- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 1-15-239/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00326-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Civilinis ieškovas
- V. B.
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė, Sergejus Milovas
R. L., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) , dirba (duomenys neskelbtini) matininku, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
I. L., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) ., nedirba, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra viešoje vietoje, nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, o būtent:
kaltinamasis 2009m. liepos 6d. 19 val. 04 min. viešoje vietoje-UAB „Sėkmės užeiga“ kavinės esančios Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, Vilniaus g. 53. lauko terasoje, I. L., V. J. ir V. R. akivaizdoje, sėdėdamas kartu su jais prie staliuko, priėjusiai padavėjai R. P. paėmė už rankos ir jėga ją laikė, neleido jos ištraukti , atsistojęs ir vis tiek nepaleisdamas padavėjos rankos, nuėjo su ja į kavinės „Sėkmės užeiga“ vidų, padavėjai išbėgus į terasą, jis ją pasivijo ir prispaudė prie terasos tvoros, apglėbęs dviem rankom, kad padavėja nepaspruktų, o R. P. pradėjus muistytis, užsuko jai abi rankas už nugaros, padavėjai išsilaisvinus ir nuėjus į kavinės „Sėkmės užeiga“ vidų, jis sekė iš paskos, po to spyrė iš kojos į suoliuką, stovintį prie staliuko, prie kurio ir sėdėjo - ir tokiu nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.
I. L. pagrobė svetimą turtą, o būtent:
kaltinamasis 2009 m. liepos 6 d. 19 val. 10 min. Elektrėnų sav., Vievyje, Vilniaus g. 53, esančios kavinės UAB „Sėkmės užeiga“, lauko terasoje, pavogė ant žemės nukritusią V. B. priklausančią piniginę – 60 Lt vertės, piniginėje buvusius 958 litus, 620 eurų - t. y. 2148 Lt 30 ct (2009-07-06 kursu), vairuotojo pažymėjimą Nr. KI049561 – 49 Lt vertės, automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną – 20 Lt vertės bei automobilio registracijos liudijimą – 39 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini) – 80 Lt vertės, AB Swedbank banko kortelę VISA ELECTRON (duomenys neskelbtini) – 20 Lt vertės, taip padarydamas V. B. 3374 Lt 30 ct žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d.
Kaltinamasis R. L. dėl jam pareikšto kaltinimo dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 m. liepos 6 d. buvo kavinėje UAB „Sėkmės užeiga“ kartu su broliu I. bei draugais: V. R., V. J.. Staliuką, prie kurio sėdėjo, aptarnavo padavėja R. P., kurią kaltinamasis gerai pažįsta, pažįsta ir jos vyrą. R. L. sutinka, kad buvo apkabinęs R. P., laikė už rankų, tačiau nebuvo jos prispaudęs prie sienos, nenaudojo jėgos bei kitaip nepriekabiavo prie padavėjos, netrukdė jai dirbti. Taip pat neigia spardęs suoliuką. netrukdė jai dirbti ir savo elgesiu nedemonstravo nepagarbos aplinkai ir netrikdė visuomenės tvarkos. Iš filmuotos medžiagos savęs neatpažįsta, nes buvo su juodu kostiumu, o ten vyras su šviesiu. Iš filmuotos medžiagos jam nepasirodė, kad su padavėja elgiamasi nepagarbiai ir kad prieš ją naudojama jėga, atrodė, kad toks elgesys yra normalus. Be to, kaltinamasis parodė, kad jiems sėdint prie staliuko minėtoje kavinėje, prie jų prisėdo V. B., su kuriuo kaltinamasis buvo pažįstamas. V. R. kažko paklausė V. B., o pastarasis kažką jam atkirto ir tarp jų kilo konfliktas, pradėjo muštis. R. L. bandė išskirti besimušančius, tačiau tuo metu V. B. pradėjo bėgti, o jam iš paskos V. R.. Kaltinamasis irgi bėgo paskui V. B. ir V. R.. R. L. nematė, kad V. B. rankose turėtų piniginę. Taip pat nematė nieko ant stalo, nepastebėjo ir jokio nukritusio daikto ant grindų. Kaltu neprisipažįsta todėl, kad mano, jog savo elgesiu su R. P. viešosios tvarkos nepažeidė ir savo veiksmus vertina kaip išdaigą, nes su R. P. seni pažįstami, todėl taip ir leido sau elgtis.
Kaltinamasis I. L. dėl jam pareikšto kaltinimo dėl svetimo turto vagystės kaltu, taip pat, neprisipažino ir parodė, kad 2009-07-06 apie 17 val., pravažiuodamas pro kavinę UAB „Sėkmės užeiga“, pamatė, kad lauko terasoje sėdi prie staliuko bei išgėrinėja jo brolis R. L., V. J. ir V. R., todėl jis sustojęs prisėdo prie jų. Tuo tarpu privažiavo V. B., išlipo iš mašinos, priėjęs prie jų pasisveikino ir prisėdo prie jų staliuko. V. R. kažką pasakė V. B. ir tarp jų kilo muštynės. Matė, kad V. B. sudavinėjo smūgius V. R.. Pirmi smūgiai buvo suduoti sėdint prie staliuko, o kiti jau atsistojus. Nematė, kad V. B. stojantis būtų iškritusi jo piniginė. B. R. bandė juos išskirti, tačiau V. B. pradėjo bėgti link parko, V. R. bėgo iš paskos nukentėjusiojo, o kaltinamojo brolis R. L. jiems iš paskos. Kaltinamasis I. L. liko sėdėti prie staliuko, tačiau nusprendęs važiuoti, susimokėjo sąskaitą. Atsistojęs pamatė nukritusį cigarečių pokėlį ir, pasilenkęs jį pakėlė ir atidavė V. R.. Tai buvo V. R. cigaretės. Kokios tai buvo cigaretės, tiksliai pasakyti negali, gal „KENT“. Neigia, kad tai buvo nukritusi piniginė. Ar ką nors ateidamas rankose turėjo nukentėjusysis V. B.-negali pasakyti, tačiau ant stalo nematė nei piniginės, nei telefono. Mano, kad nukentėjusysis jį apkalba už tai, kad jis nesikišo į V. B. ir V. R. konfliktą. Kaltu neprisipažįsta, nes neigia pagrobęs V. B. priklausančią piniginę su pinigais bei kitais daiktais. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip jis pakelia nuo grindų ne piniginę, o nukritusį V. R. cigarečių pakelį, nors ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog neprisimena ko buvo pasilenkęs. Su pareikštu ieškiniu, taip pat nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji R. L. ir I. L. kaltais neprisipažino, jų kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. parodė, kad abu kaltinamuosius gerai pažįsta. 2009-07-06 apie 19 val. atvažiavo į kavinę UAB „Sėkmės užeigą“, kurioje dirbo jo motina, norėdamas grąžinti motinai iš jos pasiskolintus pinigus. Pamatęs lauko terasoje prie staliuko sėdinčius I. ir R. L. bei V. R.-su jais pasisveikino ir prisėdo prie jų staliuko. Ateidamas, V. B. rankose laikė piniginę bei mobilųjį telefoną, kuriuos atsisėdęs prie staliuko, pasidėjo šalia savęs, ant stalo. V. R. užklausė apie kažkokią merginą ir iš karto nukentėjusysis pajuto smūgį. V. B. atsistojo, pastūmė V. R., norėdamas pasiimti savo daiktus, tačiau pamatęs, kad geruoju kilęs konfliktas nesibaigs, sudavė vieną smūgį ranka į veidą V. R., stvėrė savo telefoną ir norėjo pasiimti piniginę, tačiau V. R. nuo smūgio virto ant stalo ir piniginė nukrito nuo stalo ant žemės. Nespėjęs pasiimti piniginės V. B. pradėjo bėgti. Jį vijosi R. L. ir V. R., o I. L. liko sėdėti prie stalo. Parkelyje jį pasivijo V. R., su kuriuo jie bandė pasiaiškinti santykius, tačiau pamatęs, kad link jų atbėga dar ir R. L.-V. B. vėl pradėjo bėgti. Bebėgant prie V. B. sustojo jo draugas T., kuris jį pavežė iki kito draugo U., kuriam B. papasakojo apie įvykį, P. T. nuvežė V. B. į Elektrėnų policijos komisariatą. V. B. teigė, kad dėl V. R. jam suduoto smūgio jis nesikreipė į medikus ir mano, kad konfliktas tarp jo ir R. kilo dėl vienos merginos, kadangi besivydamas R. jo paklausė, kas buvo tarp B. ir jo buvusios draugės. Atvykęs į komisariatą V. B. norėjo, kad pareigūnai padėtų jam atgauti piniginę, tačiau susisiekus telefonu su minėtais vyrais, jie gražiuoju nenorėjo grąžinti piniginės, todėl V. B. parašė pareiškimą. Be to, tą pačią dieną V. B. buvo nuvykęs pas kavinės „Sėkmės užeiga“ savininką,ir nukentėjusiojo prašymu, buvo perrašyta į CD diską filmuota medžiaga, kurioje akivaizdžiai matosi, kaip nukritusią piniginę paima I. L.. Vagystės metu patyrė žalą sumoje 3374 Lt 30, t.y. buvo pagrobta piniginė- 60 Lt vertės, piniginėje buvę 958 Lt., 620 eurų ,vairuotojo pažymėjimas- 49 Lt vertės, automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas- 20 Lt vertės bei automobilio registracijos liudijimas– 39 Lt vertės, asmens tapatybės kortelė Nr.(duomenys neskelbtini) – 80 Lt vertės, AB Swedbank banko kortelė VISA ELECTRON (duomenys neskelbtini) – 20 Lt vertės, taip pat, prašo priteisti ir kuro išlaidas sumoje 150 Lt., todėl viso prašo priteisti iš I. L. 3524, 30 Lt žalos atlyginimo.
Iš byloje esančio 2009-07-07 V. B. pareiškimo, adresuoto Elektrėnų policijos komisariatui matyti, kad V. B. kreipėsi į policijos komisariatą su protokolu-pareiškimu dėl 2009-07-06 Vievio mieste UAB „Sėkmės užeigoje“ pavogtos piniginės su pinigais ir dokumentais. (b. t. 1, l. 2)
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. B. kavinės UAB „Sėkmės užeiga“, esančios adresu: Stoties g. 53, Vievyje, lauko terasoje nurodė vietą, kur stovėjo staliukas, nuo kurio nukrito jam priklausanti piniginė su pinigais bei dokumentais (b. t. 1, l. 8-10).
Iš 2010-07-09 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato tyrėjos . Kucevičiūtės. tarnybinio pranešimo matyti, kad optinėje duomenų laikmenoje (kompaktiniame diske), kurią pateikė V. B., užfiksuota vaizdo medžiaga, kurioje nustatyti nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. požymiai. (b. t. 1, l. 87)
Iš 2009-07-10 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. pateikė kompiuterinę laikmeną, kuri buvo apžiūrėta ir prijungta prie bylos (b. t. 1, l. 17-21) Teisiamojo posėdžio metu ši laikmena buvo peržiūrėta. Filmuotoje medžiagoje matyti 2009-07-06 apie 19 val. Vievyje, Stoties g. 53, kavinės „Sėkmės užeiga“, lauko terasoje įvykusį viešosios tvarkos pažeidimą bei kaip I. L., likęs vienas prie staliuko, atsistojęs pasilenkia ir pakelia ant žemės nukritusį daiktą.
Daiktinio įrodymo- optinėje duomenų laikmenoje (kompaktiniame diske), apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra kompaktinis diskas CD-R su užrašu „2009-07-06“Sėkmės užeiga“ Apžiūros metu matyti keturi lauko terasoje prie staliuko sėdintys vyrai. Priėjus padavėjai, vienas iš vyrų paima padavėją už rankos ir laiko, padavėjai bandant ištraukti ranką, vyras jos nepaleidžia, padavėja įsitveria viena ranka į suolą, o kita bando jėga ištraukti ranką, vyras nepaleidžia, po to vyras atsistoja ir laikydamas padavėjos ranką, nueina į UAB „Sėkmės užeigos“ vidų. Padavėjai išbėgus į terasą, siekia išvengti to paties vyro, tačiau pastarasis ja pasiveja, prispaudžia prie terasos tvoros, laiko apglėbęs dviem rankomis, kad ji nepaspruktų. Užsuka rankas už nugaros ir vedasi prie staliuko, padavėja atsilaisvinusi rankas bando nuo jo pabėgti, abu nueina į UAB „Sėkmės užeigos“ vidų, neužilgo padavėja grįžta, vyras bando prie jos prieiti, tačiau padavėja palaiko atstumą ir išeina į vidų, tuomet vyras spiria koja į suoliuką prie staliuko kur sėdėjo ir atsisėda. (b.t. 1, l. 94-95)
Apklausta liudytoja R. P. parodė, kad tiek nukentėjusįjį, tiek ir abu kaltinamuosius pažįsta. Be to, liudytoja nurodė, kad iki įvykio su kaltinamaisiais artimai nebendravo ir jos vyras su kaltinamaisiais, taip pat santykių jokių nepalaikė. 2009 m. liepos 6 d. dirbo UAB „Sėkmės užeigoje“. Ji aptarnavo staliuką, prie kurio sėdėjo abu kaltinamieji, V. R. ir V. J.. Vėliau prie jų prisėdo nukentėjusysis V. B.. Neatsimena, kad R. L. su ja elgtųsi nepagarbiai, trukdytų dirbti. Jis tik apkabino ją, tačiau nebuvo „užlaužęs“ rankų, nebuvo prispaudęs prie sienos arba kad kaip nors kitaip būtų neleidęs jai eiti. Iš Byloje esančių nuotraukų liudytoja atpažįsta save ir kaltinamąjį R., jo elgesys jai jokių nepatogumų nesukėlė, jeigu būtų nepažįstamas taip pasielgęs, gal reaguotų kitaip, bet kadangi taip su ja elgėsi R. L. - nemano, kad jis padarė kažką netinkamo, jos darbas bei rimtis „Sėkmės užeigoje“ nuo to nebuvo sutrikdyta. R. L. jokių pretenzijų neturi.
Apklaustas liudytoju V. R. parodė, kad nukentėjusysis-kaimynas, o abu brolius kaltinamuosius L. pažįsta. 2009-07-06 apie 18 val. kartu su R. L. ir V. J. atėjo į UAB „Sėkmės užeigą“, prie jų dar prisėdo I. L.. Jiems lauke besėdint prie staliuko, atėjo V. B. ir pats prisėdo prie jų. Tada jis paklausė V. B. apie jo intymius santykius su kaimyno drauge ir jie abu apsikumščiavo bei atsistoję nuo stalo apsistumdė. Jiems besimušant, R. L. norėjo juos išskirti, bet V. B. pabėgo. Liudytojas negali tiksliai pasakyti, kokie telefonai gulėjo ant stalo. Ant stalo buvo padėtos V. R. cigaretės „KENT“, nestandartinis pakelis, tamsiai mėlynos spalvos. Liudytojas negali pasakyti, ar nukentėjusysis ką nors paėmė nuo stalo. V. R. nepastebėjo, kuriuo metu nukrito cigaretės, bet jam sugrįžus iš parko, I. L. grąžino jam cigarečių pakelį „KENT“. Nieko apie V. B. piniginės vagystę jis nežino. Po šio įvykio girdėjo, kad dingo nukentėjusiojo piniginė. Liudytojas neatkreipė dėmesio, ar prie jų prisėdęs B. pasidėjo savo piniginę ant stalo bei nematė, kad piniginė būtų nukritusi ant grindų. Be to, liudytojas parodė, kad jis nematė, jog R. L. neleistų R. P. eiti, arba kad ją būtų prispaudęs prie sienos, ar dar kaip nors nepadoriai su ja būtų elgęsis.
Liudytojas A. U. parodė, kad tiek kaltinamuosius, tiek ir nukentėjusįjį pažįsta, tačiau santykių nepalaiko. Tiksliai datos neatsimena, bet vieną vakarą atbėgo pas jį į Semeliškių g., kur jis statosi namą, V. B. ir pasakė, kad jam nespėjus užeiti į UAB „Sėkmės užeigą“, jį užpuolė I. ir R. L. bei V. R.. V. B. sakė, kad V. R. jam sudavė keletą smūgių bei kažkur iškrito ir dingo V. B. piniginė. Nukentėjusysis sakė, kad atbėgo todėl, kad jį vijosi ir jis negalėjo atvažiuoti automobiliu. A. U. teigė, kad visko tiksliai neatsimena, ką jam pasakojo V. B., tik paminėjo, kad svarbiausia jog jam atiduotų dokumentus buvusius piniginėje.
Apklausta liudytoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato viešosios prevencijos poskyrio tyrėja J. K. parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis V. B. vieną iš brolių L. įvardijo kaip asmenį, pagrobusį jam priklausančią piniginę. V. B. pateikė kompiuterinę laikmeną įvykio, įvykusio UAB „Sėkmės užeiga“ kavinėje 2009-07-06 įrašo kopiją.
Sutinkamai su 2010-08-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2026(10) ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus ekspertas K. G. paaiškino, kad pagal vaizdo įraše užfiksuotą objektą sudarančių pikselių spalvinę gamą, objekto atvaizdą sudaro tik tamsios spalvos pikseliai, t.y. tikėtina, kad užfiksuotas objektas yra tamsios spalvos. Taip pat įvertinus tiriamosios vaizdo bylos kadro atvaizdo erdvinę perspektyvą ir su sąlyga, kad grindinio plytelės dydis yra 30 cm x30 cm (vienas iš standartinių grindinio plytelės dydžių), atlikus proporcinius skaičiavimus seka, kad užfiksuoto objekto apytikslis ilgis yra mažiausiai 12,91 cm (standartinis cigarečių pakelio ilgis apie 85 mm). Mažai tikėtina, kad tiriamosios vaizdo bylos epizode yra užfiksuotas ant grindinio gulintis cigarečių pakelis (b. t. 1, l.92-93).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (nutartys bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008. 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose viešoji yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (nutartys bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-205/2010, 2K-796/2007, 2K-670/2002). Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką.
Įstatymų leidėjas išdėstydamas nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymius nurodė, jog nusikaltimas yra padaromas įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, o baudžiamasis nusižengimas padaromas kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu yra trikdoma viešoji rimtis ar tvarka. Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009).
Kaltinamasis R. L. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad, jo manymu, apkabindamas kavinės UAB „Sėkmės užeiga“ padavėją R. P., laikydamas ją už rankos-nedemonstravo nepagarbos aplinkai, nepažeidė viešosios tvarkos ir nesutrikdė visuomenės rimties, o savo veiksmus vertina kaip išdaigą, nes su R. P. seni pažįstami, todėl taip ir leido sau elgtis. Apklausta liudytoja R. P. taip pat parodė, kad kaltinamasis, apkabindamas ją, neleisdamas eiti-nepažemino jos tokiu elgesiu, nes ji yra pažįstama su kaltinamuoju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja R. P., paklausta apie savo santykius su kaltinamaisiais pradžioje nurodė, jog „iki įvykio,( t. y. iki 2009-07-06) su kaltinamaisiais artimai nebendravo ir jos vyras su kaltinamaisiais, taip pat santykių jokių nepalaikė, tačiau jau vėliau tiek pats kaltinamasis R. L., tiek ir pati liudytoja teigė, kad jie geri pažįstami. Šios aplinkybės rodo, kad liudytoja R. P. duoda nenuoseklius ir nenuoširdžius parodymus. Kaltinamasis R. L. iš esmės neginčija, kad jo elgesys kavinėje UAB „Sėkmės užeiga“ buvo netinkamas, tačiau remdamasis savo gynybine pozicija savaip interpretuoja konflikto aplinkybes siekdamas sušvelninti chuliganiškų veiksmų mąstą ir sukeltus padarinius, aiškindamas savo tokį elgesį išdaiga, tačiau nepateikia argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų, kuriais grindžiamas teismo nuosprendis, patikimumu. Kad kaltinamasis elgėsi nepadoriai ir kad jo tokie veiksmai trikdė visuomenės rimtį ir tvarką-patvirtina ir optinėje duomenų laikmenoje –diske CD-R esantis įrašas, kurį peržiūrėjus matyti, kaip priėjus padavėjai R. P., kaltinamasis paima ją už rankos ir laiko, padavėjai bandant ištraukti ranką, - nepaleidžia, R. P. įsitveria viena ranka į suolą, o kita bando jėga ištraukti ranką, -kaltinamasis vis vien nepaleidžia, po to atsistoja ir laikydamas padavėjos ranką, nueina į „Sėkmės užeigos“ vidų. R. P. išbėgus į terasą, siekia išvengti kaltinamojo, tačiau pastarasis ja pasiveja, prispaudžia prie terasos tvoros, laiko apglėbęs dviem rankomis, kad ji nepaspruktų, užsuka rankas už nugaros ir vedasi prie staliuko, R. P., atsilaisvinusi rankas bando nuo jo pabėgti, abu nueina į „Sėkmės užeigos“ vidų, neužilgo padavėja grįžta, kaltinamasis vėl bando prie jos prieiti, tačiau padavėja palaiko atstumą ir išeina į vidų, tuomet R. L. spiria koja į suoliuką prie staliuko kur sėdėjo ir atsisėda. (b.t. 1, l. 94-95). Tokiu elgesiu kaltinamasis trikdė viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, trukdė tinkamai R. P. atlikti savo pareigas, be to, ir kiti kavinėje esantys asmenys patyrė nepatogumą dėl tokio kaltinamojo elgesio.
Kavinė UAB „Sėkmės užeiga“ akivaizdžiai yra vieša vieta, į kurią bet kuriuo metu gali užeiti ir būti pašaliniai žmonės. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kuriems kaltininko veiksmai sukels nepatogumų, (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Todėl teismas daro išvada, kad R. L. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – kavinėje „UAB „S. U.“, pašalinių žmonių akivaizdoje.
Taigi, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis R. L., laikydamas padavėją R. P. už rankos, neleisdamas jai eiti, atsistojęs ir vis tiek nepaleisdamas padavėjos rankos, nuėjo su ja į kavinės „Sėkmės užeiga“ vidų, padavėjai išbėgus į terasą, jis ją pasivijo ir prispaudė prie terasos tvoros, apglėbęs dviem rankom laikė ją, kad padavėja nepaspruktų, o R. P. pradėjus muistytis, užsuko jai abi rankas už nugaros, padavėjai išsilaisvinus ir nuėjus į kavinės UAB „Sėkmės užeiga“ vidų, jis sekė iš paskos, po to spyrė iš kojos į suoliuką, stovintį prie staliuko, prie kurio ir sėdėjo – elgėsi nepadoriai ir, tokiu būdu, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas, nagrinėdamas bylą padarė išvadą, kad šių kaltinamojo veiksmų negalima laikyti įžūliu elgesiu arba nepagarbos demonstravimu aplinkai, dėl šių veiksmų nebuvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, nes kavinėje darbas nesutriko, dėl tvarkos bei rimties pažeidimo nebuvo kreiptąsi į policijos pareigūnus, padavėja R. P. dėl tokio kaltinamojo elgesio jokių nusiskundimų neturėjo. Todėl teismas laiko neįrodyta, kad kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad R. L. savo veiksmais, kurie laikytini nepadoriais, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai perkvalifikuojami iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d.
Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).
Taip pat, teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad kaltinamojo I. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d, nors kaltinamasis ir neigia padaręs V. B. priklausančios piniginės bei joje buvusių pinigų vagystę. Sutinkamai su teisiamojo posėdžio metu surinktais ir ištirtais įrodymais, teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. B. parodymais, jie yra nuoseklūs, nes jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai, vienodai ir detaliai nurodė esmines įvykio aplinkybes: įvykio vietą, nurodė vieną ir tą patį asmenį, t. y. I. L., pagrobusį jam priklausančią piniginę. Iš karto po įvykio, atbėgęs pas A. U., nukentėjusysis pasakojo, kad kavinėje „Sėkmės užeiga“ susimušė su V. R., kad kavinėje paliko savo daiktus. Kaip parodė nukentėjusysis, iš pradžių paskambinęs telefonu bandė susitarti dėl piniginės grąžinimo, tačiau supratęs, kad pinigai nebus grąžinti, jau sekančią dieną kreipėsi į policijos komisariatą dėl jam priklausančios piniginės vagystės, nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio aplinkybes nurodė nuoširdžiai, tiksliai ir išsamiai, todėl tokie jo parodymai ir elgesys viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu teismui nesudarė pagrindo abejoti jo parodymų tikrumu. Taip pat, teismas atmeta kaltinamojo I. L. teigimą, jog V. B. apkalba jį už tai, jog kaltinamasis nedalyvavo konflikte, kilusiame tarp nukentėjusiojo ir V. R., kaip niekuo nepagrįstą ir laiko kaip viena iš kaltinamojo nurodytų aplinkybių, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat, teismas, vertindamas kaltinamojo duotus parodymus teisminio tyrimo metu atkreipia dėmesį į tai, kad I. L. duoda nenuoseklius parodymus. Teisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, jog kompiuterinėje laikmenoje užfiksuota kaip jis pasilenkęs „pakelia nukritusį cigarečių pakelį „KENT“, kurį vėliau atidavė V. R., nors ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie tai visiškai nebuvo užsiminęs. Kaip ir liudytojo V. R. parodymai apie tai, kad kaltinamasis I. L. grąžino jam cigarečių pakelį „KENT“, kuris yra nestandartinio dydžio bei kaip ir paties kaltinamojo parodymai apie tai, jog šį cigarečių pakelį jis pakėlė nuo grindų, kas ir užfiksuota kompiuterinėje laikmenoje-teismas vertina kritiškai, nes tai prieštarauja 2010-08-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadai Nr. 11-2026(10) ir teisiamajame posėdyje dalyvavusio Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus eksperto K. G. paaiškinimui, kad pagal vaizdo įraše užfiksuotą objektą sudarančių pikselių spalvinę gamą, objekto atvaizdą sudaro tik tamsios spalvos pikseliai, t.y. tikėtina, kad užfiksuotas objektas yra tamsios spalvos. Taip pat įvertinus tiriamosios vaizdo bylos kadro atvaizdo erdvinę perspektyvą ir su sąlyga, kad grindinio plytelės dydis yra 30 cm x30 cm (vienas iš standartinių grindinio plytelės dydžių), atlikus proporcinius skaičiavimus seka, kad užfiksuoto objekto apytikslis ilgis yra mažiausiai 12,91 cm (standartinis cigarečių pakelio ilgis apie 85mm). Mažai tikėtina, kad tiriamosios vaizdo bylos epizode yra užfiksuotas ant grindinio gulintis cigarečių pakelis (b. t. 1, l.92-93). Be to, ekspertas parodė, jog liudytojo V. R. teigimu, kad tai buvo nestandartinis cigarečių KENT pakelis, tačiau tai mažai tikėtina, nes tokias nestandartines cigaretes išleidusi firma KENT NANO ir tai yra cigaretės, skirtos moterims. Todėl tikėtina, kad tai yra piniginė ir mažai tikėtina kad tai cigarečių pakelis. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus kompiuterinę laikmeną matyti kaip I. L., likęs vienas prie staliuko, esančio Vievyje, Stoties g. 53, kavinės UAB „Sėkmės užeiga“, lauko terasoje, atsistojęs pasilenkia ir pakelia ant žemės nukritusį daiktą-V. B. priklausančią piniginę.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme: nukentėjusiojo V. B. parodymai apie tai, kad jis, ateidamas į kavinę „Sėkmės užeiga“ atsinešė piniginę su joje buvusiais daiktais, kuri įvykusio konflikto tarp jo ir V. R. metu nukrito ant grindų, bei telefoną; nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, optinė kompiuterinė laikmena, pateikta nukentėjusiojo, patvirtina, kad kaltinamasis I. L., likęs vienas kavinės terasoje, pasilenkęs nuo grindų pakėlė nukritusį daiktą; 2010-08-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2026(10) ir teisiamajame posėdyje dalyvavusio Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus eksperto K. G. paaiškinimas, kad daiktas, kurį nuo grindų pakėlė I. L. buvo ne nestandartinis cigarečių pakelis „KENT“, o piniginė, bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teisėjas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Taigi, teismas, išnagrinėjęs bylą daro išvadą, jog pilnai įrodyta, kad I. L. 2009 m. liepos 6 d. 19 val. 10 min. Elektrėnų sav., Vievyje, Vilniaus g. 53, esančios kavinės „Sėkmės užeiga“, lauko terasoje, pavogė ant žemės nukritusią V. B. priklausančią piniginę – 60 Lt vertės, piniginėje buvusius 958 litus, 620 eurų - t. y. 2148 Lt 30 ct (2009-07-06 kursu), vairuotojo pažymėjimą Nr. KI049561 – 49 Lt vertės, automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną – 20 Lt vertės bei automobilio registracijos liudijimą – 39 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini)– 80 Lt vertės, AB Swedbank banko kortelę VISA ELECTRON (duomenys neskelbtini)– 20 Lt vertės, taip padarydamas V. B. 3374 Lt 30 ct žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo I. L. viso 3524,30 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalis).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo pavogta piniginė – 60 Lt vertės, piniginėje buvę 958,00 Lt, 620 eurų - t. y. 2148,30 Lt (2009-07-06 kursu), vairuotojo pažymėjimas Nr. KI049561 – 49 Lt vertės, automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas – 20 Lt vertės bei automobilio registracijos liudijimas – 39 Lt vertės, asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini)– 80 Lt vertės, AB Swedbank banko kortelę VISA ELECTRON (duomenys neskelbtini)– 20 Lt vertės, bei 150,00 Lt nukentėjusysis išleido kurui-viso iš kaltinamojo priteistina 3524,30 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Šioje byloje ekspertui K. G. buvo išmokėta 40,23 Lt kelionės išlaidų. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. numato, jog proceso išlaidas sudaro: ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš abiejų kaltinamųjų po lygiai ((duomenys neskelbtini) str. 11 d.).
K. R. L. ir I. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad abu kaltinamieji teisiami pirmą kartą, I. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o kaltinamojo R. L. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Abiejų padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, savanaudiškos. Teismas, skirdamas bausmę I. L. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, 2011-05-02 jo atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta nukentėjusiajai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, bei ir į tai, kad 2011-12-15 kaltinamasis buvo oficialiai perspėtas pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Taip pat į tai, kad I. L. 2011-12-01 buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Skiriant bausmę R. L. taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą. Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi LR BK 54-55,60-61 str. nuostatomis. Abiem kaltinamiesiems skiriamos baudos, tačiau I. L., atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skiriama didesnė bauda, o R. L.-mažesnė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 2 d., perkvalifikavus jo veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 284 str, 1 d., ir nuteisti jį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
I. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nuteisti jį 30 MGL (3900,00Lt) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti I. L. iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš I. L. 3524,30 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti V. B..
Priteisti iš R. L. ir I. L. po 20,12 Lt iš kiekvieno atskirai proceso išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti—2 vnt. optinių duomenų laikmenų, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.