Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Nijolė ZalieckienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-435-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00326-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.2.1.; 2.4.6.(S)

2012 m. gegužės 31 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L., I. L. bei Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

I. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 30 MGL (3900,00Lt) dydžio bauda.

Iš I. L. priteista 3524,30 Lt V. B. turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokiu būdu padarė baudžiamąjį nusižengimą, t.y. jis 2009-07-06 19 val. 04 min. viešoje vietoje – UAB „S.U.“ kavinės, esančios Elektrėnų savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, I. L., V. J. ir V. R. akivaizdoje, sėdėdamas kartu su jais prie staliuko, priėjusiai padavėjai R. P. paėmė už rankos ir jėga ją laikė, neleido jos ištraukti, atsistojęs ir vis tiek nepaleisdamas padavėjos rankos, nuėjo su ja į kavinės „S.U.“ vidų, padavėjai išbėgus į terasą, ją pasivijo ir prispaudė prie terasos tvoros, apglėbęs dviem rankom, kad padavėja nepaspruktų, o R. P. pradėjus muistytis, užsuko jai abi rankas už nugaros, padavėjai išsilaisvinus ir nuėjus į kavinės „S.U.“ vidų, jis sekė iš paskos, po to spyrė iš kojos į suoliuką, stovintį prie staliuko, prie kurio ir sėdėjo, ir tokiu nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. R. L. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

I. L. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t.y. jis 2009-07-06 19 val. 10 min. Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), esančios kavinės UAB „S.U.“, lauko terasoje, pavogė ant žemės nukritusią V. B. priklausančią piniginę – 60 Lt vertės, piniginėje buvusius 958 litus, 620 eurų, t. y. 2148 Lt 30 ct (2009-07-06 kursu), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – 49 Lt vertės, automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną – 20 Lt vertės bei automobilio registracijos liudijimą – 39 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – 80 Lt vertės, AB Swedbank banko kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini) – 20 Lt vertės, taip padarydamas V. B. 3374 Lt 30 ct žalą, t. y. I. L. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Skunde teigiama, kad nors kaltinimas iš esmės grindžiamas tuo, kad vaizdo įraše matyti, kaip apeliantas po to, kai nukentėjusysis ir V. R. su R. L. išbėgo iš kavinės, nuo kavinės grindų pakelė tamsios spalvos daiktą, eilė faktų patvirtina, jog tas tamsus daiktas objektyviai negalėjo būti nukentėjusiojo dingusia pinigine. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, susistumdymo pradžios momentu jo tamsios spalvos dingusi piniginė gulėjo ant kavinės staliuko. Tokiu atveju vaizdo kamera turėjo užfiksuoti tamsios spalvos daiktą, kuris yra ant kavinės staliuko prieš konflikto pradžią, t.y. įvykius, kurių eigoje šis tamsus daiktas pateko į tą vietą, kuri matosi, filmuojant apelianto veiksmus. Tačiau vaizdo įrašai užfiksavo visiškai kitokias aplinkybes, t.y. tai, kad konflikto pradžios momentu ir susistumdymo prie stalo metu ant kavinės staliuko yra tik šviesus daiktas, tuo tarpu ant grindinio jokių daiktų nėra. Tamsus daiktas ant grindų prie staliuko atsiranda tik tuomet, kai pro tą vietą praeina V. R. ir R. L., o ne nukentėjusysis. Be to, specialisto išvadoje nėra pažymėta, kad daiktas, kurį apeliantas pakėlė yra piniginė.

Skunde pažymima, jog byloje nėra ir jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius apie dingusioje piniginėje buvusias pinigų sumas bei nukentėjusiojo nurodomus dokumentus. Ir pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu kaitaliojo savo parodymus apie, neva, dingusią pinigų sumą.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina teismo pareigą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesą, tuo tarpu bylą nagrinėjęs teismas šios pareigos nevykdė, ko pasėkoje, remdamasis prieštaringais duomenimis, nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas 2009-07-06 19 val. 10 min., būdamas (duomenys neskelbtini) esančios kavinės UAB „S.U." lauko terasoje, pavogė ant žemės nukritusią V. B. piniginę su joje buvusiais 958 litų, 620 eurų ir dokumentais.

Remdamasis skunde išdėstytais motyvais, apeliantas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įrodymų vertinimo praktiką. Netinkama specialisto išvada sudarė objektyvią kliūtį teismui priimti teisingą nuosprendį, dėl ko jis turi būti peržiūrėtas BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Aplinkybė, kad teismas negalėdamas nustatyti jo kaltės, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pritaikyta asmeniui, kurio nusikalstama veika nėra nustatyta, t.y. konstatuotinas BK 2 straipsnio pažeidimas. O dėl aukščiau nurodytų aplinkybių buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 242 straipsnio 1 dalies nuostatos, galiausiai pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo R. L. apeliacinį skundą tenkinti, taipogi sutiko su prokuratūros apeliaciniu skundu.

Nuteistasis I. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo I. L. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusysis V. B. prašė nuteistojo I. L. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Trakų rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo R. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo I. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 95 straipsnio taikymo

Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. BPK 327 straipsnio 1 punkte numatyta nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo galimybė, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė.

BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

Iš skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad R. L. inkriminuojama veika, numatyta BK 284 straipsnio 2 dalyje buvo padaryta 2009-07-06. Ši nusikalstama veika pagal BK 12 straipsnio nuostatas priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Nustatyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuo R. L. inkriminuojamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 2 dalyje padarymo, t. y. nuo 2009-07-06 iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo – 2012-02-10, yra praėję daugiau nei dveji metai, todėl apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, negalėjo būti priimtas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas ( kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2012), juolab, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo R. L. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas, priimtas po to, kai jo atžvilgiu jau buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Dėl pasakyto nėra pagrindo analizuoti skundžiamo teismo nuosprendžio pagrįstumo R. L. apeliacinio skundo argumentų aspektu.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalis, kuria R. L. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, naikintina ir ši baudžiamosios bylos dalis nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ( BPK 327 str. 1 d.).

Taipogi naikintina ir skundžiamo teismo nuosprendžio dalis, kuria iš R. L. priteista 20,12 lt proceso išlaidų valstybei. Šiuo atveju, t. y. nutraukus procesą, kaip kad pasakyta BPK 105 straipsnio 5 dalyje, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų.

Dėl nuteistojo I. L. apelicinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl I. L. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje įvertinti remiantis nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nepadaryta. Todėl tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista I. L. teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Nuteistojo I. L. skundo argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas, pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija yra pakankama, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai ištirti duomenys.

Analizuojant byloje esančius įrodymus, ir visų pirma, nukentėjusiojo V. B. parodymus, matyti, kad nagrinėjamo įvykio dieną, kavinėje UAB „S.U.“ dirbo jo motina G. B., kuriai, šios prašymu, jis atvežė pinigus. Lauko terasoje, prie staliuko, pamatęs sėdinčius draugus I. ir R. L. bei V. R., prie jų prisėdo. Rankose laikytą piniginę bei mobilaus ryšio telefoną, jis padėjo ant stalo, šalia savęs. Netikėtai, tarp jo ir V. R. kilo konfliktas. Pamatęs, kad tai geruoju nesibaigs, jis pastūmė V. R. ir spėjęs pasiimti tik savo mobilaus ryšio telefoną, nes piniginė, kurioje buvo jo dokumentai bei pinigai, nukrito ant žemės, pradėjo bėgti. Parkelyje jį pasivijo V. R. su kuriuo dar bandė aiškintis santykius, tačiau pamatęs atbėgantį R. L., nuo jų spruko. I. L. tuo metu buvo likęs kavinėje prie stalo. Apie tai kas nutiko jis papasakojo savo pažįstamiems T. ir A. U., be to, norėdamas išsiaiškinti ar dingo jo piniginė, važiavo pas kavinės savininką peržiūrėti filmuotos medžiagos. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą matė, kaip jiems visiems kilusio konflikto metu pakilus nuo staliuko, I. L. pasilenkė ir paėmė jo piniginę. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jis dar skambimo savo mamai į kavinę, kad ši nueitų ir paklaustų pas brolius L. bei V. R., kur jo piniginė, tačiau šie, paėmę piniginę neigė. Buvo sulaukęs ir R. L. skambučio, kuriam užsiminus apie dingusią piniginę, šis pasakė, kad jos nematė ir apie tai nieko nežino. Kadangi tą vakarą pastarieji nepateisino jo lūkesčių ir piniginės, kurioje buvo ne tik pinigai – 958 litai bei 620 eurų, bet ir jo dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, techninės apžiūros talonas, automobilio registracijos liudijimas, asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, jam negražino, sekančią dieną su pareiškimu kreipėsi į policiją.

Netikėti šiais nukentėjusiojo V. B. parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi jie dėl esminių bylos aplinkybių ne tik kad nuoseklūs, ko negalima pasakyti apie nuteistojo I. L. parodymus, bet ir vienu ar kitu aspektu pagrįsti ir kita bylos medžiaga.

Aplinkybės, kad tarp nukentėjusiojo V. B. ir V. R. kavinėje kilo konfliktas ir šiems apsikeitus smūgiais, V. B., besivejant jį V. R. bei R. L., iš kavinės išbėgo, neginčija nei nuteistasis I. L., pripažindamas, kad tuo metu jis vienas liko sėdėti prie staliuko kavinėje, nei jo brolis ar liudytoju apklaustas V. R. Apie tai, kad V. B. UAB „S.U.“ užpuolė I. ir R. L. bei V. R., kad jam buvo suduota keletas smūgių bei, kad šio įvykio metu iškrito ir dingo nukentėjusiojo V. B. piniginė, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. U., kuriam apie tai iš karto po įvykio atbėgęs pasakė nukentėjusysis, ypač pergyvendamas dėl piniginėje likusių jo dokumentų. 2009-07-07, V. B., kaip ir parodė, dėl šio įvykio kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą, tvarkėsi naujus dokumentus, ir tai objektyviai patvirtina bylos duomenys (1 t. b. l. 2, 12-14).

Kita vertus, daiktų pateikimo metu, V. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė kompaktą, gautą iš UAB „S.U.“ savininko, su 2009-07-06 filmuota medžiaga, kurią peržiūrėjus nustatyta, kad minėtoje kavinėje V. B. sėdi prie staliuko už kurio sėdi dar trys vyrai. V. B. iš karto suduodamas smūgis. Šis atsitraukia ir suduoda smūgį atgal. Po jo suduoto smūgio, vyras griūna ant staliuko ir, kaip nustatyta bylos medžiaga, nukrinta V. B. piniginė. V. B. nusiveja du vyrai, o vienas, kas yra nustatyta, I. L., atsistoja nuo staliuko ir pasiima V. B. piniginę ( 1 t. b. l. 17-21). Reikia pažymėti ir tai, kad nuteistasis I. L., parodžius jam nuotrauką, padarytą iš aukščiau minėto vaizdo įrašo, taipogi joje atpažino save. Ir nors pastarasis ir neigia paėmęs nuo žemės V. B. piniginę su joje buvusiais pinigais bei dokumentais, tvirtindamas, kad jis tuo metu nuo žemės pakėlė neva tai V. R. priklausantį cigarečių pakelį, galimai „KENT“, tačiau, ši, beje ir nenuosekli, jo gynybos versija, teismo paneigta. Sprendžiant iš specialisto išvados, vaizdo įraše užfiksuoto tiriamo objekto atvaizdą sudaro tik tamsios spalvos pikseliai, t.y. tikėtina, kad užfiksuotas objektas yra tamsios spalvos. Tuo tarpu įvertinus tiriamosios vaizdo bylos kadro atvaizdo erdvinę perspektyvą su sąlyga, kad grindinio plytelės dydis yra 30 cm x30 cm (vienas iš standartinių grindinio plytelės dydžių), atlikus proporcinius skaičiavimus nustatyta, kad užfiksuoto objekto apytikslis ilgis yra mažiausiai 12,91 cm (standartinis cigarečių pakelio ilgis apie 85 mm). To pasėkoje buvo duota mažai tikėtina išvada, kad tiriamosios vaizdo bylos epizode yra užfiksuotas ant grindinio gulintis cigarečių pakelis (1 t. b. l. 92-93). Bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtinęs šią išvadą, specialistas K. Graželis, atkreipė dėmesį ne tik į nuteistojo I. L. parodymus, bet ir į liudytojo V. R. parodymus, kuriais šie bandė įtikinti teismą dėl neva tai V. R. turėto cigarečių pakelio „KENT“, pažymėdamas tai, kad vienintelė firma išleidusi nestandartinės serijos cigaretes yra firma „KENT NANO“ ir šios cigaretės yra skirtos moterims. Taipogi pabrėžė, kad nors tiksliai identifikuoti, jog vaizdo įraše jis matė būtent piniginę negali, tačiau tikėtiną išvadą dėl to duoti gali, pažymėdamas, kad labiau tikėtina, jog vaizdo įraše jis matė piniginę ir mažai tikėtina, kad tai buvo cigarečių pakelis (2 t. b. l. 88). Tokiu būdu įvertinęs visas šias aplinkybes sistemiškai, jas susiedamas ir lygindamas tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu, nuteistasis I. L. nuo žemės pakėlė ir pagrobė V. B. priklausančią piniginę su joje buvusiais ir jam inkriminuotais daiktais – dokumentais ir pinigais.

Nors apeliantas savo skundu kelia abejones dėl V. B. piniginėje buvusių jo nurodytų piniginių sumų bei dokumentų, tačiau šie jo skundo argumentai yra paneigti ne tik kad nukentėjusiojo parodymais, bet ir šiuos parodymus vienu ar kitu aspektu patvirtinančiais įrodymais. Kaip jau aukščiau buvo minėta, nukentėjusysis po šios vagystės iš karto ėmėsi veiksmų, kad jam būtų išduoti visi iš jo kartu su pinigine pavogti dokumentai ir tai patvirtina byloje esantys kvitai VĮ REGTRA bei UAB „TULVITA“ (1 t. b. l. 12-14). Aplinkybę, kad dalį iš turėtų piniginėje pinigų V. B. vežė savo motinai, šios prašymu, į darbą, patvirtino ir liudytoja apklausta G. B. Tuo tarpu tai, kad nukentėjusysis nagrinėjamo įvykio metu turėjo jo nurodytą pinigų sumą, abejonių nekyla, kadangi šis teisėjų kolegijai pateikė įtikinamus duomenis apie savo tuometinę turtinę padėtį, pažymint tai, kad pastarojo nurodyta pavogtų pinigų suma nėra ypatingai didelė (2 t. b. l. 139-150, 153-166).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 dienos nuosprendį pakeisti: panaikinti

nuosprendžio dalį, kuria R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1300 lt) dydžio bauda ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei, t. y. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. L. priteista 20,12 lt proceso išlaidų valstybei.

Nuteistojo I. L. apeliacinį skundą, jo ribose, atmesti.