- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- e2-3103-1079/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje
- Atsakovas
- L. D.
- Trečiasis asmuo
- L. D., G. S., Joniškio rajono vaiko
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Audriui Klišauskui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei L. D., tretiesiems asmenims L. D., G. S. ir Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnamečiams vaikams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė: neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. D. vaikų D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymui kiekvienam po 100 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kasmet sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) nustatyti U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą G. S. šeimoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo U. D.; 4) nustatyti D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą L. D. šeimoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo D. D.; 5) nustatyti G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo G. D.. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus: G. D., gimusį (duomenys neskelbtini), D. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir U. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų tėvas J. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Joniškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-959/2014 neterminuotai apribojo motinos valdžią L. D. ir J. D. vaiko S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaiko nuolatiniu globėju buvo paskirta močiutė S. K.. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1003-874/2014 buvo nutraukta L. D. ir J. D. santuoka, nepilnamečių vaikų G. D., D. D. ir U. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu J. D. jo gyvenamojoje vietoje. Po santuokos nutraukimo atsakovė nesidomėjo vaikais ir jų ugdymu, priteisto išlaikymo nemokėjo. Mirus tėvui, kuris buvo įstatyminis vaikų atstovas, vaikai liko be įstatyminio atstovo ir buvo ieškoma biologinė motina, kuriai šių vaikų atžvilgiu motinos valdžia nebuvo apribota. Buvo sprendžiama galimybė motinai pačiai auginti savo vaikus, tačiau ji atsisakė. Nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti jų tetos L. D. šeimoje. 2019 m. spalio 23 d. vertintas ir nustatytas II grėsmės vaikams lygis, tarnyba kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo paimti iš motinos vaikus. Vertinant grėsmės lygį nei vienas vaikas neišreiškė noro gyventi su mama. 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-l4005-1079/2019 buvo išduotas leidimas paimti vaikus G. D., D. D. ir U. D. iš jų motinos L. D.. 2019 m. spalio 31 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais D. D., G. D. ir U. D. buvo nustatyta laikinoji globa, D. D. laikinąja globėja skirta L. D., G. D. – Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, U. D. – G. S.. Motina vaikų nelankė, vaikai su ja nebendravo. 2019 m. gruodžio 4 d. L. D. buvo kviečiama į organizuojamą atvejo vadybos posėdį dėl pagalbos plano sudarymo, socialinių paslaugų paskyrimo, tačiau į posėdį atsakovė neatvyko. 2019 m. gruodžio 13 d. apsilankius atvejo vadybininkei ir socialinei darbuotojai atsakovės namuose, ji rasta neblaivi (2,15 promilių) girtumas. 2019 m. gruodžio 16 d. buvo suorganizuotas antras atvejo vadybos posėdis, tačiau į posėdį atsakovė neatvyko. Globos koordinatorė I. J. nurodė, kad nustačius vaikams laikinąją globą atsakovė vaikais nesidomėjo, jų nelankė, išlaikymo neteikė. Neatvykus atsakovei į posėdį, pagalbos šeimai planas sudarytas nebuvo, socialinės paslaugos nepaskirtos. Atvejo vadybininkė su socialine darbuotoja vėl vyko į atsakovės namus, tačiau durų niekas neatidarė. 2020 m. sausio 7 d. buvo organizuotas trečias atvejo vadybos posėdis, į kurį atsakovė atvyko, tačiau nurodė, kad ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, glaudžiasi pas savo draugą, darbo neturi, iš Užimtumo tarnybos išbraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, be to dirbti negali dėl sveikatos problemų. Nurodė, kad vaikų auginti ji negali ir taip pat atsisakė siūlomos pagalbos ir nerodė jokio noro ir motyvacijos keistis.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys L. D. ir G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas Audrius Klišauskas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė neterminuotai apriboti motinos valdžia atsakovei jos trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, priteisti iš atsakovės vaikams išlaikymą po 100 Eur kiekvienam, padidinant Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu vaikams priteistą išlaikymą, nustatyti vaikų U. D. ir G. D. gyvenamąją vietą su G. S. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo, nustatyti D. D. gyvenamąją vietą su L. D. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu J. D., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kiekvienam vaikui, atsakovė turėjo maksimalias galimybes bendrauti. Mirus tėvui ir atsakovei atsisakius auginti vaikus, nustatytas antras grėsmės lygis, vaikai liko be įstatyminio atstovo. Buvo išduotas teismo leidimas vaikus paimti iš jų motinos, jiems nustatyta laikinoji globa. 2019 metų pabaigoje buvo organizuoti du atvejo vadybos posėdžiai, į kuriuos atsakovė neatvyko. Į trečią atvejo vadybos posėdį atvyko, tačiau atsisakė siūlomų paslaugų, pripažino, kad su vaikais nebendrauja, jų nelankė. Vaikai pyksta ant mamos dėl jos gyvenimo būdo. Alkoholio vartojimas atitolina ją nuo galimybės auginti vaikus. Atsakovės problemos yra alkoholio vartojimas, atsakomybės nebuvimas ir nenoras keisti gyvenimo būdo. Atsakovė neatsiliepdavo į skambučius, neįsileisdavo socialinių darbuotojų, buvo rasta neblaivi, todėl nėra galimybės jai suteikti pagalbos. Atsakovė gyvena iš socialinės pašalpos, iš darbo biržos pašalinta dėl jos kaltų veiksmų. Ji yra sveika, darbinga, galinti save realizuoti darbo rinkoje, todėl prašo iš jos priteisti vaikams išlaikymą po 100 Eur kiekvienam. Šiai dienai nėra jokios galimybės, kad atsakovės elgesys galėtų keistis. Žmogus bent minimaliai turėtų dėti pastangų, priimti pagalbą, bet ji nenori, ryšių su vaikais nepalaiko. Nuo 2014 m. emocinis ryšys su vaikais tik blogėja. Jeigu emocinis ryšys su mama egzistavo, tai tik jų iniciatyva. Atsakovė neigia alkoholio vartojimo problemą, neigia, kad gali padėti socialiniai darbuotojai. Atsakovė pasirinko laisvą gyvenimo būdą, vaikus pamiršo. Nėra galimybės padėti žmogui, kuris neturi tam motyvacijos. Atsakovė negeba auginti savo vaikų.
Atsakovė su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ji pati kalta dėl susidariusios situacijos. Ji neturi galimybių rūpintis vaikais. Šiuo metu ji labai serga, grįžo iš reanimacijos. Nuo 2014 m. su vaikais bendravo – G. daugiau kartų buvo pas ją atėjęs, D. vieną kartą, o U. iš viso nebuvo atėjusi. Su vaikais nesusiskambina, nebendrauja, vaikams išlaikymo niekada neteikė, neturi jokių pajamų, ją pačią išlaikė. Yra dirbusi (duomenys neskelbtini), pati vos pragyveno. Nedarbingumo lygis jai nenustatytas. Netiki socialinių darbuotojų pagalba, jie negali jai suteikti jokios pagalbos, ten tik pavadinimas. Jai jokios pagalbos nereikia, jai padeda daktarai. Ji pati savimi negali pasirūpinti, kaip ji vaikais galėtų pasirūpinti. Ji pati gyvena pas draugą, vaikams ten nėra vietos. Vaikus matė prieš naujus metus. Su vaikais susipyko po tėvo mirties, jie turi teisę ant jos pykti. Supranta, kad ji turėtų vaikais pasirūpinti. Dėl socialinio būsto niekas nejuda į priekį. Vaikai yra laimingesni be jos. Vaikai po santuokos nutraukimo nenorėjo su ja eiti gyventi, nes ji išėjo gyventi pas draugą. Šiai dienai ji yra darbinga, oficialiai dirbo prieš trejus metus. Ji vaikams duodavo pinigų. Šiuo metu alkoholį vartoja epizodiškai. Per mėnesį išgeria porą kartų, alkoholis nėra problema. Šiuo metu gydosi nuo širdies ir kraujo spaudimo. Ji neturi kur gyventi, priėmė draugas, nemano, kad pakeis gyvenimo sąlygas. Į Užimtumo tarnybą nenuėjo, sumaišė mėnesius, pernai (duomenys neskelbtini) dirbo ekologiniame ūkyje. Norėtų toliau bendrauti su vaikais, jeigu jie norėtų. Supranta, kad jiems turės teikti išlaikymą, sutinka jį teikti, jei pasveiks. Nuo 2014 m. niekur nedirbo, nes neleido draugas. Nori keisti situaciją, bet nieko neketina daryti, jai reikia pagalbos. Jai gyvenant su vaikais, jie turėtų ja rūpintis, ji vaikams suteiks tik skausmą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Gvidas Armanavičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu sutiko, nes neturi sąlygų auginti vaikus, turi sveikatos problemų, todėl nenori būti našta vaikams. Viskas yra atsakovės rankose, susitvarkiusi gyvenimą, gali kreiptis dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Trečiasis asmuo G. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad ji yra vaikų globėja. U. ji pažinojo seniai, susitiko (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, U. ten lankosi ketverius metus, ji ateidavo pas juos ir po pamokų. Kai buvo sprendžiamas klausimas, kad U. reikės gyventi globos namuose, ji norėjo ateiti pas juos gyventi. Dažnai po to pas juos ateidavo ir G., kuriam, kaip atrodė, negera buvo būti globos namuose, todėl sutiko ir jį priimti. G. globoja nuo balandžio mėnesio. G. yra sakęs, kad nueina pas mamą, o U. atsisakė ten eiti. Atsakovė vaikams išlaikymo neteikia. U. yra sakiusi, kad buvo sutikusi išgėrusią mamą ir nenorinti pas ją grįžti. Vaikai bendrauja su vyresniuoju broliu. Nežino atvejo, kad mama būtų inicijavusi susitikimą su vaikais. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas juos.
Trečiasis asmuo L. D. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad ji yra J. D. sesuo, padėjo jam auginti vaikus, po santuokos nutraukimo motina vaikais nesirūpino, po tėvo mirties vaikų nelankė. D. D. gyvena su ja. Vieną kartą prieš du mėnesius su broliu G. aplankė motiną, bet pasakojo, kad ten nėra net kur atsisėsti, motina geria su sugyventiniu ir jiems siūlė. Sutinka, kad D. D. gyvenamojo vieta būtų nustatyta su ja, gali juo pasirūpinti, vaikas nepiktybinis. Po skyrybų vaikai liko pas tėvą, nes motina neturėjo gyvenamosios vietos.
Nepilnametis G. D., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, paaiškino, kad mama jais rūpintis negali, nes per dažnai geria, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Po santuokos nutraukimo liko gyventi su tėčiu, nes jis bent kažkiek jais rūpinosi. Su mama susitikdavo labai retai, jis vienintelis su ja bendraudavo, dabar keturis mėnesius nebendravo, nes mama pažadėjo paskambinti ir nepaskambino. Pas mamą nėra sąlygų gyventi. Jeigu mama nebegertų, gal ir norėtų gyventi, bet sunkiai. Pas mamą lankėsi kovo 10 d., sugyventinis davė 20 Eur, matė pas ją butelį ant stalo. Mama nežino, kada jo gimtadienis, nes daugiau nei tris metus nesveikino. Šiuo metu gyvena pas globėją S. su seserimi. Norėtų ir toliau ten pat gyventi. Su globėja sutaria puikiai, bet ji turi su juo problemų, nes jis papuola ten, kur nereikia. Tėvas išlaikymą už juos gaudavo iš fondo. Apie mamos sveikatą nieko nežino. Kai kartu gyveno, mama dirbo, bet išvažiuodavo mėnesiui ir dingdavo. Su mama niekada pastoviai nebendravo.
Nepilnametis D. D., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, paaiškino, kad su motina negyvena ilgai, gyveno su tėčiu ir teta. Po tėvo mirties jis gyvens su teta, nes su mama ketverius metus nebendrauja, su ja gyvenimo neįsivaizduoja. Prieš metus buvo su broliu pas mamą nuėję, pasėdėjo, pakalbėjo ir išėjo. Nebendrauja su mama iš viso. Norėtų gyventi su teta, nes su ja gyvena 16 metų, teta juo rūpinasi, nesutarimai būna dėl smulkmenų. Buvo pakliuvęs dėl narkotikų vartojimo, bet tai buvo vienkartinis atvejis. Iš mamos labai seniai yra gavęs pinigų. Jis negyvens su mama jokiu būdu. Mokysis (duomenys neskelbtini), yra baigęs 10 klasių. Jis gyvena vienkiemyje su teta, turi savo kambarį. Mama nėra jam skambinusi, sveikinusi. Su vyresniuoju broliu bendrauja kiekvieną dieną. Tarpusavyje bendrauja visi. Po to karto, kai mama išėjo iš namų, 5 kartus su ja bendravo. Kaime jis gyvena 16 metų, ten jam geros gyvenimo sąlygos.
Nepilnametė U. D., teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, paaiškino, kad mama juos paliko mažus, labai gerdavo, būdavo su kitais vyrais. Ji gyveno su tėčiu, teta L. ir broliais. Po tėčio mirties ji pradėjo geriau gyventi, geresnės gyvenimo sąlygos. Su teta nebegyvena, nes su teta pykdavosi. Su mama nebendrauja apie metus. Anksčiau ji pati skambindavo, prašydavo leisti ateiti, jai nuėjus, mama dažniausiai būdavo girta. Mama jai neskambindavo. Mama pinigų duoda labai retai ir tik paprašius. Neatsimena, kad būtų gavusi iš mamos dovanų. Tėtis duodavo pinigų apsipirkti rūbams. Nėra galimybės su mama gyventi, nes mama labai gerdavo, yra buvusi pas ją pasisvečiuoti, tai ji išėjo gerti ir grįžo paryčiais arba gerdavo tiesiog prie jos, tada skambino tėčiui, kad ateitų jos pasitikti, ji išėjo namo, tuo metu jai buvo 12 metų. Negyventų su mama, net jei pas ją pasikeistų gyvenimo sąlygos, net jei ji ir nebegertų. Bendrauja su vyresniuoju broliu. Norėtų toliau gyventi su G. S., su G. turi po savo kambarį. D. norėjo likti ten, kur užaugo. Tėtis buvo juos apgyvendinęs bendrabutyje, nes nenorėjo anksti keltis jų išleisti į mokyklą, bendrabutyje gyveno 4 metus. Mama buvo vieną kartą atėjusi į bendrabutį, nes jos prašė išplauti patalynę, vieną kartą buvo atnešusi maisto, kai labai norėjo valgyti. Mama nėra jai skambinusi pabendrauti. Šiuo metu nėra buvusi mamos gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė L. D. yra G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), motina; 2014 m. vasario 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-959/2014 neterminuotai apribota tėvų valdžią L. D. ir J. D. vaiko S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaiko nuolatiniu globėju buvo paskirta močiutė S. K.; 2014 m. gruodžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1003-874/2014 buvo nutraukta L. D. ir J. D. santuoka, nepilnamečių vaikų G. D., D. D. ir U. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su tėvu J. D. jo gyvenamojoje vietoje, iš atsakovės L. D. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir U. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 250 Lt (72,41 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. iki vaikų pilnametystės; nepilnamečių vaikų tėvas J. D. (duomenys neskelbtini) mirė; iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir į vaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajone (toliau – Tarnyba) specialistės 2019 m. spalio 18 d. pranešimo matyti, kad mirus tėvui, vaikai išreiškė norą likti gyventi pas tetą L. D., pas motiną vaikai gyventi nenori, nes motina keičia vyrus, girtauja, jais niekada nesirūpino, nežinia su kuo ir kur gyvena; L. D. 2019 m. spalio 23 d. savo paaiškinime nurodė, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ją laikinai priėmė draugas, ten vaikams sąlygų augti nėra, pati niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, pašalpos negauna, vaikams išlaikymo niekada nemokėjo, sutinka, kad vaikai būtų iš jos paimti; Tarnybos 2019 m. spalio 23 d. rašte nurodyta, kad nustatytas II grėsmės vaikams lygis, skubiai vaikams ieškomi globėjai; 2019 m. spalio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-l4005-1079/2019 buvo išduotas leidimas paimti vaikus G. D., D. D. ir U. D. iš jų motinos L. D., motyvuojant tuo, kad mirus tėvui, vaikai negalėjo likti vieni savo gyvenamojoje vietoje, vaikai nenori gyventi su motina, o ji patvirtino, kad vaikais nesirūpino ir jais pasirūpinti negali; 2019 m. spalio 29 d. Tarnyba pateikė nurodymą Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. A-981 nustatyta likusiam be tėvų globos G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikinoji rūpybą, jo laikinuoju rūpintoju paskirtas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, esantis Parko g. 9, Žagarėje, Joniškio r., kur nustatyta jo laikinosios rūpybos ir gyvenamoji vieta; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. A-258 G. D. laikinąja globėja paskirta G. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kur nustatyta jo laikinosios rūpybos ir gyvenamoji vieta; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. A-980 nustatyta likusiam be tėvų globos D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikinoji rūpybą, jo laikinąja rūpintoja paskirta L. D., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kur nustatyta jo laikinosios rūpybos ir gyvenamoji vieta; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. A-982 nustatyta likusiai be tėvų globos U. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikinoji globa, jos laikinąja rūpintoja paskirta G. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kur nustatyta jos laikinosios globos ir gyvenamoji vieta; iš 2019 m. gruodžio 4 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro pagalbos plano matyti, kad siekiant sudaryti atsakovei L. D. pagalbos planą ir paskirti socialines paslaugas, ji buvo kviečiama į organizuojamą atvejo vadybos posėdį, tačiau į posėdį atsakovė neatvyko; iš policijos pranešimo Tarnybai matyti, kad 2019 m. gruodžio 13 d. apsilankius atvejo vadybininkei ir socialinei darbuotojai atsakovės namuose, ji rasta neblaivi (2,15 promilių) girtumas, jai įteiktas informacinis lapelis su antro atvejo vadybos posėdžio data ir vieta; 2019 m. gruodžio 16 d. buvo suorganizuotas antras atvejo vadybos posėdis, tačiau į posėdį atsakovė neatvyko; iš byloje esančio 2020 m. sausio 7 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro pagalbos plano matyti, kad atsakovė į trečią atvejos vadybos posėdį atvyko, kurio metu nustatyta, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, prisiglaudusi pas pažįstamą, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, nes iš jos buvo „išmesta“, iš naujo registruotis nesutinka, nes turi sveikatos problemų, į medikus nesikreipia, nes nėra drausta, vaikų pasiimti negali, nes neturi tam sąlygų, pagalbos atsisako, socialinės darbuotojos teigimu, po skyrybų vaikais nesidomėjo, išlaikymo neteikė, jų gyvenime pasirodydavo epizodiškai, vaikai prie to pripratę, nemotyvuota ką nors gyvenime keisti; L. D. savo 2020 m. sausio 2 d. paaiškinime nurodė, kad neturi, kur pasiimti vaikus, nes pati neturi gyvenamojo ploto ir jokių pajamų; 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2020 m. sausio 14 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose nurodyta, kad D. D., G. D. ir U. D. su mama nebendrauja, ji neatvyksta jų aplankyti, mama jokios įtakos vaikų emocinei savijautai neturi (4.1 punktas); 2020 m. vasario 4 d. motyvuotuose siūlymuose nurodyta, kad L. D. nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. sausio 2 d. namuose rasta tris kartus, į telefono skambučius neatsako, neperskambina, raštiškai atsisakė pagalbos, po paskutinio atvejo vadybos posėdžio pas ją vykta dar keturis kartus, tačiau nerasta namie, į skambučius neatsako; Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorės teigimu, kol vaikas gyveno globos centre, motina juo nesidomėjo, su ten dirbančiais darbuotojai nebendravo, G. apie mamą nekalba, bandant apie ją kalbėti, jam kyla agresija, pyktis; D. D. gyventi su mama nenori, teigė, kad mama seniai juo nesidomi, jam neskambina ir su juo nesimato, nori gyventi su teta; L. D. teigė, kad vaikų motina jais nesirūpina nuo tada, kai jie buvo dar maži, nei vienas vaikas nenori su ja gyventi, vaikų nėra atvykusi aplankyti 5-6 metus; U. D. apie mamą kalbėti nelabai nori, pas ją gyventi nenori, pyksta, kad ja nesirūpina, jos globėja sutinka ja rūpintis, kiek reikės; Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2020 m. vasario 4 d. rašte nurodyta, kad L. D. nesinaudoja galimais pagalbos ištekliais, atsisako priimti pagalbą, nėra motyvuota spręsti problemas; Sodra duomenimis, atsakovė niekur nedirba; iš Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašo matyti, kad joje neregistruota, 2019 m. rugsėjo 18 d. be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo, todėl darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius; galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.
Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.
Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
Atsakovė L. D. sutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu vaikų G. D., D. D. ir U. D. atžvilgiu. Ji nurodė, kad neturi galimybių ir sąlygų pati auginti vaikus, nes gyvenamojo būsto neturi, niekur nedirba, pajamų negauna, turi sveikatos problemų. Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, ieškovės atstovo, trečiųjų asmenų, atsakovės pasisakymai bei vaikų išsakyta nuomonė patvirtina, jog atsakovė vaikais nesirūpina daug metų, jiems išlaikymo niekada neteikė, su vaikais bendravo tik jų iniciatyva, bendravimas buvo retas arba iš viso nutrūkęs, vaikų pasiekimais nesidomėjo, vaikai buvo pripratę, kad mamos nėra, emocinio ryšio su vaikais nėra likę. Net ir mirus tėvui, motina atsisakė pasiimti auginti vaikus. Vaikai motinai jaučia pyktį, didelę nuoskaudą, neįsivaizduoja gyvenimo kartu su ja. Jie yra išreiškę stiprų priešiškumą motinos aplinkai bei kategorišką nuomonę dėl jų grįžimo pas atsakovę.
Atsakovė daug metų vartoja alkoholį, tačiau nepripažįsta, kad tai yra problema, netiki socialinių darbuotojų pagalba. Institucijos dėjo dideles pastangas, bandydamos padėti atsakovei sudarant pagalbos planą, paskiriant socialines paslaugas, tačiau atsakovė pagalbos nepriėmė – į skambučius neatsakydavo, dažnai nebuvo randama namie, be pateisinamų priežasčių neatvyko į du atvejo vadybos posėdžius, ir galiausiai iš viso jai siūlomos pagalbos atsisakė. Nors dėl susidariusios situacijos atsakovė pripažįsta savo kaltę, tačiau nedėjo jokių pastangų situaciją pakeisti, ir kaip pati pripažino, nemano, kad jos gyvenimo sąlygos galėtų pasikeisti. Teismo vertinimu, atsakovė dėl nerūpestingumo, ydingo gyvenimo būdo, pastovios gyvenamosios vietos ir darbo neturėjimo negali užtikrinti vaikų interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Nepilnamečiams vaikams atsakovės aplinka turi neigiamą poveikį, formuoja netinkamą požiūrį į visuomenines vertybes, pažeidžia teisę į saugią vaikystę, daro ypatingą žalą jų vystymuisi ir neužtikrina tinkamos jų raidos.
Atsakovė vengė atlikti savo pareigas vaikams, daug metų visiškai jais nesirūpino ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės motyvaciją ir gebėjimą atnaujinti ryšį su vaikais, tinkamai jais rūpintis, užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus, sukurti jiems saugią aplinką, nėra ir jokių labiau tikėtinų duomenų, kad atsakovės elgesys iš esmės gali pasikeisti.
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad tik neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei L. D. nepilnamečių vaikų G. D., D. D. ir U. D. atžvilgiu, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė ir užtikrina nepilnamečių vaikų interesus.
CPK 407 straipsnis numato, jog teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečių vaikų G. D. ir U. D. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinosios globėjos (rūpintojos) G. S. gyvenamojoje vietoje, o D. D. – laikinosios rūpintojos L. D. gyvenamojoje vietoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog laikinųjų globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje nepilnamečiai turi tinkamas sąlygas gyventi, jie nori ten gyventi, todėl nustatytina nepilnamečių G. D. ir U. D. gyvenamoji vieta laikinos globėjos (rūpintojos) G. S. gyvenamojoje vietoje, o D. D. – laikinosios rūpintojos L. D. gyvenamojoje vietoje.
Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės L. D. išlaikymą jos nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeičiant Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu iš atsakovės L. D. priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Lt (72,41 Eur). Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra sveika, darbinga, galinti save realizuoti darbo rinkoje, todėl pajėgi teikti prašomo dydžio išlaikymą.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Įstatymas numato galimybę sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Teismo vertinimu, praėjus beveik šešeriems metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė atsakovės vaikų amžius, todėl šios aplinkybės objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų, todėl yra būtina didinti nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas.
Byloje nustatyta, jog atsakovė yra darbingo amžiaus, niekur nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, darbo paieška nutraukta dėl pačios atsakovės kaltės, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, gyvena pas draugus. Nors nurodė, kad turi sveikatos problemų ir dėl to negalinti dirbti, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė. Kaip pati nurodė, jai nedarbingumo lygis nėra nustatytas, nuo 2014 m. niekur nedirbo, nes neleido sugyventinis. Socialinės pagalbos atsakovė atsisakė, nieko keisti savo gyvenime neketina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų dėjusi maksimalias pastangas, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovė sutinka mokėti prašomą išlaikymą, jei tik pasveiks. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Teismas atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovė turi galimybes teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas padidinti 2014 m. gruodžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį nuo 72,41 Eur iki 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2020 m. vasario 18 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).
G. S. skirtina nepilnamečių vaikų G. D. ir U. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, o L. D. – nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimui įsiteisėjus, pripažintinas negaliojančiu 2014 m. gruodžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1003-874/2014 iš atsakovės L. D. vaikų G. D., D. D. ir U. D. naudai priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iki vaikų pilnametystės.
CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu. Išlieka teisė matyti su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Atsakovė L. D. nori ir toliau matytis su savo nepilnamečiais vaikais G. D., D. D. ir U. D.. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovės matymasis ir bendravimas su jos vaikais prieštarautų jų interesams, todėl, neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią jos vaikų G. D., D. D. ir U. D. atžvilgiu, jai paliekama teisė su jais matytis.
Atsakovei išaiškintina, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Atsakovei taip pat išaiškintina, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), vaikų G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jo laikinosios rūpintojos G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Nustatyti D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jo laikinosios rūpintojos L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Nustatyti U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jo laikinosios globėjos G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Pakeisti 2014 m. gruodžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1003-874/2014 priteistą nepilnamečiams vaikams G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), vaikų G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. vasario 18 d., iki vaikų G. D., D. D. ir U. D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti G. S., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. D. ir U. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Paskirti L. D., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2014 m. gruodžio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1003-874/2014 iš atsakovės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iki vaikų pilnametystės.
Neterminuotai apribojus L. D. motinos valdžią vaikų G. D., D. D. ir U. D. atžvilgiu, jai paliekama teisė matytis ir bendrauti su vaikais G. D., D. D. ir U. D..
Išaiškinti atsakovei, jog apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas; tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.