- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- 2-574-743/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00430-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Antanas Pliauga, Mečislovas Norvaišas
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovui A. K., jo atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui,
viešame teismo posėdyje tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalys pateikė 2013 m. spalio 14 d. taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir bylą nutraukti. Šalys taikos sutartyje nurodo, kad bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos, žinomos ir suprantamos.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.
Teisėja sprendžia, kad taikos sutartis tvirtintina, nes ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia ieškovės, atsakovo, jų nepilnamečio vaiko įstatymo saugomų interesų (CPK 42 straipsnis), civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, yra – 12,50 Lt. Žyminis mokestis sudarytų 216 Lt (72 Lt žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (200 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) bei 144 Lt už neturtinį reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą). Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis sudaryta, todėl turėtų būti sumokėta 25 procentai žyminio mokesčio, t. y. 54 Lt. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 66,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (54 Lt + 12,50 Lt) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6). Nors taikos sutartimi šalys susitarė, kad kiekviena iš šalių pasilieka prie savo išlaidų, pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidų, todėl ieškovė negali nuspręsti dėl išlaidų (valstybės išlaidų), kurių ji nepatyrė. Pažymėtina, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.157 straipsnis). CPK 96 ir 99 straipsniuose imperatyviai įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei. CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Byloje pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei sudaro 525,15 Lt (b. l. 43).
CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teorija, kurią atitinka ir CPK 96 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kad atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu. Teismų praktikoje sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą bylą pabaigus be teismo sprendimo dėl ginčo esmės pripažįstama, kad CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakovo pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, nesiejama su teismo sprendimo priėmimu, o esminės sąlygos, kurioms esant ši atsakovo pareiga atsiranda, yra tokios: 1) ieškovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo; 2) atsakovas nuo jų mokėjimo nėra atleistas (CPK 96 straipsnio 4 dalis); 3) atsakovas visus arba dalį ieškinio reikalavimų patenkino (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2072004). Ir nors šiuo atveju buvo pasisakyta dėl CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo tuo atveju, kai ieškovas atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino geruoju, tačiau spręstina, kad CPK 96 straipsnio 1 dalis analogiškai taikytina ir tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis. Toks šios teisės normos aiškinimas tais atvejais, kai byla pabaigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priežasties teoriją, kurios įtakoje susiformavo CPK 94 straipsnio pirmosios dalies nuostatos ir kuri įsitvirtina Lietuvos teismų praktikoje bei civilinio proceso teisės doktrinoje (Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-435-343/2013).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal priežasties teoriją, paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų ginčijamą iki jam kreipiantis į teismą. Priežasties teorijos taikymas skirstant bylinėjimosi išlaidas, kai byla baigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2004, 2006 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-411/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-758/2007).
Šioje byloje ieškovė reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Šalys sudarė taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šalys susitarė, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sutarė, kad nepilnametės dukros gyvenamoji lieka nustatoma su ieškove. Taigi, pagal taikos sutarties sąlygas, ieškovės reikalavimai patenkinti 40 procentų, todėl spręstina, kad iš atsakovo valstybei priteistina 40 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 210,06 Lt (525,15 Lt x 40 proc.) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teisėja
nutaria:
Patvirtinti šalių pateiktą 2013 m. spalio 14 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
Nepilnametės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. K., gim. 2010 (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį moka 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio periodines išmokas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki šiam vaikui sueis pilnametystė. Ieškovė atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 66,50 Lt (šešiasdešimt šešis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 210,06 (du šimtus dešimt litų 06 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos) jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Civilinę bylą Nr. 2-574-743/2013 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00430-2013-7) nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.