Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1212-642/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
2S-1212-642/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02582-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Pareiškėjas
I. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1212-642/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02582-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.11. 3.5.6. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4967-1032/2019 pagal pareiškėjos I. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja 2019 m. kovo 22 d. pateikė skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2019 m. kovo 4 d. patvarkymą Nr. S-19-162-1607 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžinti pareiškėjai į sąskaitą nepagrįstai nurašytas lėšas – 183 Eur.

2. Nurodo, kad 2019 m. kovo 4 d. gavo informaciją, jog yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Tą pačią dieną įsiskolinimą sumokėjo ir atvykusi į antstolės kontorą apie tai informavo kontoros darbuotojus. Kontoros darbuotojai į pareiškėjos žodinį pranešimą nesureagavo, todėl 2019 m. kovo 5 d. ji paštu išsiuntė antstolei duomenis patvirtinančius, kad įsiskolinimas yra padengtas. Tačiau ir į raštu pareiškėjos pateiktą pranešimą antstolė nesureagavo, atliko vykdymo veiksmus ir neatsižvelgdama, į tai, kad įsiskolinimas yra sumokėtas nuo pareiškėjos sąskaitos nurašė pinigines lėšas. Mano, kad antstolė nepagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą ir nurašė nuo pareiškėjos sąskaitos pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pripažino antstolės veiksmus, nurašant nuo pareiškėjos sąskaitos pinigines lėšas, neteisėtais ir įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjai nepagrįstai nurašytas pinigines lėšas. Teismo motyvai:

3.1. Teismas konstatavo, jog antstolė pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, nes patikrino, jog nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, t. y. nustatė, kad jo pateikimo antstolei dieną jis nebuvo įvykdytas.

3.2. Teismas padarė išvadą, kad antstolė nepagrįstai neišsiuntė skolininkei raginimo įvykdyti sprendimą ir nepagrįstai vadovavosi CPK 661 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia atvejus, kai raginimas nesiunčiamas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įstatymai nenustato termino, per kurį skolininkė turėjo sumokėti įsiskolinimą.

3.3. Antstolė turėjo nustatyti skolininkei terminą įvykdyti vykdomąjį dokumentą, nes byloje nėra duomenų, jog skolininkė buvo informuota apie savo mokestinę nepriemoką iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstolei. Teismas pažymėjo, kad tokia pozicija dėl raginimo įvykdyti sprendimą siuntimo išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2009.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė V. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Skundo argumentai:

4.1. Nurodo, kad antstolė neprivalėjo siųsti raginimo įvykdyti sprendimą, nes pagal VSDFV patvirtintas taisykles, sprendimas išieškoti socialinio draudimo įmokas iš skolininko turto pateikiamas antstoliui vykdyti po to, kai išieškotojas būna išsiuntęs skolininkui raginimą susimokėti skolą ir šis terminas būna suėjęs. Tokiu atveju antstolis neprivalo siųsti raginimo skolininkui dar kartą.

4.2. Pažymėjo, kad įstatymas nustato prievolės sumokėti socialinio draudimo įmokas terminus, nes Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Be to, VSDFV Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 19 punkte numatyta, kad išieškotojas, prieš priimdamas sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, per 10 darbo dienų turi išsiųsti skolininkui raginimą dėl skolos sumokėjimo.

4.3. Raginimo įvykdyti sprendimą siuntimas turi įtakos sprendžiant atlyginimo antstoliui klausimą, nes jeigu skolininkas sumoka skolą per raginime nurodytą terminą, tai atlyginimas antstoliui nemokamas, tačiau skolininkas turi apmokėti būtinąsias vykdymo išlaidas ir papildomas vykdymo išlaidas.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 2018 m. spalio 9 d. skolininkei į jos, kaip draudėjos, skiltį, išsiuntė raginimą sumokėti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas iki 2018 m. spalio 31 d. ir nurodė, kad nesumokėjus skolos, ji bus išieškoma priverstine tvarka. Nors nebuvo žymos apie raginimo perskaitymą, tačiau pagal Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 26 punktą, toks raginimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo registruotu paštu arba kitą dieną nuo jo išsiuntimo telekomunikacijų galiniais įrenginiais į draudėjo sritį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino prašymą pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, nes skolininkei nebuvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 162/19/0179 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. Sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-27251. 2019 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. S-19-162-1607, antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atliko įprastus bei būtinus vykdymo veiksmus (vykd. b. l. 3-31). 2019 m. kovo 5 d. Turto arešto aktu Nr. S-19-162-1651 antstolė areštavo skolininkei priklausantį turtą – butą. 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu antstolė nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas – 537,65 Eur (354,26 Eur skola ir 183,39 Eur vykdymo išlaidos). 2019 m. kovo 7 d. antstolės kontoroje gauta išieškotojos pažyma, kad skolininkė skolą sumokėjo. 2019 m. kovo 13 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės pranešimas, kad ji skolą sumokėjo ir pridėtas 2019 m. kovo 5 d. mokėjimo kvitas. 2019 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S-19-162-1967 užbaigta vykdomoji byla ir grąžintas vykdomasis dokumentas. 2019 m. kovo 29 d. patvarkymu, kuriuo iš dalies patenkintas skolininkės skundas, skolininkei grąžinta 79,99 Eur išieškoto atlyginimo antstoliui, tačiau nuspręsta negrąžinti 24 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų ir 79,40 Eur vykdymo išlaidų už atskirus vykdymo veiksmus.

10. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį raginimas vykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (CPK 659 straipsnio 1 dalis). Taigi, vykdymo procese galimos dvi situacijos – pirmoji, kai raginimas įvykdyti sprendimą yra privalomas, ir antroji, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Dėl to nagrinėjant šios kategorijos bylas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti, ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008).

12. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog, antstolės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog antstolė privalėjo siųsti raginimą pareiškėjai (skolininkei), nes išieškotojas, pateikęs vykdomąjį dokumentą – sprendimą priverstinai išieškoti skolą, nurodė, kad skola nebuvo sumokėta.

13. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2009. Atskirajame skunde antstolė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėta nutartimi, nes po šios nutarties priėmimo buvo priimti teisės aktų pakeitimai ir nustatyta socialinio draudimų įmokų išieškojimo tvarka. Su tokiu skundo argumentu galima sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje plėtojama kasacinio teismo suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti, ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje taip pat nagrinėjamas klausimas dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų vykdymo klausimas, kai šie sprendimai pateikiami antstoliui vykdyti, t. y. šiai bylai tapačios bylos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą antstolei vykdyti, o antstolė neišsiuntė raginimo skolininkei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 (toliau – Taisyklės), nuostatomis. Iš bylos duomenų matyti, kad VSDFV Klaipėdos skyrius telekomunikacijų galiniais įrenginiais į skolininkės Draudėjo sritį 2018 m. spalio 9 d. išsiuntė raginimą apie nesumokėtas įmokas. Šiame pranešime nurodyta, kad skola turi būti sumokėta iki 2018 m. spalio 31 d. Taigi, šiame pranešime/raginime nustatytas skolos sumokėjimo terminas.

15. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatyta, kad Fondo valdyba turi teisę nustatyti atvejus, kai draudėjams, apdraustiesiems asmenims, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjams dokumentai įteikiami tik telekomunikacijų galiniais įrenginiais arba juos viešai paskelbiant. Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 14 punktu, pagal šias Taisykles parengtas dokumentas draudėjui vietoj šiose Taisyklėse nurodytų siuntimo būdų gali būti siunčiamas telekomunikacijų galiniais įrenginiais į Fondo valdybos Draudėjų portalo Draudėjo sritį. Dokumentas tokiu atveju laikomas įteiktu jo išsiuntimo dieną. Šiuo būdu draudėjui išsiųstas dokumentas registruotu laišku papildomai nesiunčiamas. Nagrinėjamu atveju pagal Taisykles parengtas pranešimas apie raginimą sumokėti skolą skolininkei ir buvo išsiųstas telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir laikytinas įteiktu jo išsiuntimo dieną, t. y. 2018 m. spalio 9 d. skolininkei buvo įteiktas raginimas sumokėti skolą iki 2018 m. spalio 31 d.

16. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1, 2 dalis ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto priimamas ir pateikiamas antstoliui vykdyti po to, kai skolininkui mokesčių administratorius būna išsiuntęs raginimą per dvidešimt dienų susimokėti mokestinę nepriemoką ir šis terminas jau būna suėjęs. Jei mokesčių administratorius raginimą išsiunčia, tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus be raginimo siuntimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Skolininkė skolos per raginime nurodytą terminą nesumokėjo, dėl to išieškotojas 2018 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Kadangi raginimas skolininkei jau buvo siųstas, antstolė pagrįstai raginimo sumokėti skolą skolininkei pakartotinai nebesiuntė ir iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Tokie antstolės veiksmai yra teisėti, atitinka teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką.

17. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės veiksmai pakartotinai nesiunčiant raginimo sumokėti skolą ir iš karto pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, buvo teisėti, spręstinas klausimas dėl antstolės turėtų vykdymo išlaidų atlyginimo. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktą, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. kovo 5 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininkės sąskaitos nurašė 537,65 Eur (išieškoma skola ir vykdymo išlaidos), t. y. šis veiksmas atliktas, antstolei dar neturint duomenų apie tai, kad skolininkė 2019 m. kovo 5 d. skolą sumokėjo. 2019 m. kovo 7 d. antstolės kontoroje gauta išieškotojos pažymos kopija, kurioje nurodyta, kad skolininkė sumokėjo skolą, 2019 m. kovo 12 d. gautas nurodytos pažymos originalas, o 2019 m. kovo 13 d. skolininkės pranešimas apie skolos sumokėjimą. Skola sumokėta tą pačią dieną, kai buvo priimtas antstolės nurodymas priverstinai nurašyti lėšas, tarp jų ir vykdymo išlaidas. Antstolė, atsižvelgusi tai, kad skola išieškota/sumokėta pakankamai greitai po priverstinio vykdymo veiksmų pradėjimo, 2019 m. kovo 29 d. patvarkymu grąžino skolininkei išieškotą 79,99 Eur atlyginimą antstolei, tačiau negrąžino būtinųjų bei kitų vykdymo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog konstatuota kad antstolė pagrįstai nebesiuntė raginimo įvykdyti sprendimą ir nuo 2019 m. kovo 4 d. iki kovo 7 d. neturėdama duomenų apie skolos sumokėjimą, atliko vykdymo veiksmus, dėl to už šių veiksmų atlikimą susidariusios vykdymo išlaidos išieškotos pagrįstai.

19. Pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie tai, kad skolininkė kokiu nors būdu buvo informuota apie mokestinę nepriemoką, kad išieškotojas jai siuntė raginimą sumokėti skolą ir nustatė terminą skolai sumokėti, tačiau tokie duomenys buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. D. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Teisėja Danutė Žvinklytė