Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmais (neveikimu) laikotarpiais nuo 2023-06-01 iki 2023-10-09, t. y. skundo padavimo dienos (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu, atliekant bausmę LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime, jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, nuo 2023-06-01 iki 2023-10-09, atliko bausmę LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime.

Pareiškėjas iš esmės neneigia, jog LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime tarp dušų buvo įrengtos pertvaros, tačiau prausiantis duše kiti nuteistieji jį galėjo matyti iš priešais esančių dušų, t. y. iš priekio, ir taip buvo pažeidžiamas jo privatumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2022-06-08 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021).

Kita vertus, pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja dušo patalpų pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimo reikalavimų ir nenumato pataisos įstaigoms prievolės įrengti pertvaras dušuose. Nepaisant to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, paprastai yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas, nors ir neužtikrinant visiško privatumo, savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020-11-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-552/2020). Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad pertvaros Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušo patalpose buvo įrengtos nuo 2022-10-14. Tai pat pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija, kad pertvaros tarp dušų buvo įrengtos. Todėl, teismo vertinimu, tokių pertvarų įrengimas užtikrino pakankamą pareiškėjo privatumą naudojantis dušu, o pareiškėjo teiginiai, jog kitas asmuo, besinaudojantis dušu, galėjo jį stebėti, laikytini nepagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-366-789/2023).

Pareiškėjas prašė priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniuose, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu, daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo argumentų, pagrįstų abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsakovės atstovės pateiktoje 2023-10-27 pažymoje Nr. RV-22-10391 nurodyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų, dėl privatumo dušuose stokos, į įstaigos psichologus nesikreipė. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti atsakovės psichologės pasirašytu oficialiu dokumentu. Be to, pabrėžtina, jog nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos ir metinių palūkanų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.