- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- eA-1439-821/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09318-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- G. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamam Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. U. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. U. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamam Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 10K-12274 „Dėl sprendimo panaikinimo (G. U.)“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą, panaikinti Sprendimą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. pakeitė pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir iš dalies tenkino skundą – panaikino Sprendimą, o kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, bei priteisė pareiškėjui 2 409 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. spalio 15 d. pateikė prašymą išaiškinti Nutarties 35 pastraipą ir atsakyti į klausimus: 1) ar Departamentas Nutarties 35 pastraipoje esantį įpareigojimą turi vykdyti šiuo metu aktualių faktinių aplinkybių kontekste (t. y. ar gali būti remiamasi aplinkybe, įvykusia po Nutarties priėmimo); 2) ar Departamentas turi įvykdyti Nutarties 35 pastraipoje esantį įpareigojimą neteisėtų veiksmų (Sprendimo priėmimo) dieną buvusių aplinkybių kontekste; 3) ar Departamentas įvykdė Nutartį; 4) kaip turi būti vykdoma Nutarties 35 pastraipa.
Pareiškėjas prašyme apžvelgia ginčo aplinkybes ir paaiškina, kad Departamentas 2024 m. liepos 29 d. rašte Nr. 24SD17926 pakartotinai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo panaikinti Departamento 2019 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 4U-81, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato Departamentui galimybės peržiūrėti sprendimus, priimtus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pagrindu, ir tuo, kad minėtame sprendime nustatytas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminas jau yra pasibaigęs. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su 2024 m. rugpjūčio 19 d. prašymu, kuriame tvirtino, kad Departamentas neįvykdė Nutarties, ir prašė įvykdyti Nutartį visoje apimtyje. Departamentas 2024 m. rugsėjo 18 d. pateiktame atsakyme pareiškėjui teigė, jog jis įvykdė Nutartį visoje apimtyje.
Pareiškėjo nuomone, susiklosčiusi situacija atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sąlygas, nes Departamentas dar nėra įvykdęs Nutarties ir tarp šalių kilo ginčas dėl Nutarties vykdymo. Pareiškėjas tvirtina, kad Departamentas, remdamasis formaliais motyvais, atsisakė nagrinėti jo prašymą ir tokiu būdu iš esmės išvengė Nutarties vykdymo, nors apeliacinės instancijos teismas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) buvo nurodęs pabaigti administracinę procedūrą ir išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Be to, jeigu nebūtų buvę neteisėtų Departamento veiksmų (Sprendimo priėmimo), Departamento akcentuojama aplinkybė dėl draudimo termino pasibaigimo nebūtų egzistavusi. Faktas, kad minėtame Departamento 2019 m. sausio 23 d. sprendime nustatytas draudimo atvykti terminas buvo pasibaigęs, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo priežastimi nenagrinėti pareiškėjo skundo, jį atmesti ar nutraukti procesą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Departamento pozicija, kad nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog pareiškėjas galėjo apskųsti minėtą 2019 m. sausio 23 d. sprendimą (pvz., patikslinti skundo reikalavimus arba paduoti naują skundą), bet nepasinaudojo šia galimybe, kadangi Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę peržiūrėti savo sprendimą ir jį panaikinti, jei nustato, kad jis yra nepagrįstas (neteisėtas). Taigi, Departamentas, priimdamas 2024 m. liepos 29 d. raštą Nr. 24SD17926, neįvykdė Nutarties, remdamasis išimtinai formaliais motyvais ir savo ankstesnių neteisėtų veiksmų padariniais.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama proceso šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.
Pagal ABTĮ nuostatas, administracinio teismo sprendimai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas. Šio kodekso 589 straipsnis, nustatantis teismo procesinio sprendimo vykdymo išaiškinimą, kartu su ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi, skirtas tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. ABTĮ 99 straipsnis nustato vykdytinus administracinio teismo sprendimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-2-520/2019).
Sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-492/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Primintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde suformulavo tokius materialiuosius skundo reikalavimus: panaikinti Sprendimą ir priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Apeliacinės instancijos teismas Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies tenkina pareiškėjo skundą – panaikina Sprendimą, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą, taip pat priteisia pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nutarties rezoliucinėje dalyje nėra įpareigojimo Departamentui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo akcentuojamoje Nutarties 35 pastraipoje nurodyta: „Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad Migracijos departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimas iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus. Migracijos departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti (pripažinti netekusiu galios) Migracijos departamento 2019 m. sausio 23 d. sprendimą, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jis priimtas neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nenurodžius motyvuotų argumentų, todėl yra naikinamas (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p., ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., 144 str. 1 d. 3 p.). Tai konstatavus nagrinėjamu atveju administracinė pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 25 d. prašymo nagrinėjimo procedūra lieka nepabaigta, todėl atsakovas įpareigotinas šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą“.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentui nekilo neaiškumų dėl to, kaip vykdyti Nutartį, t. y. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimas, kuriuo užbaigta administracinė procedūra, panaikintas ir, kaip paminėta Nutarties motyvuose, jam išliko pareiga užbaigti šią administracinę procedūrą, priėmė naują administracinį sprendimą – 2024 m. liepos 29 d. raštą Nr. 24SD17926, kurio pradžioje nurodyta, jog Departamentas, vykdydamas Nutartį, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą panaikinti Departamento 2019 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 4U-81.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarties rezoliucinė dalis yra visiškai aiški ir nereikalauja jokio papildomo išaiškinimo. Be to, susipažinus su pareiškėjo pateiktais dokumentais (Departamento 2024 m. liepos 29 d. rašto Nr. 24SD17926 ir rašto „Dėl 2024-07-29 atsakymo Nr. 24SD17926“ (dokumento metaduomenų lentelė nepridėta) kopijomis), negalima neabejotinai teigti, jog Nutartis dar nėra įvykdyta. Priešingai, iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kaip Nutartis buvo įvykdyta, ir kelia ginčą būtent dėl Nutarties netinkamo vykdymo.
Pažymėtina, jog pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti Nutartį arba ją įvykdė netinkamai, savo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginti įstatymuose numatytais būdais, pavyzdžiui, teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą administraciniam teismui dėl vėliau Departamento priimtų sprendimų. Šiuo atveju pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, t. y. siekis iš teismo gauti tolesnės situacijos aiškinimą teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, nėra tinkamas pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neegzistuoja sąlygos ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, nes pareiškėjas siekia gauti ne teismo sprendimo išaiškinimą, o teismo poziciją dėl Nutarties (ne)tinkamo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G. U. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties išaiškinimo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.