- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-15
- Bylos Nr.
- e2-466-766/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02020-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė K. B. ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas V. B. yra dukters E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o duktė E. B. yra atsakovo V. B. vaikas; 2) priteisti iš atsakovo V. B. nepilnamečiui vaikui E. B. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti vaiko E. B. gyvenamąją vietą su vaiko motina K. B.; 4) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu V. B. yra pažįstami daugiau nei penkerius metus, susitikinėjo, turėjo lytinius santykius, tačiau kartu negyveno. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė duktė E. B.. Gimimo įrašo grafoje „Duomenys apie tėvą“ jokių duomenų apie tėvą nėra įrašyta. Ieškovė ragino ne kartą atsakovą nusistatyti vaiko tėvystę, tačiau atsakovas nesutiko, vykdant privalomąją mediaciją susitarimas nebuvo pasiektas. Vaikui išlaikymas nėra priteistas. Nustačius tėvystę, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta su motina ir priteistinas išlaikymas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad su atsakovu V. B. susipažino prieš 5 metus darbe, susibendravo, pradėjo susitikinėti bei po keturių mėnesių draugystės ji pastojo, kitų vyrų neturėjo. Atsakovui apie tai pasakė, tačiau atsakovas nenorėjo vaiko pripažinti, bijojo konfliktų su žmona. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E.. Atsakovas apie tai žinojo, kai ji grįžo su dukra iš ligoninės po gimdymo, ją aplankė. Iš pradžių V. B. dukrą lankė, atvykdavo tada, kai žmona išvykdavo į pamaininį darbą. Su vaiku bendraudavo kaip su dukra ir dabar jis su ja bendrauja, teikia išlaikymą. Nuo E. gimimo jai duodavo po 50 Eur, o šiuo metu vaiko išlaikymui siunčia ir po 150 Eur, ir po 200 Eur kiekvieną mėnesį. Atsisako nuo reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą nuo 2022 m. gegužės 1 d., prašo priteisti išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad atsakovas su tuo sutinka, mano, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia mokėti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovė dirba pas (duomenys neskelbtini), gauna 650 Eur atlyginimą bei 140 Eur išmoką už vaiką. Mano, kad 200 Eur vaiko išlaikymui iš atsakovo užtektų. Vaikas nuo pat gimimo gyvena su ja, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su mama.
4. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Susisiekus su atsakovu telefonu, šis nurodė, kad šiuo metu jis yra užsienyje, į Lietuvą grįš spalio mėnesį. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, duomenų, kad į teismo posėdį atsakovas neatvyko dėl svarbių priežasčių negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą bei teismo posėdžio metu VTAS atstovas nurodė, kad dėl ieškovės patikslintų reikalavimų tenkinimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Teismas nustatė, kad K. B. turi nepilnametę dukrą E. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas gimimo įraše nėra nurodytas. Nepilnametės E. B. gyvenamoji vieta yra deklaruota kartu su ieškove K. B., adresu: (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte nurodyta, kad V. B. yra E. B. biologinis tėvas su 99,99999998 procentų tikimybe. Ieškovė šiuo metu rūpinasi nepilnamete dukra, kuri su ieškove gyvena nuo pat gimimo, bei nors ieškovės šeima VTAS žinoma nuo 2020 m. dėl nustatytų vaiko E. B. teisių pažeidimų dėl vaiko motinos girtavimo bei netinkamos vaiko priežiūros, ieškovės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, nuo (duomenys neskelbtini) vaikui ir motinai K. B. buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra įstaigoje – (duomenys neskelbtini) centre, tačiau ieškovė pasiekė teigiamų pokyčių ir specialistų nuomone, padedama socialinių darbuotojų, gebės užtikrinti savo mažametės dukters E. B. teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimą. K. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba, jos vidutinės pajamos yra 650 Eur atlyginimas ir 140 Eur išmoka už vaiką, byloje duomenų apie ieškovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nėra. Duomenų apie atsakovo V. B. turtinę padėtį byloje taip pat nėra. Ieškovės duomenimis atsakovas dirba užsienyje, vaikui išlaikymą teikia, šiuo metu po 150-200 Eur per mėnesį. Šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini).
Dėl tėvystės nustatymo
7. Kiekvienas vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), kuri pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CK numatytos įrodymų priemonės, tai yra bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas (CK 3.148 straipsnis). DNR ekspertizės išvados pripažįstamos įrodymu, turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, kadangi tai yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
8. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra, DNR ekspertizė patvirtino, kad atsakovas V. B. yra E. B. biologinis tėvas su 99,99999998 procentų tikimybe. Duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizės išvados teisingumu ir pagrįstumu, byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į objektyvius mokslinius tyrimus, iš kurių matyti, kad nepilnametės E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas V. B., ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
9. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
10. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į tai, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama K. B.. VTAS pateikė išvadą, kad E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiktų jos interesus. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas ir nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Dėl išlaikymo priteisimo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
12. Išlaikymo dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nepilnametei dukrai iš atsakovo V. B. priteisti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki dukters pilnametystės. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas išlaikymą vaikui gera valia teikia. VTAS nuomone, yra tikslinga vaikui E. B. priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo, prašoma vaikui išlaikymo suma atitinka vaiko poreikius. Nors atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dirba užsienyje, jos manymu, atsakovas sutiktų mokėti prašomo dydžio išlaikymą vaikui, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kitų išlaikytinių. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad prašomas vaiko išlaikymo dydis prieštarauja jo teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, priteistinas vaikui išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo priėmimo.
14. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
15. Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovei uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
16. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Ieškovei byloje buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei, kurias sudaro: 264,00 Eur žyminis mokestis (105 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę, 54 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą, 105 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), 228,33 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad vaiko E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti nepilnametės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 264,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį bei 46,48 Eur (keturiasdešimt šešių eurų ir 48 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, įmoką sumokant į pasirinktą valstybės biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą).
Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 228,33 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 33 centų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630, įmoką sumokant į pasirinktą valstybės biudžeto atsiskaitomąją sąskaitą).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus teismo sprendimui ne vėliau kaip kitą darbo dieną teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, tai yra Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriui, tėvystei įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.