Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2419-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-04
Bylos Nr.
1-2419-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25458-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2419-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25458-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajam J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Veksona“ montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalį,teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o būtent:

jis 2019-06-17 vartojo alkoholį po 2019-06-17, apie 19.00 val., Riovonių g. ties 2A pastatu, Vilniuje, sukelto eismo įvykio, kurio metu, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priparkuotą automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai 2019-06-17, 21.34 val., jo iškvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. savo kaltę prisipažino visiškai ir parodė, jog jis viską pripažįsta ir gailisi, buvo išgėręs po įvykio. Tiesiog kliudė kitą mašiną, po to nuvažiavo. Iš susijaudinimo nusipirko alkoholio ir išgėrė, po to pats apie įvykį pranešė policijai. Kodėl taip pasielgė, nežino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas kaip įtariamasis J. V. parodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Jis neserga ir niekada nesirgo psichikos sveikatos ligomis, nėra gydytas psichikos sveikatos gydymo įstaigose, nėra įtrauktas į priklausomybės ligų centro įskaitas, rimtų galvos traumų nėra turėjęs. 2019-06-17, apie 18 val., jam priklausančiu automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po darbo, privažiavo prie sandėlio (duomenys neskelbtini), kur laiko darbo instrumentus. Išsikrovęs sėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti atbulas. Staiga pajuto, kad atsirėmė į kažką ir pro galinio matymo veidrodėlį pamatė, kad atsirėmė į stovėjusį priparkuotą automobilį Volvo. Labai nustebo, kad parktronikas nepranešė cypsėjimu apie tai, kad priartėjo prie kliūties. Jis išlipo iš savo automobilio ir jį apžiūrėjo. Jo automobilis buvo visiškai sveikas. Kito automobilio buvo įlenktos priekinės kairės pusės (t. y. vairuotojo) durelės. Jis labai išsigando, pradėjo panikuoti, po ko atsisėdo į savo automobilį ir tiesiog išvažiavo namo. Privažiavęs prie namų nuėjo į šalia esančią parduotuvę, nusipirko butelį 0,5 l talpos degtinės. Tada atėjo prie savo automobilio, įsėdo į jį ir pradėjo gerti nupirktą degtinę. Po kurio laiko prie jo privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnai patikrino jo dokumentus, pasakė, kad kažkas iš kaimynų pranešė, jog jis automobilyje vartoja alkoholį, pasiūlė eiti namo gerti. Jis jų paklausė, paėmė likusią degtinę ir nuėjo namo. Namie išgėrė likusią degtinę ir paskambino Nr. 112, pranešė, kad padarė eismo įvykį ir pasišalino iš jo. Po kurio laiko pas jį atvažiavo kitas policijos ekipažas. Pareigūnai patikrino jį du kartus alkotesteriu. Jis pripūtė virš 2 promilių. Po šito pareigūnai nuvežė jį į Kelių policiją procesiniams veiksmams atlikti. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281-1 str. 1 d. esmę suprato. Savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi. (b. l. 34, 37).

Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog 2019-06-17, 21.12 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0758 J. V. iškvėptame ore nustatyta 2,07 promilių etilo alkoholio koncentracija, o 2019-06-17, 21.34 val – 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 51-53).

Apklaustas kaip liudytojas Artūras Blaževičius parodė, jog 2019-06-17, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Švecovu, iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini), nenustatytas automobilis apgadino stovintį priparkuotą automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi pranešėja A. S., kuri paaiškino, kad apie 18.30 val. atvyko į darbą (duomenys neskelbtini), savo automobiliu Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį prie darbovietės priparkavo, o pati nuėjo į pastatą. Išėjusi apie 19.30 val. iš pastato, pamatė, kad jos automobilis apgadintas. Kas apgadino jos automobilį, ji nežino, liudininkų nėra. Paskambino Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Apie 20.47 val. gavo dar vieną pranešimą iš VPK OVS, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyras, kuris paaiškino, kad maždaug prieš 4 valandas šis padarė eismo įvykį prie atliekų valymo įrenginių, atsitrenkė į priparkuotą automobilį Volvo ir pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėjas laukė jų savo bute (adresą nurodė). Atvykus pranešėjo nurodytu adresu, į juos kreipėsi vyras, kuris prisistatė J. V., gimusiu (duomenys neskelbtini). Šis paaiškino, kad vairuodamas automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Riovonių g. 2A jis atsitrenkė į automobilį Volvo, susidūrimą pajuto, matė ir automobilio Volvo apgadinimus (buvo užlenktas veidrodėlis ir įlenktos priekinės kairės pusės durelės). Išsigandęs iš įvykio vietos pasišalino. Grįžęs namo išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės ir tada paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl šio sukelto eismo įvykio. J. V. patikrino alkotesteriu – 21.12 val. šis pripūtė 2,07 promiles etilo alkoholio, o 21.34 val. pripūtė 2,01 promiles (b. l. 24).

Apklausta kaip liudytoja Diana Buslavičiūtė parodė, jog 2019-06-17, dirbant kartu su tyrėju Artūru Paldavičiumi 5-to policijos komisariato teritorijoje, apie 19.24 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, automobilyje Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, sėdi vyras, apie 60 metų, su ūsais, ir vartoja alkoholį. Pranešė namo gyventojai. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) namo kieme pamatė stovintį minėtą automobilį. Automobilio variklis buvo išjungtas. Vairuotojo durelės buvo praviros. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo pranešėjo apibūdintas vyras. Paprašė jo pateikti asmens dokumentą. Jis pateikė vairuotojo pažymėjimą. Paaiškėjo, kad automobilio Audi A6 vairuotojo vietoje sėdi J. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Jų akivaizdoje jis alkoholio nevartojo, tačiau ant priekinio keleivio sėdynės ji pastebėjo gulinčius du nedidelius alkoholio butelius (koks ten buvo alkoholis, neįsidėmėjo). Pasidomėjo vyro, ar jam reikalinga pagalba. Jis atsakė, kad ne ir paaiškino, kad gyvena 89-tame name, o sėdi savo automobilyje todėl, kad nenori eiti namo pas žmoną. Vyras elgėsi ramiai, kalbėjo rišliai, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklaustas, ar jis nevairavo automobilio šiuo metu, vyras atsakė, kad ne, tik atėjo į automobilį išgerti, kadangi namuose prie žmonos negali to daryti. Jie paprašė vyro užrakinti automobilį ir eiti namo. Jis pakluso, išėmė raktą iš užvedimo spynos, užrakino automobilį ir išėjo namo. Vyras ėjo tvarkingai, nesvirduliavo. Įsitikinę, kad vyras užėjo į namo laiptinę, jie išvyko. Tai buvo apie 19.43 val. (b. l. 26).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėtas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15).

VšĮ „Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog vidutinė lengvojo automobilio Audi A6 Avant 3.0 TDI quattro (2007 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 6 640 Eur. (b. l. 16, 17).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje padarymo

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę padarė eismo įvykį, po to po įvykio vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo.

Kaltinamasis J. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų Artūro Blaževičiaus, Dianos Buslavičiūtės parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Visi šie duomenys sutampa, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

Kaltinamojo J. V. veika baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Bausmės skyrimo klausimai

Už Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t.y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį.

J. V. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, vartojo alkoholį po eismo įvykio, prieš tai sukėlė eismo įvykį. Nusikaltimas tyčinis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgiama į kaltinamojo charakteristiką, t.y. J. V. iš jo žodžių aukštojo išsilavinimo, dirbantis, turi sugyventinę, praeityje neteistas, tačiau administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (b.l. 55-56).

Duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas psichiatrijos įstaigose, nėra, į priklausomybės ligų centrą neįrašytas.

Sutiktina su prokurorės pozicija, jog kaltinamajam atsižvelgus į visas aplinkybes, tikslinga už nusikalstamą veiką paskirti baudos bausmę. Jos dydis mažintinas vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsniu. Teismas sutinka su prokuroro pasiūlytu baudos dydžiu kaltinamajam.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje, taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kadangi kaltinamasis vairuodamas automobilį pažeidė KET taisykles, padarė autoįvykį vairuodamas automobilį, iš įvykio vietos pasišalino, po to vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, taigi kaltinamajam taikytina Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina minimaliam terminui – 1 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad J. V. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. birželio 17 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio 17 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje, taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Pagal teismų praktiką darant Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, sukėlė autoįvykį, po to pasišalino, po to iki aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį, automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos priemone.

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog VšĮ „Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog vidutinė lengvojo automobilio Audi A6 Avant 3.0 TDI quattro (2007 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 6 640 Eur. Pats kaltinamasis nurodė, jog automobiliu naudojasi ir jo šeimos nariai, be to, visgi atsižvelgtina, jog akoholį asmuo vartojo po autoįvykio, praeityje baustas už KET pažeidimus 3 kartus, dėl to manytina, jog tikslingiau konfiskuoti mažesnę pinigų vertę nei yra automobilio vertė, t.y. konfiskuotina iš kaltinamojo 1000 Eur, t.y. dalis jam priklausančio automobilio vertės.

Dėl kardomųjų priemonių

J. V. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b.l. 42), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

J. V. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 40).

J. V. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 43-47), paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, taikant Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsnį – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Paskirti kaltinamajam J. V. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 17 d.

Kaltinamajam J. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam J. V. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paskirti kaltinamajam J. V. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti 1000 Eur valstybės naudai.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė