Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-04 · Civilinė byla Nr. e2S-938-896/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-04
Bylos Nr.
e2S-938-896/2019
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00628-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Pareiškėjas
J. T.
Suinteresuotas asmuo
E. G.
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-938-896/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00628-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) J. T. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-900-547/2019 pagal pareiškėjos J. T. prašymą suinteresuotam asmeniui E. G. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. T. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje, kadangi šalių vaiko tėvas E. G. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų: 11 ir 14 punktų.

2. Pareiškėja nurodė, kad E. G. nevykdo taikos sutarties 11 punkte nurodytos sąlygos, kurioje numatoma, kad „Vaiko ligos atveju, jeigu vaikas nėra stacionarioje gydymo įstaigoje, kiekvienas iš tėvų prižiūri ir slaugo vaiką iki visiško vaiko pasveikimo kas antrą vaiko ligos laikotarpį“. Nurodė, kad po teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, vaikas M. G. sirgo du kartus (nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d.) ir (nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 11 d.). Pirmuoju vaiko ligos laikotarpiu vaiko tėvo nebuvo Lietuvoje. Antrasis vaiko ligos laikotarpis prasidėjo po vaiko buvimo pas tėvą. Ji bandė susiekti su vaiko tėvu SMS žinute, tačiau atsakymo nebuvo, tada skambino - prisiskambinti pavyko iš antro karto. Paklausus ar paims vaiką prižiūrėti ir slaugyti sulaukė pasiūlymo: ,,suduok vaistų nuo temperatūros ir nuvesk į darželį, jeigu dieną pakils temperatūra ir iš darželio paskambins paimsiu vaiką“. 2019 m. sausio 2 d. ryte ji dar kartą iškėlė klausimą dėl vaiko paėmimo ir slaugymo ligos atveju, ji sulaukė tokio atsakymo: ,,Šiandien aš darbe, jei labai blogai bus nuvažiuok pas daktarus, o paskui aš paimsiu“. Pareiškėja su vaiku nuvyko pas gydytoją, po to vaiką slaugė namuose iki kitos savaitės.

3. Pareiškėja nurodė, kad E. G. nevykdo ir taikos sutarties 14 punkte nurodytų sąlygų, kurios numato, kad ,.Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl svarbių priežasčių (tėvo ar sūnaus liga, trauma, tėvo darbinė komandiruotė ar kitos svarbios priežastys) tėvo bendravimas su sūnumi nebus galimas, šalys apie šias aplinkybės turi informuoti kitą šalį telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną“. E. G. informavo SMS žinute kuriuo laikotarpiu jo su vaiku bendravimas neįvyks, kadangi nuo lapkričio 15 iki gruodžio 2 d. jo nebus Lietuvoje. Paprašius nurodyti priežastį, jis jos neįvardino.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo E. G. prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, formalus ir deklaratyvus, juo siekiama destabilizuoti jo ir vaiko gerus santykius, kurti konfliktines situacijas, nesiekiant objektyviai atsirandančių nukrypimų nuo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti geranoriškai. Pareiškėja klaidina teismą, nes apie negalėjimą būti nurodytu laiku su vaiku jis tinkamai informavo pareiškėją, o priežastys dėl kurių to negalėjo padaryti yra teisiškai nereikšmingos. Tačiau jis teismui paaiškino, kad nurodytu laikotarpiu negalėjo būti su vaiku, kadangi buvo išvykęs į suplanuotą kelionę (duomenys neskelbtini), o skrydžio bilietus buvo įsigijęs dar iki taikos sutarties sudarymo. Dėl situacijos susijusios su sūnaus liga laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 11 d. paaiškino, kad jis neatsisakė pasiimti sūnų, o siūlė padėti jam. Nurodė, kad vaiko motina kelia visiškai nepagrįstus reikalavimus ir tuo siekia apriboti jo galimybę matytis su vaiku bei keisti nustatytą bendravimo su juo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atmetė.

6. Teismas nustatė, kad E. G. apie negalėjimą būti nurodytu laiku su vaiku tinkamai informavo pareiškėją J. T., tai patvirtina jų susirašinėjimas telefonu – SMS žinutėmis. Iš teismui pateiktos telefono žinučių išklotinės matosi bei tai patvirtina ir pareiškėja, kad vaiko M. G. tėvas, E. G. apie tai, kad negalės bendrauti su vaiku tam tikru laikotarpiu informavo pareiškėją 2018 m. lapkričio 12 d., atsiųsdamas jai tokio turinio žinutę – „Labas. Informuoju, kad nuo lapkričio 15 iki gruodžio 2 manęs nebus lt.“, kas patvirtina, kad jis taikos sutarties 14 punktą įvykdė. E. G. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kodėl jis aptariamu laikotarpiu negalėjo bendrauti su vaiku, kurie patvirtino, kad jis vyko į suplanuotą kelionę užsienio valstybėje bei skrydžio bilietus įsigijo dar iki taikos sutarties sudarymo.

7. Teismas padarė išvadą, kad E. G. neatsisakė pasiimti sūnų, jo ligos atveju, o visokiais būdais siūlėsi padėti. Iš pateiktos SMS žinučių stenogramos matosi intensyvus susirašinėjimas tarp pareiškėjos J. T. ir suinteresuoto asmens E. G. bei matosi, kad po to, kai vaiko mama J. T. pranešė jam apie tai, kad jų sūnus M. turi temperatūros, vaiko tėvas SMS žinute jai parašęs - ,,suduok vaistų nuo temperatūros ir nuvesk į darželį, jeigu dieną pakils temperatūra ir iš darželio paskambins paimsiu vaiką“, kitą rytą jam pasiteiravus apie vaiko sveikatą ir J. T. nurodžius, kad vaiko temperatūra virš 37 laipsnių bei pareiškėjai J. T. primygtinai reikalaujant paimti vaiką, jis jai SMS žinute parašęs, kad jis yra darbe bei jeigu vaikui tikrai blogai, prašė jį nuvežti pas gydytojus, o po to jis vaiką paims. Tolesnis jų susirašinėjimas patvirtina, kad jis nuolatos domėjosi vaiko sveikata, siūlė savo pagalbą, klausė vaiko motinos kaip vaikas jaučiasi ir ar galės ir kada galės jį paimti.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėja prie patikslinto prašymo išduoti vykdomąjį raštą pridėjo ir pateikė teismui įrodymus (telefoninio susirašinėjimo išklotinę), kurie patvirtina, kad būtent pati pareiškėja J. T. šiuo atveju labai kategoriška, nėra linkusi bendradarbiauti, kooperuotis, spręsti kilusias problemas savitarpio nuolaidų būdu. Pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant taikos sutarties nuostatų yra formalus ir deklaratyvus, nesiekiant objektyviai atsirandančių nukrypimų nuo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti pozityviai ir geranoriškai.

9. Teismo vertinimu pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog yra nevykdyta taikos sutarties dalis bei šiuo atveju, nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjos prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėja J. T., atstovaujama advokatės S. J., prašo Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartį pakeisti: prašymą tenkinti iš dalies - išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 11 punkto priverstinio vykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:

10.1. Pareiškėja pateikė nepilnamečio vaiko M. G. ligos laikotarpius, buvusius po šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, patvirtančius dokumentus – VšĮ Kauno miesto poliklinikos išduotas medicinines pažymas, iš kurių matyti, kad M. G. sirgo nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 11 d. Abu laikotarpius buvo slaugomas ir prižiūrimas motinos. Pirmo sirgimo laiku tėvas buvo išvykęs iš Lietuvos, tačiau antro sirgimo laikotarpiu E. G. buvo Lietuvoje ir pagal taikos sutarties 11 punktą, jis turėjo pareigą prižiūrėti ir slaugyti vaiką iki jo visiško pasveikimo, tačiau tėvas savo pareigos neįvykdė.

10.2. Pirmos instancijos teismas šalių susirašinėjimo aplinkybes nepagrįstai vertino kaip įrodančias E. G. tinkamą rūpinimąsi sergančiu vaiku ir kaip neatsisakymą jį paimti. Nurodė, kad Naujuosius metus vaikas sutiko su tėvu ir vaiką motinai atvežė jau turintį temperatūros. Būdamas rūpestingas ir atidus, tėvas turėjo pastebėti vaiką turint temperatūros ir laikydamas taikos sutarties 11 p., pasirūpinti jo tolesne priežiūra ir slaugymu. Atsakovas pasiūlė duoti vaikui vaistų ir ryte vesti jį į darželį, o jis vaiką paims, jeigu paskambins iš darželio. Abejotina, kad toks atsakovo elgesys vertintinas kaip tinkamas rūpestis vaiku. Nurodė, kad tėvas rūpestį sergančiu vaiku nori palikti motinai, nes jam yra svarbu sekančią dieną vykti į darbą. Pažymėjo, kad taikos sutartimi nustatyti sąlygą, jog sergantį vaiką kas antrą sirgimo laikotarpį prižiūri tėvas, buvo siejamas su tuo, kad vaikas labai dažnai serga, ir jai kas mėnesį turint nedarbingumą sergančio vaiko priežiūrai atsiranda nepatogumas prieš darbdavį ir netgi rizika prarasti darbą. Atkreipė dėmesį, kad susirašinėdamas su pareiškėja E. G. klausimo dėl vaiko paėmimo visam sirgimo laikotarpiui nekėlė, jis tik teiravosi dėl vaiko paėmimo jam patogiu laiku.

10.3. Nesutiktina su teismo pozicija, kuria nukrypimai nuo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos įvertinti kaip objektyviai atsirandantys. Teismų praktikoje sąvoka „objektyvus“ siejama su aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo šalių valios. Šiuo atveju priežasčių, dėl kurių E. G. sausio 1 d. grąžino mamai sergantį vaiką, sausio 2 d. nenuvežė pas gydytoją ir neprižiūrėjo jo iki pasveikimo, negalima vertinti kaip objektyvių priežasčių, taip veikti buvo E. G. pasirinkimas.

10.4. Pažymėjo ir tai, kad E. G. ir toliau vengia taikos sutarties 11 punkto vykdymo – M. G. dar sirgo nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. vasario 15 d. ir nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 8 d. abu kartus vaiką slaugė ir prižiūrėjo motina.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo E. G., atstovaujamas advokato E. B., prašo pareiškėjos J. T. atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

11.1. Nurodė, kad pareiškėja savo veiksmais ne tik sukuria konfliktines situacijas, tačiau įvairiais būdais siekia sumenkinti tėvo dalyvavimo vaiko ugdyme galimybes, savo elgesiu negali tėvų tarpusavio santykiams suteikti ramios eigos, nėra pavyzdys vaikui ir tuo pažeidžia suinteresuoto asmens bei nepilnamečio sūnaus teises.

11.2. Pareiškėja niekada nenurodė, kad dėl galimos sutarties sąlygų nevykdymo tikslinga pakeisti nustatytą tvarką ir jeigu taip, tai kaip. Toks bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas/panaikinimas pačiai pareiškėjai turėtų neigiamas pasekmes, nes faktiškai ji viena turėtų prižiūrėti vaiką jo ligos atveju, ji netektų galimybės nors kartais atiduoti vaiką slaugyti tėvui.

11.3. Atskirajame skunde nurodomos faktinės aplinkybės dėl sutarties 11 punkto vykdymo, kurios susijusios su M. G. liga laikotarpiais nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. vasario 15 d. ir 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 8 d. nėra teisiškai reikšmingos, nes pareiškimo nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme jos nebuvo teiktos, svarstytos ir vertinamos, todėl ir suinteresuotas asmuo dėl jų nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

13. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį.

14. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

15. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 24 punktas).

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

17. Kaip matyti iš pareiškėjos J. T. atskirojo skundo, apeliantė neskundžia teismo nutarties dalyje dėl vykdomojo rašto neišdavimo dėl taikos sutarties 14 punkto, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios taikos sutarties sąlygų plačiau nepasisako.

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino ieškovo E. G. ir atsakovės J. T., pasirašytą taikos sutartį, kurios 11 punkte šalys susitarė, jog vaiko ligos atveju, jeigu vaikas nėra stacionarioje gydymo įstaigoje, kiekvienas iš tėvų prižiūri ir slaugo vaiką iki visiško vaiko pasveikimo kas antrą vaiko ligos laikotarpį.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą argumentuodama tuo, kad suinteresuotas asmuo (vaiko tėvas) nevykdė savo pareigos vaiko ligos atveju, prižiūrėti ir slaugyti vaiką iki visiško vaiko pasveikimo kas antrą vaiko ligos laikotarpį ir tokiu būdu pažeidė šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 11 punktą. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos J. T. prašyme nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog yra nevykdyta taikos sutarties dalis.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą.

21. Byloje pateikti duomenys apie šalių susirašinėjimą žinutėmis dėl bendravimo su vaiku jo ligos laikotarpiu. Teismas pažymi, kad informavimo ar bendradarbiavimo pareigą, vykdant taikos sutartį, šalys turi vykdyti atsižvelgdamos į prioritetines vaiko teises (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šalių komunikavimas vykdant taikos sutarties sąlygas prilygsta šalių bendravimui raštu, kadangi elektroninio susirašinėjimo, ar jis vyktu elektroniniu paštu, ar trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis, išrašai teisme gali būti vertinami kaip rašytiniai šalių įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo žinutėmis dėl bendravimo su vaiku galima spręsti apie ne itin pagarbų elgesį vienas kito atžvilgiu.

22. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių susirašinėjimą bei padarė pagrįstą išvadą, kad suinteresuotas asmuo E. G. neatsisakė pasiimti sūnų jo ligos atveju, o domėjosi vaiko sveikata, siūlė savo pagalbą, klausė vaiko motinos kaip vaikas jaučiasi ir ar galės ir kada galės jį paimti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėja nėra linkusi spręsti kilusias problemas savitarpio nuolaidų būdu, nesiekiant objektyviai atsirandančių nukrypimų nuo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti pozityviai ir geranoriškai.

23. Pažymėtina, kad apibrėžiant tėvų elgesį galioja bendrieji civilinės teisės principai – tiek tėvo, tiek motinos elgesys turi būti sąžiningas ir protingas (CK 1.5 straipsnis). CK 3.165 straipsnio 3 dalyje pažymėta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Netgi taikos sutartimi nenustačius detalios keitimosi informacija tvarkos, tėvai patys turi nusistatyti abiem tinkamą tarpusavio bendravimo tvarką. Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas ne trukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, tačiau ir geranoriškai bendradarbiauti.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo ar nutarties. Šiuo atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 11 ir 14 punktų vykdymo padaryta nepažeidžiant proceso teisės normų, kadangi pareiškėja nepagrindė aplinkybių, jog E. G. netinkamai vykdė sudarytos taikos sutarties 11 ir 14 punktus, dėl ko nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

26. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjasTomas Romeika