalojimai lokalizuoti veido, galvos kairėje pusėje ir kitose galvos ir smegenų srityje, kairiajame petyje ir kairėje alkūnėje bei galimai kitose kūno srityse, tačiau nelokalizuoti. Tokiu būdu matyti, kad trauminių poveikių buvo daug, kiek konkrečiai nustatyti nėra galimybės, tačiau ne mažiau kaip šeši. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tačiau kokiais konkrečiai ir keliais, pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės (1 t., b. l. 139–140)
4.11. Iš blaivumo patikrinimo registro žurnalo teismas nustatė, kad kaltinamajam po įvykio nustatytas 2,47 promilių girtumas (1 t., b. l. 166–170).
4.12. Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-330/2022 teismas nustatė, kad kaltinamajam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 198).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531-699/2015).
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 (toliau – Įsakymas) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia abejomis rankomis paėmęs virtuvinę kėdę be atlošo, tyčia su ja sudavė ant grindų sėdėjusiam nukentėjusiajam D. B. ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį, taip nukentėjusiajam D. B. padarydamas muštinę kairio skruosto žaizdą ir daugybinius veido, kaukolės kaulų (kairio žandinio ančio sienelių ir kairės akiduobės apatinės bei šoninių sienelių, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų pleištakaulio didžiųjų sparnų bei linijinio momenkaulio lūžius su nedideliais sumušimo židiniais abiejuose kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse bei su ribotu, nedideliu kraujo išsiliejimu virš smegenų kietojo dangalo ir po voratinkliniu dangalu bei kairiajame šoniniame smegenų skilvelyje), kairės alkūnės, kairio peties odos nubrozdinimus bei daugybines kraujosruvas kūne, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tokias išvadas teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
8.1. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo D. B., liudytojų V. V. bei D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenys ir kt.
8.2. Tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus, patvirtina ir byloje esantys nukentėjusiojo medicininiai dokumentai. Be to, teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (muštinę kairio skruosto žaizdą ir daugybinius veido, kaukolės kaulų (kairio žandinio ančio sienelių ir kairės akiduobės apatinės bei šoninių sienelių, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų pleištakaulio didžiųjų sparnų bei linijinio momenkaulio lūžius su nedideliais sumušimo židiniais abiejuose kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse bei su ribotu, nedideliu kraujo išsiliejimu virš smegenų kietojo dangalo ir po voratinkliniu dangalu bei kairiajame šoniniame smegenų skilvelyje), kairės alkūnės, kairio peties odos nubrozdinimus bei daugybines kraujosruvas kūne), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
8.3. Be to, vadovaujantis šio nuosprendžio 7 punkte aptartu Įsakymu nukentėjusiajam padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu, t. y. nukentėjusysis ilgiau kaip 1 mėnesį gulėjo gydymo įstaigoje.
8.4. Kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas taburete 6 smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali jį sužaloti ir to siekė, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius bei sveikatos sutrikdymo laikotarpį, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
8.5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog J. M. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
11. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
12. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
15. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, sutiko su civiliniu ieškiniu visiškai, kurį žadėjo atlyginti dalimis. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad būtų įrašytas į Priklausomybės ligų centrą, nėra, nuo 2001 m. kovo 12 d. iki 2001 m. kovo 16 d. gydytas Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – (duomenys neskelbtini).
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės, gyvenimo būdo ypatumus, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant kiek didesnį nei sankcijoje nustatytam jos vidurkiui, t. y. 1 metams 6 mėnesiams, su bausme kartu paskiriant įpareigojimus: bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba būti toliau registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
17. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 21 558,69 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
18. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
19. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su civiliniam ieškovui padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtus nuostolius (t. y. nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas). Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jo kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.
Dėl procesinių klausimų
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 31 d. 11.30 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 09.38 val., t. y. 2 paras.
21. Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę (2 t., b. l. 155–157) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
22. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę, kurioje yra 2 nuoplovos su biologinės kilmės pėdsakais, 2 plastikinius ir 1 stiklinį butelį, taip pat 5 nuoplovas su biologinės kilmės pėdsakais, DNR pavyzdžius, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); taburetę – konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankį, perduodant valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje.
Įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 31 d. 11.30 val. iki 2022 m. birželio 2 d. 09.38 val., t. y. 2 (dvi) sulaikymo paras, prilyginti 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
J. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę, kurioje yra 2 (dvi) nuoplovos su biologinės kilmės pėdsakais, 2 (du) plastikinius ir 1 (vieną) stiklinį butelį, taip pat 5 (penkias) nuoplovas su biologinės kilmės pėdsakais, DNR pavyzdžius, kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos medžiagos; taburetę – konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankį, perduodant valstybės nuosavybėn.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. M. 21 558,69 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 69 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.