Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Radzevičienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Č. (V. Č.) prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-33-881/2025, kuria patenkintas pareiškėjos O. Č. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo 2023 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalį dėl išlaikymo priteisimo (byla Nr. 703/5568/23),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja O. Č. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir, remdamasi 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir 2007 metų Hagos konvencija, Konvencija) nuostatomis, prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo 2023 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš suinteresuoto asmens (skolininko) V. Č., pareiškėjai O. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Č. (gim. (duomenys neskelbtini) ir O. Č. (O. Č.) (gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti – po 1/3 visų rūšių skolininko uždarbio (pajamų), bet ne daugiau kaip dešimt atitinkamo amžiaus vaikui taikomų pragyvenimo minimumų, pradedant nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki vaikų pilnametystės (byla Nr. 703/5568/23).

2. Lietuvos apeliacinis teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymas patenkintas visiškai (civilinė byla Nr. 2T-33-881/2025).

3. Suinteresuotas asmuo V. Č. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą ir prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį, atmesti pareiškėjos prašymą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad apie priimtą teismo įsakymą jam nebuvo pranešta. Išlaikymą nepilnamečiams vaikams jis moka savanoriškai, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo. Taip pat teigia, kad kartu su prašymu dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo pareiškėja nepateikė duomenų apie esamą skolą.

4. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Ji mano, kad Ukrainos teismo įsakymo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo buvo pripažinta ir leista vykdyti pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus.

6. Pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo 2023 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš suinteresuoto asmens (skolininko) V. Č., pareiškėjai O. Č. išlaikymą nepilnamečiams vaikams (byla Nr. 703/5568/23) (2007 metų Hagos konvencijos 2 straipsnio 1 dalies a punktas, 19 straipsnis). 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31⁷ straipsnį, su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 metų Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

8. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalį pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama, kai teismas pripažįsta užsienio institucijos sprendimą. Jie gali pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. Prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 2007 metų Hagos konvencijos 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis (2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalis).

Dėl sprendimo nepripažinimo pagrindų

9. Suinteresuotas asmuo skundą peržiūrėti nutartį pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti pareiškėjai (vaiko motinai) iš suinteresuoto asmens (vaiko tėvo) pilnametės dukters išlaikymą, kol ji mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 23 metų amžiaus, grindžia 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punktu ir 23 straipsnio 8 dalimi.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007 metų Hagos konvencija siekiama užtikrinti veiksmingą tarptautinį vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimą, visų pirma: a) sukuriant visapusišką susitariančiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo sistemą; b) sudarant sąlygas pateikti prašymus sprendimams dėl išlaikymo priimti; c) užtikrinant sprendimų dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą ir d) reikalaujant veiksmingų priemonių, padedančių greitai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo.

Dėl 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punkto

11. Vadovaujantis 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punktu galima atsisakyti pripažinti vykdyti sprendimą, jei tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje, kai kilmės valstybės teisėje numatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas; arba kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais.

12. Pažymėtina, kad pareiškėja kartu su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti teismo procesinį sprendimą pridėjo Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo 2023 m. lapkričio 15 d. įsakymą byloje Nr. 703/5568/23, kuriuo nuspręsta išieškoti iš suinteresuoto asmens V. Č. išlaikymą jo ir pareiškėjos nepilnamečiams vaikams, šio įsakymo vertimą į lietuvių kalbą. Pareiškėja pateikė Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo 2024 m. kovo 25 d. pažymą, patvirtinančią, kad teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 15 d. ir yra vykdytinas, taip pat Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo 2024 m. kovo 25 d. pažymą, patvirtinančią, kad teismo įsakymas Ukrainos teritorijoje nebuvo vykdomas. Pagal Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo 2024 m. kovo 25 d. pažymą, teismo įsakymas buvo išsiųstas suinteresuotam asmeniui, tačiau neįteiktas.

13. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo nuosekliai formuojama teismų praktika bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti laikoma, kad atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-20-943/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-71-781/2021). Jeigu minėtas tikslas pasiekiamas – asmuo laiku ir tokiu būdu, kuris jam leidžia suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, informuojamas apie procesą – laikoma, jog jis turi realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Dokumentai asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš šalies galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ji neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jos informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-20-943/2021).

14. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Ukrainos civilinio proceso kodekso 161 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismo įsakymas gali būti išduotas, jeigu pareiškiamo reikalavimo dėl išlaikymo išieškojimo dydis yra: vienam vaikui — viena ketvirtadalis, dviem vaikams — viena trečdalis, trims ir daugiau vaikams — puse išlaikymo mokėtojo uždarbio (pajamu), bet ne daugiau kaip dešimt atitinkamo amžiaus vaikui taikomu pragyvenimo minimumu kiekvienam vaikui, jeigu šis reikalavimas nėra susijęs su tėvystės (motinystės) nustatymu ar nuginčijimu ir poreikiu įtraukti kitus suinteresuotus asmenis. Tos pačios nuostatos yra atkartotos Ukrainos šeimos kodekso 183 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėdamas reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimo įsakomojo proceso tvarka ir išduodamas teismo įsakymą, teismas nenagrinėja išieškotojo pareikštų reikalavimų pagrįstumo iš esmės. Ukrainos civilinio proceso kodekso 430 straipsnis leidžia nedelsiant vykdyti teismo įsakymo dėl išlaikymo išieškojimo dalį mokant už vieną mėnesį. Pagal Ukrainos civilinio proceso kodekso 170 straipsnio 7 dalį, teismo įsakymo išdavimo atveju, pagal šio kodekso 161 straipsnio 1 dalies 4 punktą, skolininkas (suinteresuotas asmuo) turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo sumos sumažinimo.

15. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal 2007 m. Hagos konvencijos 23 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, nagrinėdamas gautą prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos apeliacinis teismas nevertina ir netikrina prašomo pripažinti sprendimo dėl išlaikymo prievolių teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas tik formaliai įvertina, ar prašymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus 2007 m. Hagos konvencijos 11 ir 25 straipsniuose. Suinteresuotas asmuo, manydamas, kad jo teisės nagrinėjant bylą Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teisme buvo pažeistos, turėtų kreiptis bylą nagrinėjusį teismą dėl proceso atnaujinimo, bet tol, kol Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su suinteresuoto asmens informavimu, nėra paneigtos, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti užsienio teismo sprendime nustatytų aplinkybių teisėtumu. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista imperatyvioji CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata.

Dėl prašymo taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalį

16. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalį atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis. Pirmiau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo savo skundą grindžia pinigų perlaidomis motinai, mokėjimo nurodymais, kurie įrodo tam tikrų sumų (skirtingų skirtingais laikotarpiais) sumokėjimą vaikams ir pareiškėjai.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal suinteresuoto asmens pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti ir patikrinti, ar šio asmens teikto išlaikymo dydis atitinka Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo 2023 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalį dėl išlaikymo priteisimo priteisto išlaikymo dydį, t. y. po 1/3 visų rūšių skolininko uždarbio (pajamų). Dėl to neįmanoma nustatyti, yra susidariusi išlaikymo skola ar ne. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus apie atitinkamų sumų pervedimą pareiškėjai, bet savo teiginių apie išlaikymo skolos nebuvimą nepagrindė konkrečiais skaičiavimais ir juos patvirtinančiais įrodymais.

18. Akcentuotina tai, kad tokią teisę, t. y. teisę, jog jis neskolingas nepilnamečių vaikų išlaikymo, suinteresuotas asmuo turi galimybę įrodyti pateikdamas atitinkamus įrodymus antstoliui. Išlaikymo prievolės įvykdymo iš dalies faktas nėra pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio teismo spendimo, kuriuo išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas ne konkrečia pinigų suma, bet tam tikra dalimi, proporcinga išlaikymą teikiančio tėvo uždarbiui (pajamoms). Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalies ir, remiantis ja, atsisakyti pripažinti bei neleisti vykdyti Ukrainos Čerkasų srities Smilos miesto rajono teismo 2023 m. lapkričio 15 d. įsakymo dalies dėl išlaikymo priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog yra 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio e punkte bei 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti sprendimo nepripažinimo pagrindai. Nenustačius nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo patenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.