Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-02-22 · Civilinė byla Nr. e2VP-900-547/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-22
Bylos Nr.
e2VP-900-547/2019
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00628-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-900-547/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00628-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.5.14 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 22 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) J. T. prašymą suinteresuotam asmeniui (ieškovui) E. G. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja patikslintu prašymu prašo išduoti vykdomąjį raštą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6960-547/2018, kadangi vaiko tėtis E. G. nevykdo sutarties sąlygų: 11 ir 14 punktų.

Pareiškėja nurodo, kad E. G. nevykdo Taikos sutarties 11 punkte nurodytos sąlygos, kurioje numatoma, kad „Vaiko ligos atveju, jeigu vaikas nėra stacionarioje gydymo įstaigoje, kiekvienas iš tėvų prižiūri ir slaugo vaiką iki visiško vaiko pasveikimo kas antrą vaiko ligos laikotarpį“. Po teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties, vaikas M. G. sirgo du kartus (nuo 2018-11-18 iki 2018-11-29) ir (nuo 2019-01-02 iki 2019-01-11). Pirmuoju vaiko ligos laikotarpiu tėčio nebuvo Lietuvoje. Antrasis vaiko ligos laikotarpis prasidėjo po 2.1 punkto dalies įvykdymo – tai yra po vaiko buvimo pas tėvą. Vaikas į namus grįžo pasyvus, atrodė pavargęs, apsikabinus ir prisiglaudus vaiką pasijuto gan didelė kūno šiluma, pamatavus temperatūrą buvo 37,5, po pusvalandžio temperatūra pakilo iki 37,9. Ji bandė su vaiko tėčiu susiekti SMS žinute, tačiau atsakymo nebuvo, tada ji skambino - prisiskambinti pavyko tik iš antro karto. Aiškinant vaiko tėčiui kokia yra situacija buvo du kartus nutrauktas pokalbis E. G. iniciatyva. Paklausus ar paims vaiką prižiūrėti ir slaugyti sulaukė pasiūlymo: ,,suduok vaistų nuo temperatūros ir nuvesk į darželį, jeigu dieną pakils temperatūra ir iš darželio paskambins paimsiu vaiką“. 2019 m. sausio 2 d. ryte ji dar kartą iškėlė klausimą dėl vaiko paėmimo ir slaugymo ligos atveju, ji sulaukė tokio atsakymo: ,,Šiandien aš darbe, jei labai blogai bus nuvažiuok pas daktarus, o paskui aš paimsiu“. Ji tą dieną turėjo eiti į darbą, vaiko su temperatūra ir prasidėjusiu kosuliu neturėjo su kuo palikti, todėl neišėjo į darbą. Ji su vaiku vyko pas gydytoją, vaikui buvo paskirti antibiotikai. Vaiką slaugė namuose iki kitos savaitės.

Pareiškėja nurodo, kad E. G. nevykdo ir Taikos sutarties 14 punkte nurodytų sąlygų, kurios numato, kad ,.Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl svarbių priežasčių (tėvo ar sūnaus liga, trauma, tėvo darbinė komandiruotė ar kitos svarbios priežastys) tėvo bendravimas su sūnumi nebus galimas, šalys apie šias aplinkybės turi informuoti kitą šalį telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną“. Tėtis (E. G.) informavo SMS žinute kuriuo laikotarpiu jo su vaiku bendravimas neįvyks, kadangi nuo lapkričio 15 iki gruodžio 2 d. jo nebus Lietuvoje. Paprašius nurodyti priežastį, jis jos neįvardino.

Suinteresuotas asmuo (ieškovas) E. G. per teismo nustatytą terminą pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą, prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, formalus ir deklaratyvus, juo siekiama destabilizuoti jo ir vaiko gerus santykius, kurti konfliktines situacijas, nesiekiant objektyviai atsirandančių nukrypimų nuo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti geranoriškai.

Pareiškėja nurodydama, kad jis nevykdo Taikos sutarties 14 punkto sąlygų, kurios numato, kad „Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl svarbių priežasčių (tėvo ar sūnaus liga, trauma, tėvo darbinė komandiruotė ar kitos svarbios priežastys) tėvo bendravimas su sūnumi nebus galimas, šalys apie šias aplinkybės turi informuoti kitą šalį telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną“ ir teigdama, kad apie tokį negalėjimą jis nepranešė - klaidina teismą, nes pati pareiškėja prašyme nurodo, jog jis (vaiko tėtis) informavo SMS žinute kuriuo laikotarpiu jo su vaiku bendravimas neįvyks, todėl akivaizdu, kad apie negalėjimą būti nurodytu laiku su vaiku jis tinkamai informavo pareiškėją, o priežastys dėl kurių to negalėjo padaryti yra visiškai nesvarbios ir teisiškai nereikšmingos, tačiau jis teismui paaiškina, kad nurodytu laikotarpiu objektyviai negalėjo būti su vaiku, kadangi buvo išvykęs į suplanuotą kelionę JAV, o skrydžio bilietus buvo įsigijęs dar iki Taikos sutarties sudarymo.

E. G. dėl pareiškėjos nurodomos situacijos susijusios su sūnaus liga laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-11 paaiškino, kad jam nesuprantamos motinos pretenzijos siekiant „žūt būt iškišti“ sergantį vaiką jam, tėvui, o šiam negalint nedelsiant to padaryti dėl užimtumo darbe, apkaltinti jį pareigų neatlikimu. Jo manymu priešingai, iš pateiktos pareiškime stenogramos ,,suduok vaistų nuo temperatūros ir nuvesk į darželį, jeigu dieną pakils temperatūra ir iš darželio paskambins paimsiu vaiką“ matyti, kad jis neatsisako pasiimti sūnų, siūlo padėti jam ir pan.

Iš pareikšto teismui prašymo akivaizdu, kad vaiko motina kelia visiškai nepagrįstus reikalavimus ir tuo siekia apriboti jo galimybę matytis su vaiku, keisti nustatytą bendravimo su juo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis), todėl, vienai iš taikos sutarties šalių savo sutartinių prievolių nevykdant geranoriškai, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Teismas, remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal šią teisės normą pagrindas išduoti vykdomąjį raštą yra siejamas šiomis aplinkybėmis: pirma, teismas turi nustatyti, jog sąlyga, dėl kurios nevykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi ieškovas, yra numatyta taikos sutartyje; antra, teismas pagal pateiktus įrodymus privalo įvertinti, ar sąlyga, numatyta taikos sutartyje, yra įvykdyta, ar ne.

Civilinėje byloje Nr. e2-6960-547/2018, pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei J. T. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys pasirašė Taikos sutartį, kurioje susitarė, kad: (1) nepilnametis M. G. praleidžia su tėvu E. G. visų metų neporinių savaičių pirmadienius ir trečiadienius nuo 17 val. iki 20 val. ir savaitgalius nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.; (2) Švenčių dienomis nepilnamečio M. G. buvimas su tėvu ar motina nustatomas taip: (2.1) poriniais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) vaikas praleidžia su motina; Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) ir Naujųjų Metų sutikimą (gruodžio 31 d. vakarą nuo 17 val. bei sekančių metų pirmą dieną iki 20 val.) vaikas praleidžia su tėvu; (2.2) neporiniais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) vaikas praleidžia su tėvu; Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) ir Naujųjų Metų sutikimą (gruodžio 31 d. vakarą bei sekančių metų pirmą dieną) vaikas praleidžia su motina; (2.3) Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, kuriam ši diena išpuola pagal 1 punktą. Jei Šv. Velykų pirmą dieną vaikas praleido su motina, Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį) vaikas praleidžia su tėvu nuo 10 val. iki 20 val.; (3) Vaiko gimtadienio dieną (sausio 30 d.) vaikas praleidžia su tėvu neporiniais metais, jeigu ši diena yra darbo – nuo 17 val. iki 20 val. Jeigu vaiko gimtadienis išpuola savaitgalį, tą dieną jis praleidžia su tuo iš tėvų, kuriam savaitgalis tenka pagal 1 p.; (4) Motinos gimimo dieną (gruodžio 2 d.), vaikas praleidžia su motina; (5) Tėvo gimtadienio dieną (balandžio 18 d.), vaikas praleidžia su tėvu nuo 17 val. iki 20 val., jeigu ši diena yra darbo diena; nuo 12 val. iki 20 val., jeigu ši diena yra sekmadienis, kurį pagal 1 p. vaikas turėtų praleisti su motina; nuo 12 val. iki sekančios dienos 20 val., jeigu balandžio 18 d. išpuola šeštadienį, kurį pagal 1 p. vaikas turėtų praleisti su motina; (6) Švenčių dienas (Vasario 16 d., Kovo 11 d., Gegužės 1 d., Birželio 24 d. (Joninės), Liepos 6 d., Rugpjūčio 15 d. (Žolinė), Lapkričio 1 d.), jeigu šios dienos iškrenta darbo dienomis, poriniais metais vaikas praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu. Jeigu švenčių dienos sutampa su savaitgaliais, taikomas 1 p.; (7) Motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis), jeigu savaitgalį pagal 1 p. vaikas praleidžia su tėvu, jis turi būti grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 12 val.; (8) Tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), jeigu pagal 1 p. tai nėra vaiko buvimo su tėvu savaitgalis, vaikas praleidžia su tėvu nuo 12 val. iki 20 val.; (9) Tėvo atostogų laiku, sūnus praleidžia su tėvu dviejų savaičių laikotarpį, kuris gali būti skaidomas į dvi dalis. Konkretus vaiko buvimo su tėvu laikas tėvo atostogų metu nustatomas abiejų tėvų bendru sutarimu; (10) Pirmame-aštuntame punktuose nurodytais atvejais vaiko buvimas su tėvu yra tėvo pareiga. Šiuose punktuose nurodytu laiku tėvas privalo paimti sūnų iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos (jeigu tai yra darbo diena ir vaikas su tėvu turi būti nuo 17 val.) arba gyvenamosios vietos (kitais atvejais) ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; (11) Vaiko ligos atveju, jeigu vaikas nėra stacionarioje gydymo įstaigoje, kiekvienas iš tėvų prižiūri ir slaugo vaiką iki visiško vaiko pasveikimo kas antrą vaiko ligos laikotarpį; (12) Motinos ligos atveju, jeigu ji yra gydymo įstaigoje, tėvas privalo tam laikotarpiui paimti vaiką į savo gyvenamąją vietą; (13) Vaikui esant pas tėvą, tėvas turi užtikrinti galimybę motinai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Vaikui esant pas motiną, ji turi analogišką pareigą - užtikrinti galimybę tėvui bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; (14) Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl svarbių priežasčių (tėvo ar sūnaus liga, trauma, tėvo darbinė komandiruotė ar kitos svarbios priežastys) tėvo bendravimas su sūnumi nebus galimas, šalys apie šias aplinkybes turi informuoti kitą šalį telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; (15) Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, jeigu vaikas yra savo gyvenamojoje vietoje slaugomas motinos arba yra stacionarioje gydymo įstaigoje. Jeigu ligos laikotarpiu vaikas yra slaugomas tėvo ir jis serga ilgiau nei tris dienas, pradedant ketvirtąja ligos diena jis turi būti tėvo gyvenamojoje vietoje; motina turi teisę vaiką lankyti kas antrą dieną; (16) Jeigu motina norėtų išvykti gyventi su vaiku į užsienį, tam būtinas rašytinis tėvo sutikimas. Jeigu tėvas atostogų metu norėtų išvykti su vaiku į užsienį, apie išvykimo laiką, vietą ir trukmę jis privalo informuoti motiną prieš vieną mėnesį; (17) Dalyvavimo nepilnamečio sūnaus auklėjime tikslu, šalys privalo pranešti viena kitai apie savo gyvenamosios vietos ir telefonų numerio pasikeitimus.

Šiuo atveju pareiškėja savo prašyme nurodo, kad E. G. nevykdo sutarties sąlygų - 11 punkto, kuriame nurodoma, kad „Vaiko ligos atveju, jeigu vaikas nėra stacionarioje gydymo įstaigoje, kiekvienas iš tėvų prižiūri ir slaugo vaikų iki visiško vaiko pasveikimo kas antrą vaiko ligos laikotarpį“ ir 14 punkto – „Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl svarbių priežasčių (tėvo ar sūnaus liga, trauma, tėvo darbinė komandiruotė ar kitos svarbios priežastys) tėvo bendravimas su sūnumi nebus galimas, šalys apie šias aplinkybes turi informuoti kitą šalį telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną“, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą.

Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) ir ar jos gali būti priverstinai vykdomos. Jeigu nevykdoma teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, tai yra nevykdomos jos sąlygos, teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Vertinant šalių sudarytos ir teisme 2018 m. spalio 30 d. patvirtintos taikos sutarties 14 punktą, kuriuo bylos šalys (ieškovas ir atsakovė) susitarė, kad „14. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl svarbių priežasčių (tėvo ar sūnaus liga, trauma, tėvo darbinė komandiruotė ar kitos svarbios priežastys) tėvo bendravimas su sūnumi nebus galimas, šalys apie šias aplinkybes turi informuoti kitą šalį telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną“, darytina išvada, kad E. G. apie negalėjimą būti nurodytu laiku su vaiku tinkamai informavo pareiškėją J. T., tai patvirtina jų susirašinėjimas telefonu – SMS žinutėmis. Iš teismui pateiktos telefono žinučių išklotinės matosi bei tai patvirtina ir pareiškėja, kad vaiko M. G. tėvas, E. G. apie tai, kad negalės bendrauti su vaiku tam tikru laikotarpiu informavo pareiškėją 2018-11-12, atsiųsdamas jai tokio turinio žinutę – „Labas. Informuoju, kad nuo lapkričio 15 iki gruodžio 2 manęs nebus lt.“, kas patvirtina, kad jis Taikos sutarties 14 punktą įvykdė. E. G. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kodėl jis aptariamu laikotarpiu negalėjo bendrauti su vaiku, kurie patvirtino, kad jis vyko į suplanuotą kelionę užsienio valstybėje bei skrydžio bilietus įsigijo dar iki Taikos sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo 2018 m. spalio 30 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6960-547/2018, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjo tik 2018 m. lapkričio 15 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Vertinant šalių sudarytos ir teisme 2018 m. spalio 30 d. patvirtintos taikos sutarties 11 punktą, kuriuo bylos šalys (ieškovas ir atsakovė) susitarė, kad „Vaiko ligos atveju, jeigu vaikas nėra stacionarioje gydymo įstaigoje, kiekvienas iš tėvų prižiūri ir slaugo vaikų iki visiško vaiko pasveikimo kas antrą vaiko ligos laikotarpį“, pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad E. G. neatsisakė pasiimti sūnų, jo ligos atveju, visokiais būdais siūlėsi padėti. Iš pateiktos SMS žinučių stenogramos matosi intensyvus susirašinėjimas tarp pareiškėjos J. T. ir suinteresuoto asmens E. G. bei matosi, kad po to, kai vaiko mama J. T. pranešė jam apie tai, kad jų sūnus Matas turi temperatūros, vaiko tėvas SMS žinute jai parašęs - ,,suduok vaistų nuo temperatūros ir nuvesk į darželį, jeigu dieną pakils temperatūra ir iš darželio paskambins paimsiu vaiką“, kitą rytą jam pasiteiravus apie vaiko sveikatą ir J. T. nurodžius, kad vaiko temperatūra virš 37 laipsnių bei pareiškėjai J. T. primygtinai reikalaujant paimti vaiką, jis jai SMS žinute parašęs, kad jis yra darbe bei jeigu vaikui tikrai blogai, prašė jį nuvežti pas gydytojus, o po to jis vaiką paims. Tolesnis jų susirašinėjimas patvirtina, kad jis nuolatos domėjosi vaiko sveikata, siūlė savo pagalbą, klausė vaiko motinos kaip vaikas jaučiasi ir ar galės ir kada galės jį paimti.

Šiuo atveju teismas vertindamas bylos medžiagą ir šalių procesinius dokumentus, daro išvadą, kad santykiai tarp buvusių sutuoktinių yra pakankamai įtempti. Bylos šalys daug bendrauja telefonu bei jų susirašinėjimas (SMS žinutėmis) dėl bendravimo su vaiku patvirtina, kad pareiškėja J. T. nėra linkusi bendradarbiauti, kooperuotis, spręsti kilusias problemas savitarpio nuolaidų būdu, nesiekiant objektyviai atsirandančių nukrypimų nuo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti pozityviai ir geranoriškai.

Teismas šiuo atveju pažymi, kad tokio pobūdžio ginčuose, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K.-3-16-706/2016).

Išaiškintina, kad priverstinis vykdymo procesas pradedamas tik tuomet, kai teismui pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad skolininkas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo ar nutarties. Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybių, kad E. G. netinkamai vykdė sudarytos taikos sutarties 11 ir 14 punktus, todėl nėra pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą.

CPK 178 straipsnyje yra nurodoma, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėja J. T. prie patikslinto prašymo išduoti vykdomąjį raštą pridėjo ir pateikė teismui įrodymus (telefoninio susirašinėjimo išklotinę), kurie patvirtina, kad būtent pati pareiškėja J. T. šiuo atveju labai kategoriška, nėra linkusi bendradarbiauti, kooperuotis, spręsti kilusias problemas savitarpio nuolaidų būdu. Pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant taikos sutarties nuostatų yra formalus ir deklaratyvus, nesiekiant objektyviai atsirandančių nukrypimų nuo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos išspręsti pozityviai ir geranoriškai. Šiuo atveju akivaizdu, kad J. T. vaiko ligos dieną sūnų M. galėjo tik nuvežti vaiką pas gydytoją, o po to vaiką perduoti slaugyti vaiko tėvui E. G. bei toks šios problemos išsprendimas būtų buvęs protingas ir sąžiningas abiejų vaiko tėvų atžvilgiu.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad visus ateityje kylančius klausimus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu, šalims rekomenduotina spręsti tarpusavyje, derinant savo interesus, siekiant taikiai spręsti konfliktines situacijas, surasti abiem šalims tinkamiausią sprendimą. Jeigu šalys savaip supranta tėvų dalyvavimą bendrai auklėjant sūnų klausimus, gali kreiptis į teismą ir keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Teismas laiko, kad visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas konstatuoti, kad yra nevykdyta taikos sutarties dalis bei šiuo atveju, nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjos prašymą, todėl teismas atsisako vykdomąjį raštą išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais ir 646 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė