- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-28
- Bylos Nr.
- 1-184-1002/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42405-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- R. T.
- Advokatai
- Modestas Švažas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. 2025-12-04 apie 19:18 val. (duomenys neskelbtini) ribose, magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Audi“ Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest“ 7510, Nr. ARTB – 0181 (patikros sertifikato Nr. 2426798) jai buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Kaltinamoji R. T. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir paaiškino, kad grįžo iš kelionės į (duomenys neskelbtini), buvo gal trečia valanda. Tuo metu jau buvo išgėrę, vyras nuėjo miegoti, o jai reikėjo maisto katinui, ir ji išvažiavo į parduotuvę. Parduotuvė buvo visai šalia, ji tikėjosi, kad gali vairuoti, bet gavosi kaip gavosi. Automobilis priklauso vyrui. Prieš tai yra bausta administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivi. Paskutinį kartą tai buvo šių metų rugsėjo mėnesį. Tada jai buvo nustatytas 0,57 promilių neblaivumas. Ji už tai gavo baudą, kurią sumokėjo, taip pat jai buvo atimta teisė vairuoti, tą žinojo. Nežino, kodėl dabar vėl sėdo už vairo, nesuvokė per nuovargį, tikėjosi, kad viskas bus gerai, ji gyvena netoli parduotuvės. Paprastai naudojasi ,,Hyundai“ automobiliu. Kai buvo nubausta rugsėjo mėnesį, vairavo ,,Hyundai“, kuris yra registruotas vyro vardu. 2023 m. buvo bausta už greičio viršijimą, nepamena, kokiu automobiliu tada važiavo, greičiausiai ,,Hyundai“. ,,Audi“ Q5 naudojasi retai. Šio įvykio metu važiavo su ,,Audi“ Q5, nes jos ,,Hyundai“ neužsivedė. Pasiėmė vyro raktelius, jis miegojo, o ji išvažiavo. Automobilis įgytas santuokos metu. Padarė išvadas dėl savo elgesio, labai gailisi.
Apklausta kaip galima laiduotoja D. F. teisme paaiškino, kad šią šeimą pažįsta 17 metų, vyrai kartu dirbo. Šiuo metu gyvena viename kaime, dažnai bendrauja, normali šeima. Nežino, kodėl R. taip pasielgė. Prisiima atsakomybę, kad daugiau tokie dalykai nepasikartos. Šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje. Žino, kad R. buvo bausta už vairavimą išgėrusi, bet pripūtė minimaliai. Nežino, kokios nuobaudos jai buvo paskirtos. Mano, kad gali daryti jai teigiamą įtaką, mano, kad tai vienetinis atvejis. Nemano, kad R. turi problemų dėl alkoholio.
Liudytojas J. T. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad kaltinamoji R. T. yra jo žmona. Transporto priemonė ,,Audi“ Q5 registruota jo vardu, yra jo, tai yra pagrindinė jo transporto priemonė. Šeimoje turi dar vieną automobilį, kuriuo važinėja žmona – ,,Hyundai Santafe“. Grįžo iš kelionės namo. Užėjo pas juos kaimynas, išgėrė po taurelę. Jis nuėjo miegoti, o žmona buvo namuose. Vakare apie 20 val. gavo skambutį, kad mašina kraunama, policija ją paėmė. Jis nežino, kodėl žmona vairavo šitą automobilį, visada vairuodavo kitą. Jam buvo didžiulis šokas. Kitas šeimos automobilis, ,,Hyundai Santafe“, taip pat registruotas jo vardu. Abiejų automobilių rakteliai padėti vienoje vietoje. ,,Audi“ Q5 yra 2011 metų, nežino iš kur nurodyta byloje tokia mašinos vertė. Nori, kad mašinos nekonfiskuotų. Jis dirba autobusų parke vairuotoju. Gyvena kaime, jam reikia atvažiuoti į darbą. Kitas šeimos automobilis senas, nesikuria. Šeimoje tokių atvejų nėra buvę. Yra buvę, kad žmona buvo pakliuvusi, važiuodama į darbą, bet ji važiuodavo visada su savo automobiliu.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes R. T. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
R. T. kaltę įrodo teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.
2025-12-04 pareigūno tarybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2025-12-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio, kur nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 str. 1 d., požymiai, t. y. 2025-12-04 apie 19:18 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivi (2,06 prom.) R. T., vairuodama automobilį „Audi“ Q5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir įvažiavo į griovį. Apgadinta kelio sankasa. Žmonės nenukentėjo. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis su užvedimo rakteliu ir nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 6-8).
2025-12-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos tarnybinis pranešimas „Dėl neblaivaus vairuotojo“, kuriame nurodyta, kad 2025-12-04 iš Šiaulių budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kelyje į (duomenys neskelbtini) pusę nuo kelio nuvažiavo ir griovyje pakibo ,,Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusių nėra. Panašu, kad nuvažiavusio nuo kelio automobilio vairuotoja yra neblaivi. Laukia pareigūnų. Atvykus, stovėjo akivaizdžiai neblaivi vairuotoja, kaip vėliau paaiškėjo R. T.. Moteris tik paaiškino, kad važiavo į parduotuvę šampano. Patikrinus vairuotoją, alkoholio kiekio matuokliu, 19.37 val. nustatytas 2,07 prom. girtumas, 19.57 val. nustatytas 2,06 prom. girtumas. R. T. paaiškino, kad automobilis yra ne jos, jis priklauso vyrui J. T.. Daugiau apie įvykį R. T. pasakyti nieko negalėjo. Automobilis ,,Audi“ Q5 nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Vairuotoja sulaikyta ir pristatyta į laikino sulaikymo patalpas. Faktinis sulaikymo laikas 19.57 val. Automobilis ir įvykio vieta fotografuoti. Filmuota kūno kamera.
Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2025-12-04 19.18 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kelyje į (duomenys neskelbtini) pusę nuo kelio nuvažiavo ir griovyje pakibo ,,Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusių nėra. Panašu, kad nuvažiavusio nuo kelio vairuotoja yra neblaivi. Laukia pareigūnų. Neblaivi, agresyvi vairuotoja prašo ištemti automobilį iš griovio.
2025-12-04 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietoje – kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavus kelio ženklą su gyvenvietės užrašu „(duomenys neskelbtini)“, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), ties transporto priemonių apsisukimui įrengta vieta, kelio dešinėje pusėje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), nuo kelio į griovį nuvažiavusio pilkos spalvos automobilio „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra.
2025-12-04 neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad R. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali; stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, buvo atliktas tikrinimas. Pirmasis tikrinimas atliktas 19.37 val., nustatytas 2,07 prom. girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 19.57 val., nustatytas 2,06 prom. girtumas. R. T. su tikrinimo rezultatais sutiko.
Iš vairuotojų registro įrašo matyti, kad R. T. 2020-02-06 išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01558546, kuris negalioja.
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad nuo 2021-06-18 automobilio ,,Audi“ Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas J. T..
VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad ,,Audi“ Q5, 2011 m., vidutinė vertė su PVM – 8290,00 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu R. T. davė parodymus, kad kalta prisipažįsta. 2025-12-04, apie 16 valandą, baigė gerti degtinę. Kažkur apie 19 val. nusprendė važiuoti į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, nupirkti katinui maisto, o ne šampano. Parduotuvė nuo jos namų yra apie 2,5 km atstumu. Tiesiog tuo metu nebesijautė apsvaigusi nuo alkoholio, todėl pamanė, kad sugebės pavairuoti automobilį. Atsisėdo už automobilio „Audi Q5“ vairo ir viena išvažiavo į parduotuvę. Įvažiavus į pagrindinį kelią ir dar šiek tiek pavažiavus juo, jau buvo (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, suko į kairę pusę, kai nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantis automobilis ją apakino šviesomis. Jį praleidusi, suko į kairę pusę ir tiesiog nuo apakintos šviesos nieko nebematė ir nuvažiavo nuo kelio. Niekur neatsitrenkė, į patį griovį neįvažiavo, tiesiog automobilis atsidūrė pakelėje ties grioviu ir niekaip automobiliu iš ten negalėjo išvažiuoti. Kažkas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnui jai du kartus alkotesteriu patikrino blaivumą. Po pirmo pūtimo reikėjo palaukti 15 minučių, tada antrą kartą pūtė į alkotesterį. Pamena, kad jai buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Sutinka su alkotesterio parodymais. Automobilis nebuvo apgadintas, jis priklauso vyrui J. T.. Turi įgijusi teisę vairuoti transporto priemones. Su savimi vairuotojo pažymėjimo nesivežioja, jis yra namuose. Žino, kad negalima vairuoti automobilio neblaiviai, bet tiesiog tuo metu apie pasekmes nepagalvojo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Liudytojas J. T. davė parodymus, kad kaimyną pavaišino iš (duomenys neskelbtini) parsivežta anyžine degtine. Minėtą degtinę gėrė ir jis su žmona R. . Trise išgėrė vieną degtinės butelį 0,6 litro talpos, 40 procento stiprumo. Kažkur apie 17 val. nuėjo miegoti, R. pasiliko kambaryje, ji nėjo miegoti. Buvo jau gerokai įmigęs, kai apie 19.25 val. jam paskambino R. ir pasakė, kad įvažiavo į griovį (duomenys neskelbtini) kaime už bažnyčios, sakė, kad kažkas ją apakino, nelabai suprato, kas ją ten apakino, nes ji kalbėjo nerišliai, paminėjo, kad automobilis neapgadintas. Jis labai susinervino, jie dar žodžiais tarpusavyje apsižodžiavo. Paskui R. padėjo ragelį. Jam buvo šokas, kad R. , būdama neblaivi, jam nežinant, sėdo už vairo ir išvažiavo kažkur tai. Net nesuprato, kokiu automobiliu R. išvažiavo. Pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad kieme nėra jo automobilio „Audi Q5“, tai suprato, kad R. išvažiavo jo automobiliu. Pats į įvykio vietą nuvažiavęs nebuvo, tik iš Ritos telefono trumpai pabendravo su policijos pareigūnu, kuris pasakė, kad automobilis „Audi Q5“ bus nutemtas į saugojimo aikštelę, o R. sulaikyta. Iš viso turi du automobilius, tai jau minėtą ,,Audi Q5“ ir „Hyundai“. Automobiliu „Audi Q5“ visada naudojasi jis, o automobiliu „Hyundai“ naudojosi R. . Minėti abu automobiliai įregistruoti jo vardu. Nesupranta, kaip R. , jo neatsiklaususi, pasiėmė automobilį „Audi Q5“, ir net nežino, kur ji automobiliu važiavo. Jam jos toks elgesys yra nesuprantamas. Automobilio raktelių niekada vienas nuo kito neslėpė, jie visada buvo laikomi koridoriuje. Norėtų, kad automobilis „Audi“ Q5“ nebūtų konfiskuotas, nes jam reikia su juo vykti į darbą. Automobilis ,,Hyundai SF“ techniškai senas, su juo tik galima po kaimą važinėtis. R. ne primą kartą vairuoja automobilį neblaivi. Ji jau vieną kartą už tai bausta administracine tvarka ir R. neturi teisės šiuo metu vairuoti automobilio. Jam matant, R. niekada nesėda už automobilio vairo.
Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. R. T. teisiamajame posėdyje pripažino, jog vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką taip pat įrodo įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos esminės įvykio aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad R. T. nustatytas 2,06 prom. girtumas. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. R. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281-1 str. 1 d. Kaltinamoji suvokė savo veikos pavojingumą ir siekė taip veikti (tiesioginė tyčia).
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji ir jos gynėjas prašė teismo atleisti R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamosios draugė D. F. pateikė prašymą atleisti R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-100-648/2019, 2K-81-895/2020, 2K-28-628/2023, 2K-74-594/2024).
Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, asmens polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Be to, vertintinos ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienokiai ar kitokiai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).
Teismo vertinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatos R. T. atžvilgiu negali būti taikytinos. Nors kaltinamoji nusikalto būdama neteista, kaltę pripažino, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad R. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip nustatyta byloje, R. T. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas. Nagrinėtiną nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė tokiu laiku ir vietoje, kada vis dar vyksta intensyvus eismas. Vairuodama neblaivi padarė eismo įvykį, nesuvaldė transporto priemonės ir įvažiavo į griovį, buvo apgadinta kelio sankasa, taip keldama itin didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti, nes 2025-09-29 policijos nutarimu buvo nubausta už tai, kad 2025-09-14 vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,60 prom. Girtumas. R. T. buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2025-09-14 iki 2026-03-13, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Kaip rodo Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, R. T. 3 kartus yra bausta administracine tvarka ir už kitokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paminėtų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, kad R. T. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė spontaniškai ir atsitiktinai. Visa tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad laidavimo institutas R. T. atžvilgiu neturi būti taikytinas ir ji, pakartotinai per trumpą laiko tarpą padariusi itin grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nubausta kriminaline bausme.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajai R. T. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kt. aplinkybes.
R. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama neteista. Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. 5 metų laikotarpiu bausta administracine tvarka dėl vairavimo transporto priemonę esant neblaiviai (b. l. 52-54), jai įvykio metu nustatytas 2,06 prom. neblaivumas, automobilį vairavo neturėdama tam teisės (kai teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo atimta), kaltinamoji bylos duomenimis nedirbanti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai R. T. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos terminą parenkant mažesnį nei bausmės vidurkis – 30 parų. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajai pripažįstant kaltę. Teismo vertinimu, nėra pagrindo skirti kitos rūšies švelnesnę bausmę, tai yra baudą, kadangi kaltinamoji nedirba.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju R. T. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą jai skirtina arešto bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Kaip jau minėta, R. T. yra neteista, bausta administracine tvarka, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, teismo posėdžio metu kritiškai įvertino savo poelgį, ir tai sudaro pagrindą teismui spręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai R. T. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams. R. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punkte numatyti įpareigojimai.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 10 p., R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kurią turi atlikti per 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji R. T. automobilį vairavo neblaivi, neturėdama tam teisės, sąmoningai šiurkščiai pažeisdama kelių eismo taisykles, R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), R. T. nustatytas neblaivumo laipsnis (2,06 prom.) viršijo BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, R. T. teisę vairuoti transporto priemones yra praradusi, R. T. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). R. T. vairavo jos sutuoktinio J. T. vardu registruotą automobilį „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas J. T. paaiškino, kad šeimoje jie turi du automobilius, abu automobiliai yra registruoti jo vardu. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajai ir jos sutuoktiniui, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad ji sudaro kaltinamajai individualią ir pernelyg didelę naštą ar pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020, 2K-13-458/2021).
Automobilis „Audi Q5“ pripažįstamas konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnio nuostatas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajai buvo skirtas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-12-09 pažyma Nr. APD-2025-13986, iš kurios matyti, kad R. T. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 66, 67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), šios išlaidos iš jos nėra išieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. T. pripažinti kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir R. T. skirti sumažintą bausmę – 20 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kurią jis turi atlikti per 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 68 straipsniu, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus 6 mėnesius naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į R. T. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-12-04 19.57 val. iki 2025-12-05 12.39 val. ir konstatuoti, kad R. T. atlikusi 1 arešto parą.
R. T. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimo – iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomąsias priemones panaikinti.
Neišieškoti iš R. T. 66,67 Eur proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Vairuotojo pažymėjimą, išduotą R. T. vardu, esantį voke prie bylos galinio viršelio – perduoti AB „Regitra“. Skaitmeninę laikmeną, esančią voke prie bylos – palikti prie bylos.
Išaiškinti R. T., kad už baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.