Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-720-356/2012 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui A. P., institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, priteisti ieškovei piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir nebegali būti išsaugota.

Atsakovas teismui pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukromis tvarką:

- tėvas A. P. su dukterimis U. P. ir J. R. P. bendrauja kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį (pradedant nuo 2012-07-09), pasiimdamas dukras šeštadienį 11.00 val. prie motinos R. P. nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas šeštadienį 19.00 val., pasiimdamas vaikus sekmadienį 11.00 val. prie motinos R. P. nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sekmadienį 18.00 val.;

- tėvų tarpusavio sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus ši savaitgalio bendravimo tvarka gali būti keičiama. Kad nekiltų tarp vaiko tėvų ginčai, bendravimo tvarkos keitimas laikomas abiejų tėvų aptartu apsikeičiant trumposiomis mobiliojo telefono žinutėmis arba elektroninio pašto laiškais;

- tėvas A. P. su dukterimis U. P. ir J. R. P. bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį prie motinos R. P. nuolatinės gyvenamosios vietos;

- vaikams susirgus ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie vaikų ligą ir jų buvimo vietą, vaikams esant pas tėvą atsakovas praneša ieškovei;

- atsakovui dėl tam tikrų svarbių priežasčių (liga, darbas ir pan.) negalint pasiimti dukros aukščiau nurodytu laiku, apie tai prieš dvi dienas informuoja ieškovę;

- atsakovui neesant Lietuvoje ši bendravimo su vaiku tvarka išlieka, tik vaiką pasiima atsakovo motina P.

Nurodė, kad ieškovė nuo to laiko, kai atsakovui paskirtos ikiteisminio tyrimo byloje smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės, trukdo maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais – U. P. ir J. R. P. Su dukromis leidžia susitikti tik tada, kada ieškovė pati nori, visiškai nepaiso pačių vaikų interesų.

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas atsižvelgė į 2012 m. kovo 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi taikytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimo atsakovui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimo nesiartinti prie R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, turinį bei į atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sąlygas. Laikė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui būtų leidžiama pažeisti ikiteisminio tyrimo metu jam nustatytus draudimus.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nutartį panaikinti ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė tiek CPK normas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios kategorijos bylose. O būtent – iškėlė ieškovės interesus aukščiau nepilnamečių vaikų ir atsakovo interesų. Baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00200-12 yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas), kurios jis nepadarė. Analogiškas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 89-1-00262-12 atliekamas dėl to, jog pati ieškovė smurtavo atsakovo atžvilgiu. Todėl ikiteisminiai tyrimai negali turėti įtakos civilinėje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – laikino bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo atmetimui. Ikiteisminiuose tyrimuose sprendžiami baudžiamosios atsakomybės klausimai už nusikalstamas veikas, o šioje byloje sprendžiami šeimos santykiai, ypatingą dėmesį skiriant nepilnamečių vaikų interesams. Akivaizdu, jog teismas atmetė prašymą tik formaliais pagrindais, nesigilindamas į prašomos laikinosios apsaugos priemonės pagrindinę esmę. Neaišku, kodėl gyvendamas vasarnamyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra 150 m atstumu nuo gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovė, jis negali pasiimti savo nepilnamečių dukrų prie ieškovės namų. Manydamas, jog paėmimas vaikų prie ieškovės gyvenamojo namo gali pažeisti nustatytus draudimus baudžiamojoje byloje, teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus šeimos bylose, turėjo nustatyti kitokią paėmimo vaikų iš ieškovės namų tvarką, bet iš esmės leisti bendrauti su dukromis.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundų ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir skirti atsakovui CPK 95 str. numatytą baudą už piktnaudžiavimu procesu. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino susidariusią situaciją, o apeliantas atskirajame skunde nesugebėjo argumentuotai paneigti pirmosios instancijos teismo motyvų, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su ikiteisminio tyrimo metu apeliantui nustatytais draudimais. Šiuo metu mergaitės bijo tėčio, todėl nenori vienos su juo kur nors vykti, tuo labiau praleisti kartu visą savaitgalį. Be to, apeliantas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Tačiau nei CK 3.65 str., nei CPK 145 str. tokios rūšies laikinoji apsaugos priemonė nėra numatyta.

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Laikinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. CK 3.170 str. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-03-01 nutartimi A. P., įtariamam nusikalstamos veikos padarymu, buvo skirtos LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės. Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad 2012-06-25 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi jam jau yra leista gyventi sodybos vasarnamyje, t. y. tik 150 m atstumu nuo gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovė. Tačiau iš 2012 m. liepos 24 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 1S-662-337/2012, matyti, kad 2012-06-25 Utenos rajono apylinkės teismo nutartis yra panaikinta. Būtent apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, jog viena iš smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių yra įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, neieškoti ryšių su juo, o leidus apeliantui A. P. gyventi toje pačioje namų valdoje, tuo pačiu adresu, kaip ir R. P., tikslas ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje gali būti nepasiektas, be to, bus visiškai apsunkintas ir kito A. P. skirto įpareigojimo – nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens įgyvendinimas. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus apelianto argumentus, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas negali turėti įtakos civilinėje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – laikino bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymui. Pažymėtina ir tai, kad iš 2012-07-23 Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. V4-360-(1.5.2) matyti, jog priėmus 2012-06-25 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį ir apeliantui A. P. įsikėlus į vasarnamį mergaitės jo bijojo ir vengė su juo bendrauti dėl netinkamo elgesio. Tuo tarpu motina vaikais rūpinasi, užtikrina jų saugumą, ugdymą, lavinimą, laisvalaikio praleidimą. Kaip pažymėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, abi nepilnametės mergaitės buvo smurto prieš ją panaudojimo liudininkės.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad visais atvejais nepilnamečius vaikus į susitikimus turės palydėti vaikų mama ir juos sutikti, todėl akivaizdu, kad nustačius tokią bendravimo su vaikais tvarką, bus grubiai pažeista priimta nutartis ikiteisminio tyrimo teisėjo baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis CPK 95 str. 1 d., dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, apeliantas šių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti ar keisti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.