- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-252-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15647-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Aistis Damulevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,
nukentėjusiajai A. V., jos atstovei pagal įstatymą I. V., atstovui advokatui Modestui Švažui,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23 valandos iki 6 valandos būti savo gyvenamojoje vietoje bei 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nuspręsta nešiojamą kompiuterį „Acer“ su maitinimo laidu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.
Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus mobiliojo ryšio telefonui „Huawei“ su dėklu, grąžintam saugojimui A. K. ir nešiojamam kompiuteriui „Toshiba“ su maitinimo laidu, grąžintam A. M..
Prokurorės pareikštas civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo patenkintas ir priteista iš A. K. 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios A. V. naudai. Priteistų lėšų tvarkytoja iki A. V. pilnametystės paskirta I. V..
Priteista iš A. K. Valstybės naudai 316,41 Eur nukentėjusiajai A. V. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų rudens iki (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), jaunesnei negu šešiolikos metų nukentėjusiajai A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nešiojamojo kompiuterio „Acer“ ekrane demonstravo pornografinio turinio vaizdus – rodė nuogų moterų nuotraukas, tai yra, atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiajai A. V. per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, sutrikdyti jos fizinį ir psichologinį vystymąsi.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Aistis Damulevičius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir A. K. išteisinti arba, jei nebūtų priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, prašo A. K. paskirti laisvės apribojimą 3 mėnesiams.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė neįsigilinęs į visas faktines aplinkybes, rėmėsi tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, faktu, jog nuteistojo A. K. kompiuteryje buvo rasti pornografinio turinio vaizdai, ir neteikė reikšmės byloje esantiems rašytiniems įrodymams. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas esminę reikšmę teikė nukentėjusiosios A. V. parodymams, kad A. K. rodė „nuogų moterų nuotraukas“, tačiau nukentėjusioji A. V., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad „tada jis man per kompiuterį parodė nuogų moterų nuotraukas“. Tai yra visa nukentėjusios parodymų esmė bei paties įvardijamo nusikaltimo esmė. Nukentėjusioji niekaip neįvardino, kad ji matė kažkokius lytinius aktus ar moteris ir vyrus kartu ir kažką veikiančius. Nukentėjusioji tik abstrakčiai tepasakė „nuogas moteris“. Apelianto nuomone, teismas iš nukentėjusiosios pasakymo „rodė nuogas moteris“ padarė išvadą, kad tai yra pornografinio turinio vaizdas, tačiau tai iš esmės yra klaidinga.
2.2. Teigia, kad 14-15 metų asmuo ((duomenys neskelbtini) m. nukentėjusioji buvo tokio amžiaus) jau yra pajėgus suprasti, kas yra pornografinio turinio vaizdas ir jį apibūdinti, tačiau nukentėjusioji tepasakė, kad „rodė nuogas moteris“. Dėl to mano, kad teismas negalėjo padaryti išvados, jog nuogos moterys jau yra pornografinio turinio vaizdas. Nurodo, kad teismas pas A. K. kompiuteryje rastas pornografinio turinio nuotraukas pripažino kaip būtent tas, kurias jis demonstravo nukentėjusiajai A. V.. Tačiau bylos medžiagoje niekur nėra įrodymo ar kitokių duomenų, kad būtent tos pornografinės nuotraukos, kurios buvo rastos A. K. kompiuteryje, buvo rodomos nukentėjusiajai A. V.. Todėl teismas darydamas tokią išvadą, iš esmės nepaisė principo „in dubio pro reo“, t. y. visos abejonės kaltinamojo naudai. Tik „nuogų moterų“ rodymas nepilnamečiui ir kaip tai suprato nepilnametis, negali būti laikoma pagrindu pripažinti tvirkinamaisiais veiksmais prieš nepilnametį.
2.3. Advokatas skunde teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nebuvo išsamiai ir neginčytinai išsiaiškinta, kaip nukentėjusioji suprato „nuogų moterų“ vaizdą, ką konkrečiai matė, ar tai buvo tikrai pornografinis vaizdas – rodomas lytinis aktas, ar tai buvo tik moterys, tarkim su maudymosi kostiumėliais, ar gulinčios ant pilvo ir jų nugara tematyti. Dėl to teigia, kad toks ikiteisminio tyrimo duomenų nekonkretumas aiškiai nesudaro pagrindo pripažinti A. K. atlikus tvirkinamuosius veiksmus prieš nepilnametę A. V..
2.4. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakė dėl A. K. ir jo sugyventinės A. M. parodymų, jog kompiuteris buvo įsigytas nenaujas, kad dirbant su kompiuteriu ekrane pasirodydavo pornografiniai vaizdai ir kad kompiuteris buvo valomas nuo galimų virusų ir pan. Byloje buvo pateikti rašytiniai dokumentai dėl kompiuterio remonto ir įsigijimo kaip naudoto daikto. Todėl neatmestina galimybė, kad A. K., įsigydamas naudotą kompiuterį, galėjo gauti ir pornografinių vaizdų kolekciją. Tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino šių aplinkybių.
2.5. Gynėjas skunde nurodo, kad nukentėjusiosios mama ir jos sugyventinis akivaizdžiai turi priešiškumą A. K.. Tai įrodo SMS žinutės, siųstos nukentėjusios motinos A. K., jose keiksmažodžių pagalba A. K. plūstamas dėl nesumokėtų pinigų už darbą. Tai, kad A. V. artimieji gali būti nesąžiningi, įrodo ir labai emocionalūs R. N. pasisakymai, duodant parodymus teisme. R. N. akivaizdžiai buvo nusiteikęs prieš A. K..
2.6. Taip pat skunde gynėjas teigia, kad A. K. paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, yra per griežta, nes A. K. teisiamas pirmą kartą. Nors jis ir neprisipažino dėl kaltinimo, tačiau teismas, atsižvelgdamas į galimo nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį ir kitus kriterijus pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, galėjo skirti laisvės apribojimą trumpesniam terminui nei 1 metai. Nurodo, kad A. K. nėra teistas, jo kaltinime nurodyta veika nesukėlė kažkokių neigiamų pasekmių nukentėjusiajai, todėl mano, kad teismas galėjo skirti švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. Damulevičiaus apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusiosios atstovė pagal į statymą I. V., atstovas adv. M. Švažas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Nuteistojo A. K. gynėjas, nesutikdamas su A. K. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniu skundu.
7. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis ar jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad nuteistojo gynėjas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstas. Dėl to šiuo atveju nuteistojo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.
10. BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Pagal teismų praktiką pagal BK 153 straipsnį kvalifikuotini: 1) seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su partneriu, masturbacijos, ekshibicionizmo – atlikimas mažamečio akivaizdoje; 2) mažamečio lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs ar su savimi; 3) pornografijos demonstravimas mažamečiams; 4) kitoks intelektualinis tvirkinimas – amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir pan.
11. Teisme nuteistasis A. K. neigė atlikęs tvirkinamuosius veiksmus su nukentėjusiąja A. V., t. y. neigė jai kompiuteryje rodęs pornografinio turinio informaciją. Tokius nuteistojo teiginių paneigia byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą, liudytojų L. N., R. N. parodymai bei kiti byloje esantys duomenys.
12. Nepilnametė nukentėjusioji A. V. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad datos nepamena, A. K. paprašė jos ateiti padėti, ji su broliu L. N. nuėjo pas A. K. į dirbtuves, ten A. K. davė L. N. kažką dirbti, o ji nuėjo pas jį į kabinetą, ten A. K. jai per kompiuterį parodė nuogų moterų nuotraukas, jų buvo daug. Po tų nuotraukų parodymo ji jautėsi blogai, buvo pikta ir liūdna. Ji A. K. nieko nesakė, iš karto išėjo, niekam apie tas nuotraukas nepasakojo, apie viską papasakojo jos brolis mamai, kai ji su broliu susipyko. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad pas A. K. į kabinetą eidavo ir anksčiau, ten plaudavo indus, grindis, padėdavo mamai, bet anksčiau pas A. K. per kompiuterį nieko nežiūrėjo (t. 1, b. l. 74–75). Apeliacinės instancijos teisme apklausta nukentėjusioji patvirtino anksčiau duotus savo parodymus, kad pas A. K. ji nuėjo, nes jos paprašė kažką išvalyti, kad A. K. jos klausė, kokius filmus ji žiūri, kad, kai ji parodė kuo domisi, A. K. parodė, ką jis žiūri – parodė nuogų žmonių (vyrų ir moterų) nuotraukas („žmonės buvo neapsirengę, matė moterų krūtines, lytinius organus“) ir jų buvo labai daug („tų vaizdų buvo pilnas puslapis“). Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji ilgai nežiūrėjo, nes jai buvo neįdomu ką tie žmonės nuotraukose veikė, ir ji mano, jog nėra normalu į tai žiūrėti, dėl to ji niekam nenorėjo apie tai pasakoti, jai buvo gėda ir dabar dar jaučiasi nenormaliai („ne pats geriausias jausmas tai prisiminus“).
12.1. Tokius nepilnametės nukentėjusiosios A. V. parodymus patvirtina apeliacinės instancijos teisme liudytojos A. S. parodymai, jog ji teikė psichologinę pagalbą A. V., turėjo 10 konsultacijų, jų metu A. V. vengė kalbėti apie įvykį, apie tai, ką ji matė, į daugumą klausimų (pvz., kaip tas vaizdas jai pateko, kaip įjungė, kaip parodė, ką ji pamatė ir pan.) atsakydavo „nežinau“, sakė, kad jai gėda kalbėti, buvo liūdna, bet neįvardindavo, kas ją liūdindavo.
12.2. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina nepilnamečio liudytojo L. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Liudytojas L. N. parodė, kad A. K. jo sesę A. V. pasikvietė į kabinetą išvalyti specialiai išpiltą sidrą, tada jis sesės laukė ilgai, nuėjo pažiūrėti, ką ji ten veikia ir pamatė, kaip A. K. jo sesei rodė pornografiją – matė kompiuteryje rodomas nuogos moters nuotraukas. Šis liudytojas taip pat parodė, kad pornografinius vaizdus matė tik vieną kartą, o kai susipyko su seserimi, jis mamai viską pasakė (t. 1, b. l. 77–78).
12.3. Tokius nukentėjusiosios ir liudytojo L. N. parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. V. bei liudytojas R. N., kurie parodė, kad pas A. K. dirbdavo ne tik jie patys, bet ir jų vaikai, kad apie A. K. nukentėjusiajai A. V. rodytą pornografiją sužinojo, kai A. V. susipyko su broliu L. N. ir pastarasis A. V. negražiai pavadino. Liudytojai I. V. ir R. N. taip pat nurodė, kad jiems pradėjus aiškintis aplinkybes, L. N. jiems abiem pasakė, jog įėjęs į A. K. kabinetą, kur buvo ir nukentėjusioji, matė kaip A. K. kompiuteryje rodė nuogos moters nuotraukas. Tiek I. V., tiek liudytojas R. N. parodė, kad kalbantis su nukentėjusiąja apie šį įvykį, A. V. nenorėjo apie tai kalbėti, sakė, kad jai gėda sakyti, patvirtino, kad A. K. kompiuteryje jai rodė nuogus vyrus ir moteris. I. V. taip pat nurodė, kad su dukra apie tą įvykį po to namuose nekalbėjo, teigė, kad dukra patyrė traumą, jai buvo gėda, kad turėjo važiuoti aiškintis, pasakoti psichologei. Tokias pačias aplinkybes I. V. nurodė ir policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 26–29).
13. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji vienodai nurodė, kad A. K. jai kompiuteryje rodė nuogų žmonių nuotraukas, ir tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina nepilnamečio liudytojo L. N., kuris pats matė, kaip A. V. kompiuteryje buvo rodomos nuogų žmonių nuotraukos, parodymai, kad tiek A. V., tiek L. N. vienodai savo tėvams (I. V., R. N.) nurodė esmines aplinkybes, kad liudytojų R. N., A. S. bei nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą I. V. parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, daroma išvada, kad nukentėjusiosios A. V. parodymai yra nuoseklūs, jais netikėti teismas neturi pagrindo.
14. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad I. V. nuteistajam siųstos SMS žinutės, liudytojo R. N. pasisakymai teisme leidžia pagrįstai manyti, kad I. V. ir liudytojas R. N. yra priešiškai nusiteikę A. K. atžvilgiu.
14.1. Nors SMS žinučių turinys patvirtina, kad I. V. rašė gana piktas žinutes kaltindama A. K. ne tik darbo užmokesčio, alimentų nesumokėjimu, mokesčių slėpimu, bet ir apie tai, kad jis jos dukrai rodė „porno“ nuotraukas, kad ji dėl to kreipsis į policiją, mokesčių inspekciją, žurnalistus (t. 1, b. l. 170–184). Siųstų SMS žinučių turinys rodo, kad I. V. buvo pasipiktinusi A. K. elgesiu, tačiau tai nepatvirtina, kad I. V. rašydama tokias SMS žinutes kerštavo A. K., nepagrįstai kaltino jį rodžius A. V. pornografinio turinio nuotraukas, nes, kaip minėta, nukentėjusiosios A. V., liudytojo L. N. parodymai patvirtina, kad pornografinio turinio informacija nukentėjusiajai buvo rodoma. Be to, I. V. parodė, kad ji pareiškimą policijai pateikė ne kerštaudama A. K., o dėl to, kad A. K., rodydamas savo kompiuteryje jos dukrai A. V. pornografiją, pasityčiojo iš jos dukters, neatsiprašė (t. 1, b. l. 49–50).
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. N. parodė, kad dirbant pas A. K. buvo visko, kad vengdavo mokėti atlyginimą už darbą, bet dėl to nesipyko, o darbai nutrūko dėl to, kad A. K. jo sūnui ir nepilnametei podukrai rodė pornografinius filmus (t. 3, b. l. 91–92).
15. Nors šie paminėti duomenys ir patvirtina, kad tarp nukentėjusiosios atstovės I. V., liudytojo R. N. ir nuteistojo A. K. yra nesutarimų, pykčių, bet šie nesutarimai neduoda pagrindo manyti, kad I. V. ir R. N. nepagrįstai A. K. kaltina pornografinio turinio informacijos rodymu nepilnametei nukentėjusiajai ar išsigalvoja buvus tokį įvykį. Dėl to nėra pagrindo netikėti I. V. ir liudytojo R. N. parodymais.
16. Nuteistojo parodymus, jog A. V. viena pati pas jį neidavo, ateidavo visada su motina, broliu ar patėviu, kad jis nekvietė A. V. valyti jo kabineto ir su vaikais vienas nebūdavo savo kabinete, paneigia nukentėjusiosios, liudytojų L. ir R. N., nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą parodymai, nes jie parodė, kad nukentėjusioji eidavo dirbti darbus pas A. K., kad tiriamo įvykio metu būtent A. K. paprašė, kad A. V. ateitų ir išvalytų išpiltą gėrimą, ir būtent tą dieną jis kabinete buvo vienas su nepilnamete nukentėjusiąja A. V..
17. Byloje esančioje 2020-07-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimo metu objekto NB1-HD1 (t. y. kompiuterio „Acer“ standžiojo disko) skaitmeninėje kopijoje, buvo rastos ir atrinktos 1 264 vnt. pornografinio turinio nuotraukos, kuriose galimai pavaizduoti vaikai, kad rasti failai ir informacija apie juos įrašyta į specialisto išvados pridedamą DVD diską (t. 2, b. l. 38-41), kuriame įrašyta informacija buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 42–86). Iš prie apžiūros protokolo pridėtų atspausdintų nuotraukų matyti, kad jose užfiksuoti ne tik nuogi vyrai ir moterys (t. y. matomi jų lytiniai organai), bet ir lytiniai aktai. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad pornografinio pobūdžio informacija – tai informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (duomenys neskelbtini) eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 31 vaizdo dokumente esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, oralinis lytinis aktas, tikras lytinis aktas, analinis lytinis aktas, grupinis lytinis aktas, lytinis iškrypimas (zoofilija) ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas, kad šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (t. 2, b. l. 92).
18. Įvertinus visumą šių paminėtų įrodymų visumą bei atsižvelgiant į nukentėjusiosios A. V., liudytojo L. N. parodymus, jog A. K. kompiuteryje jie matė rodomų nuogų žmonių nuotraukas, kad nukentėjusioji matė rodomuose nuotraukose žmonių lytinius organus, daroma išvada, kad A. K. kompiuteryje buvusios nuotraukos, kurias nukentėjusioji matė kompiuteryje, yra pornografinio pobūdžio.
19. Nors A. K. neigė kompiuteryje rodęs pornografinio turinio informaciją nukentėjusiajai A. V., tačiau pirmosios instancijos teisme pats nuteistasis pripažino, kad jo darbo kabinete buvusiame kompiuteryje galėjo būti pornografinio turinio nuotraukų, kad tokios nuotraukos „iššokdavo“ ant ekrano, kad tuo kompiuteriu galėjo naudotis bet kas atvažiavęs pas jį į darbą, kad ne kartą vežė kompiuterį remontuoti („išvalyti virusus“) įmonei, iš kurios įsigijo kompiuterį. Tokius A. K. paaiškinimus paneigia byloje surinkti įrodymai.
19.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-12 pranešime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) A. M. (nuteistojo A. K. sugyventinė) buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už kompiuterio remontą ir, kaip nurodyta minėtame pranešime buvo atliktas smulkus remontas (pvz., programinės įrangos remontas) (t. 3, b. l. 164–166). Nors šis pranešimas patvirtina A. K. parodymus, jog jis vežė kompiuterį remontuoti („išvalyti virusus“), tačiau pranešime nenurodyta, koks kompiuteris (kokios firmos kompiuteris) buvo remontuojamas ir kokie konkrečiai remonto darbai buvo atlikti, nes kaip iš bylos matyti, buvo išimti du kompiuteriai „Acer“ ir „Toshiba“ (t. 1, b. l. 131–136). Be to, kompiuterio remonto paslaugos buvo suteiktos (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai A. V. pornografinio turinio informacija buvo rodoma daug vėliau – (duomenys neskelbtini) metais. Taigi, ta aplinkybė, kad nuteistasis vežė kompiuterį remontuoti, nepaneigia, kad jo kompiuteryje įvykio metu nebuvo pornografinio turinio informacijos.
Žemesnės instancijos teismas
19.2. Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistas V. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-07 pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad visos kompiuterio kietajame diske rastos ištrintos nuotraukos buvo atstatytos su specialia programine įranga, kad duomenų, kada nuotraukos buvo įkeltos į kompiuterį ar kada jos ištrintos – nėra išlikę. Taip pat V. S. paaiškino, kad jeigu kompiuterio kietasis diskas būtų užkrėstas virusu, tai jų naudojama programinė įranga apie tai įspėtų, šiuo konkrečiu atveju tokio įspėjimo nebuvo. Taigi, liudytojo V. S. paaiškinimai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie atliktą kompiuterio remontą (programinės įrangos remontą) paneigia nuteistojo A. K. versiją, kad pornografinio turinio informacija jo naudotame kompiuteryje galėjo būti likusi „kaip virusas“ iš anksčiau, nes kompiuterį jis įsigijo nenaują.
19.3. Nuteistasis teigė, kad jo naudotu kompiuteriu kabinete galėjo naudotis pašaliniai asmenys (klientai), kai laukdavo, kol jis sugrįš. Nors liudytoja A. M. patvirtino, kad kabinete buvusiu kompiuteriu galėjo naudotis atvykęs A. K. žentas, anūkai, tačiau liudytojas R. N. bei nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. V. parodė, kad, kai jie dirbo pas A. K., nematė, kad prie jo kabinete buvusio kompiuterio sėdėtų kiti asmenys, išskyrus patį A. K.. Pats A. K. nenurodė nei vieno asmens, kuris galėjo naudotis jo kabinete esančiu kompiuteriu. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad be nuteistojo ir jo sugyventinės A. M., kuri prisipažino, kad kartais naudojosi tuo kompiuteriu, minėtu kompiuteriu būtų naudojęsi pašaliniai asmenys. Be to, būtų nelogiška leisti pašaliniams asmenims (pvz., klientams) naudotis savo kompiuteriu, žinant, kad jame yra virusų ar „savaime iššokančių pornografinių nuotraukų“. Taip pat pastebėtina, kad A. K. nėra kaltinamas pornografinio turinio informacijos disponavimu pagal BK 309 straipsnį.
19.4. Be to, nuteistojo versiją, kad pornografinio turinio informacija „iššokdavo“ ant ekrano, paneigia nuteistojo sugyventinės A. M. parodymai. Liudytoja A. M. parodė, kad ji kartais naudodavosi A. K. kompiuteriu „Acer“, tačiau ji nežinojo, kad kompiuteryje yra pornografinio turinio informacijos, jokios pornografinės nuotraukos jai „neiššokdavo“ ant ekrano, tik žaidimų reklamos, o ir A. K. jai nesakė, kad kompiuteris „išmesdavo“ pornografinio turinio vaizdų (t. 3, b. l. 67–68). Taip pat apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas policijos specialistas V. S. paaiškino, kad įjungtas kompiuteris be priežasties, iš niekur nieko, negali pradėti rodyti „tokių vaizdų“. Be to, pati nukentėjusioji A. V. parodė, kad „nuogų žmonių nuotraukas“ A. K. jai parodė po to, kai ji pastarajam parodė filmus, kuriais ji domisi. Taigi, šie paminėti duomenys patvirtina, kad pornografinio turinio informacijos žiūrėjimą nukentėjusiajai A. V. inicijavo pats nuteistasis A. K..
20. Visuma paminėtų duomenų paneigia nuteistojo versijas apie tai, kad jo naudotu kompiuteriu galėjo naudotis pašaliniai asmenys ir parsiųsti pornografinių nuotraukų, kad pornografinio turinio informacija buvo kaip „virusas“ ir „pati savaime iššokdavo ant ekrano“, kad tokia informacija galėjo likti iš anksčiau kompiuteryje, todėl tokie nuteistojo parodymai vertinami kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
21. Įvertinus nuoseklius nukentėjusiosios A. V. parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kad nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie visumoje patvirtina A. K. kaltę padarius BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iš esmės tuos pačius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl A. karinausko kaltės.
22. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. K. gynėjas nurodė, kad jo ginamojo veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties – kaltės bei nukentėjusiajai nepadrayta jokia žala. Šis gynėjo argumentas yra nepagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. K., žinodamas, jog nukentėjusioji yra mažametė (veikos padarymo metu jai nebuvo 16-ka metų), pats jai savo naudotame nešiojamame kompiuteryje parodė pornografinio pobūdžio informaciją (nuotraukas), tokius veiksmus A. K. atliko sąmoningai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokius veiksmus A. K. atliko tyčia, todėl jo veikoje yra nustatyta nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė. Tai, kad reali žala nukentėjusiajai A. V. dėl tokių A. K. veiksmų nebuvo padaryta, nereiškia, kad nuteistojo veiksmuose nėra BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties. Nukentėjusioji nurodė, kad jai iki šiol gėda apie tai kalbėti, ji negerai jaučiasi tai prisimindama. Tokie nukentėjusiosios aiškinimai rodo, kad žala jai buvo padaryta. Pastebėtina, kad BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti pasekmių, todėl veika laikoma baigta nuo tada, kai atliekami jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinamieji veiksmai.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl nuosprendis, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, t. y. A. K. išteisinti, nėra teisinio pagrindo.
24. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad A. K. nepagrįstai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kad ši jam paskirta bausmė yra per griežta.
24.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
24.2. Nuteistasis A. K. padarė apysunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybioų nenustatyta. Nuteistasis A. K. išsituokęs, vykdo (duomenys neskelbtini)veiklą, anksčiau neteistas, baustas amdinistracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
24.3. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodya, kad už šio nusikaltimo padarymą skiriamas laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki dvejų metų (bausmės vidurkis būtų 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, turinčias reikmšės bausmės skyrimui, į BK 55 straipsnio nuostatą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. K. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą ir nustatydamas šios bausmės dydį – 1 metams, t. y. artimą šios bausmės vidurkiui, BK 54 straipsnio 2 dalyje, 55 straipsnyje, 61 straipsnyje nurodytų nuostatų nepažeidė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti ją nėra pagrindo.
25. Nustačius, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, prokuroro, ginančio nepilnametės nukentėjusiosios A. V. interesus, pareikštas civilinis ieškinys priteistas pagrįstai, nes dėl nuteistojo A. K. teisei priešingų veiksmų nepilnametė nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, jai prireikė psichologo konsultacijų. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji nurodė, kad ir dabar jai gėda apie tą įvykį kalbėti, kad ji negerai jaučiasi prisimindama tą įvykį, kad nėra „labai normalu žiūrėti į tai“. Skundžiamu nuosprendžiu iš A. K. nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinų civilinių ieškinių dydžius. Dėl to nėra pagrindo skundžiamo nuosprendžio dėl civilinio ieškinio priteisimo keisti ar naikinti. Taip pat pagrįstai iš nuteistojo A. K. Valstybės naudai priteista 316,41 Eur patirtoms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, nes nukentėjusiąją A. V. pirmosios instancijos teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas (BPK 106 straipsnis). Be to, pagrįstai iš nuteistojo nuspręsta komfiskuoti nešiojamąjį kompiuterį „Acer“ su maitinimo laidu, nes šis kompiuteris buvo panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnis).
26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo nuosprendį keisti ar naikinti.
27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-8185 dėl 123,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių atstovaujant nepilnametę nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 3, b. l. 176–178). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).
10.1. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma nuteistąjį A. K. išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausta nepilnametė nukentėjusioji, liudytojai, nukentėjusioji ir jo atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusiosios atstovai (t. y. atstovė pagal įstatymą I. V. ir adv. M. Švažas) išsakė savo nuomonę dėl apeliacinio skundo. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, tai prašymas atlyginti valstybės patirtas išlaidas suteikiant nukentėjusiajai advokato paslaugas tenkinamas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,106 straipsniu, kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio.
Išieškoti iš A. K. Valstybės naudai 123,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris Eur 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nepilnametės nukentėjusiosios atstovavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.