- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-71-817/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11195-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Civilinis ieškovas
- D. B., Valstybinės ligonių kasos
- Advokatai
- Rolandas Tilindis, Virginija Pakalnytei-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Jurgitos Mačionytės ir Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Rolando Tilindžio (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti turtinę žalą per 12 mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti turtinę žalą per 12 mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš S. S. 5 265,32 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš S. S. 1 801,33 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už šią sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Prašymas dėl 1 588,13 Eur advokato išlaidų priteisimo iš S. S. nukentėjusiojo D. B. naudai paliktas nenagrinėtu .
Taip pat nuosprendžiu išspręstas nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės klausima s.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. S. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2025 m. kovo 31 d., apie 02.54 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą D. B. atžvilgiu, t. y. tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė šiam į dešinės pusės veido sritį, po ko D. B. nukrito ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. B. odos nubrozdinimą dešiniojo skruosto srityje su dešinės pusės apatinio žandikaulio daugybiniais lūžiais 42-43, 47 dantų srityse, 47 danties lūžiu, bei dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos lūžiu, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas Rolandas Tilindis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo D. B. civilinio ieškinio ir priteisti iš nuteistojo S. S. 6 102,18 Eur turtinę žalą, 8 000 Eur neturtinę žalą ir 1 588,13 Eur atstovavimo išlaidas nukentėjusiojo D. B. naudai, taip pat nustatyti 12 mėnesių terminą neturtinei žalai atlyginti, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusysis D. B. pirmosios instancijos teisme pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. 6 102,18 Eur turtinės žalos dydį grindė tuo, kad negautas darbo užmokestis už 2025 m. balandžio ir gegužės mėnesius, kuris paskaičiuotas pagal jo darbovietės UAB „L.“ pateiktus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį ankstesnių 2024 m. balandžio ir gegužės mėn., o 8 000 Eur neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ir jo aplinkybių nukentėjusysis patyrė didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdytas įprastas šeimos gyvenimas ir darbo sąlygos (negalėjo kramtyti ir normaliai maitintis ne mažiau kaip 2 mėnesius; negalėjo vairuoti dėl pasireiškiančių stresinių būsenų; iki šiol kenčia stiprius galvos ir žandikaulio, dantų skausmus, netoleruoja šilto ir šalto maisto; iki šiol laikomos tvirtinimo plokštelės lūžių vietose; negalėjo dirbti du mėnesius laiko, t. y. iki 2025 m. gegužės mėn. 30 d.; dėl patirto streso reguliariai lankėsi pas psichologą; tolimesnio gydymo procese pašalinus tvirtinimo plokšteles reikės atlikti dantų protezavimą). Tačiau skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, dėl ko nesutinkama apeliaciniame skunde nurodomais argumentais.
4. Apelianto atstovo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu priteistas turtinės žalos (negauto darbo užmokesčio) dydis nepagrįstai apskaičiuotas pagal nukentėjusiojo vidutinį metinį (12 mėnesių) darbo užmokesčio vidurkį, kadangi nukentėjusysis dirba (duomenys neskelbtini) sektoriuje, kuriam būdingas sezoniškumas. Dėl to civiliniame ieškinyje nurodant 6 102,18 Eur turtinės žalos dydį, jis buvo skaičiuojamas pagal tų pačių mėnesių ankstesnių metų vidurkį, kuris geriausiai atitinka nukentėjusiojo interesus, todėl darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai sumažintas turtinės žalos dydis. Taip pat, apelianto atstovo vertinimu, skundžiamo nuosprendžio priteistinos neturtinės žalos dydžio sumažinimo iki 5 000 Eur motyvai itin abstraktūs bei deklaratyvūs, nenurodyta jokia konkreti teismų praktika ir neaptarti civiliniame ieškinyje nurodyti argumentai dėl nukentėjusiojo patirtų suvaržymų bei laukiančio protezavimo, todėl darytina išvada, kad neturtinės žalos dydis sumažintas nepagrįstai.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nors skundžiamu nuosprendžiu nustatytas 12 mėnesių terminas turtinei žalai atlyginti, tačiau nepasisakyta dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo termino, ir, skirtingai nei Valstybinės ligonių kasos ieškinio atžvilgiu, nenustatytas palūkanų dydis, kaip viena iš žalos atlyginimo užtikrinimo priemonių, kas sudaro sąlygas nuteistajam vengti atlyginti turtinę žalą.
6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog baudžiamoji byla iš esmės buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka per vieną teismo posėdį, kurio metu buvo priimtas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma priteisti ir nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas. Kadangi sprendimas išnagrinėti bylą supaprastinta proceso tvarka buvo priimtas minėto teismo posėdžio metu, todėl nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas neturėjo galimybės iš anksto prognozuoti teisminio proceso trukmės ir atitinkamai išrašyti sąskaitą už teisines atstovavimo paslaugas, o nukentėjusysis – ją apmokėti iki teisminio proceso pabaigos. Prieš 2025 m. spalio 20 d. teismo posėdį, kurio metu buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė 2025 m. spalio 20 d. sąskaitą už teisines atstovavimo paslaugas, kurią nukentėjusysis apmokėjo netrukus po šio teismo posėdžio, t. y. 2025 m. spalio 20 d., apie 13.55 val., ir tai patvirtinantį įrodymą pirmosios instancijos teismui persiuntė elektroniniu paštu 2025 m. spalio 20 d. 14.21 val. Tačiau skundžiamu nuosprendžiu, o vėliau ir teismo priimta 2025 m. spalio 21 d. nutartimi nukentėjusiojo atstovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas paliktas nenagrinėtu. Apelianto atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas raštu suformuluotas 2025 m. spalio 6 d. civiliniame ieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė dar iki įrodymų tyrimo pradžios. Šis prašymas žodžiu patvirtintas 2025 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą ir pateikus advokato išrašytą sąskaitą už teisines atstovavimo paslaugas, kuri šiame posėdyje buvo ištirta. Aplinkybė, kad ši sąskaita dar nebuvo apmokėta iki teismo posėdžio pabaigos dėl objektyvių priežasčių – jokiu būdu neeliminuoja nukentėjusiojo D. B. pareigos ją apmokėti, kas ir buvo padaryta tą pačią dieną. Todėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teisme, o minėtos sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis įrodymas pridedamas prie apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
8. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nuteistojo S. S. gynėja advokatė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Rolando Tilindžio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl civilinio ieškinio
10. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024 ir kt.).
11. Nukentėjusysis D. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam 6 102,18 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei proceso (atstovavimo) išlaidas (1 t., b. l. 151-154). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš S. S. 5 265,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašymą dėl 1 588,13 Eur advokato išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą. Nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas Rolandas Tilindis apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju D. B. patyrė 6 102,18 Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų. Taip pat nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašoma priteisti 8 000 Eur. Prašoma priteisti ir 1 588,13 Eur atstovavimo išlaidas, kurias nukentėjusysis D. B. patyrė pirmosios instancijos teisme.
Dėl turtinės žalos
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
13. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytinomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, darytina išvada, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
14. Nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas Rolandas Tilindis prašo priteisti 6102,18 Eur negautų pajamų, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant pagal nukentėjusiojo D. B. darbovietės UAB „L.“ pateiktus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį 2024 m., balandžio ir gegužės mėnesiais, kadangi nukentėjusysis dirba (duomenys neskelbtini) sektoriuje, kuriam būdingas sezoniškumas, ir būtent šie mėnesiai realiausiai atitinka nukentėjusiojo D. B. negautas pajamas. Teisėjų kolegija su nukentėjusiojo atstovo argumentais nesutinka.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusysis D. B. laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. buvo nedarbingas ir nedarbingumo laikotarpiu patyrė turtinę žalą dėl sužalojimų, kuriuos sukėlė 2025 m. kovo 31 d. nuteistojo S. S. nusikalstami veiksmai. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis D. B. dirbo UAB „L.“, tačiau ligos išmokos negavo. Atsižvelgdama į tai, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis (Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 5.1 punktas), taip pat įvertinusi UAB „L.“ pateiktus duomenis, jog nukentėjusysis 2025 m. sausio mėnesį gavo 1 862,92 Eur, 2025 vasario mėnesį – 2 038,61 Eur, 2025 kovo mėnesį – 4 121,40 Eur darbo užmokestį (kas reiškia, jog jo vidutinis mėnesio užmokestis šiuo laikotarpiu buvo 2 674,31 Eur), aplinkybę, kad dėl patirto sužalojimo nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. nukentėjusysis nedirbo, bet 2025 m. gegužį gavo 90,42 Eur darbo užmokestį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytu nukentėjusiojo D. B. nedarbingumo laikotarpiu jis negavo 5 258,20 Eur pajamų ((2 674,31 Eur x 2) - 90,42 Eur), todėl būtent ši suma turėtų būti priteisiama nukentėjusiajam D. B. kaip jo negautos pajamos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Rolando Tilindžio, o apelianto padėtis negali būti bloginama, teisėjų kolegija palieka pirmosios instancijos teismo nustatytą nukentėjusiojo D. B. nedarbingumo laikotarpiu patirtą 5 265,32 Eur turtinę žalą (negautas pajamas).
Dėl neturtinės žalos
16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
17. Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019, 2K-49-495/2022, 2K-80-942/2023). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., prarandamas darbingumas, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiriamas fizinis skausmas, kitokie sveikatos sutrikimai, atsiradę po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018 ir kt.).
18. Nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas Rolandas Tilindis prašymą priteisti 8 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą motyvuoja tuo, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ir jo aplinkybių nukentėjusysis patyrė didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdytas įprastas šeimos gyvenimas ir darbo sąlygos, nukentėjusysis patyrė suvaržymų bei juos patiria laukiant protezavimo.
19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam D. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiajam D. B. padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą, sužalojimų pobūdį, pasekmes ir trukmę, priteistinų turtinių žalų dydžius, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką analogiškose bylose, teisingumo, proporcingumo principus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiajam D. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, kurio didinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų nuteistojo S. S. veiksmų nukentėjusysis D. B. patyrė fizinį skausmą, sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, dvasinį sukrėtimą bei nepatogumus, tačiau šiuo atveju priteistas neturtinės žalos dydis 5 000 Eur nėra neproporcingas ar neadekvatus ir nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, yra paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Be to, iš nuteistojo S. S. priteistas 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad, sumažindamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.
Dėl prašymo nustatyti terminą neturtinei žalai atlyginti arba priteisti 5 procentų dydžio palūkanas
21. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas Rolandas Tilindis prašo nustatyti 12 mėnesių terminą neturtinei žalai atlyginti, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.
22. BK 48 straipsnio nuostatos numato teismo teisę skiriant laisvės apribojimo bausmę, paskirti įstatyme numatytus įpareigojamus, tarp jų – įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Skundžiamu nuosprendžiu teismas įpareigojo nuteistąjį per 12 mėnesių laikotarpį atlyginti turtinę žalą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę gali keisti, jei ji yra akivaizdžiai per švelni ar per griežta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama nuosprendyje išdėstytus bausmės parinkimo motyvus, nuteistajam paskirtus įpareigojimus bei draudimus, taip įvertindamas civiliniams ieškovams priteistos turtinės žalos dydį, bylos duomenis apie tai, kad S. S. yra vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią bausmę.
23. Pasisakydama dėl procesinių palūkanų priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), pagal tai nustatomos civilinio ieškinio ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Nukentėjusysis D. B. civiliniame ieškinyje reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Atsižvelgdama į tai kad civilinis ieškinys yra nagrinėjamas jo ribose, taip pat aplinkybę, jog, nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo nepriteisė 5 procentų metinių palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
25. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog advokatas Rolandas Tilindis 2025 m. liepos 4 d. pateikė orderį atstovauti nukentėjusįjį D. B., teikė jam konsultacijas ikiteisminio tyrimo metu, rengė civilinį ieškinį, atstovavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, aktyviai atstovavo nukentėjusiojo interesus užduodant klausimus proceso dalyviams ar teikiant nukentėjusiojo poziciją byloje nagrinėjamais klausimais. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo D. B. atstovas advokatas Rolandas Tilindis pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančią PVM sąskaitą – faktūrą, kuria remiantis prašė priteisti iš S. S. nukentėjusiojo D. B. turėtas išlaidas advokato pagalbai 1 588,13 Eur. Advokato išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas teismui pateiktas elektroniniu būdu jau po to, kai bylos nagrinėjimas teisme buvo baigtas, o teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl skundžiamu nuosprendžiu prašymas dėl 1 588,13 Eur advokato išlaidų priteisimo iš S. S. nukentėjusiojo D. B. naudai paliktas nenagrinėtu pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra pateikti visi įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, t. y. tiek PVM sąskaita – faktūra, tiek pavedimo kvitas (1 t., b. l. 186, 2 t., b. l. 2), bei esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos, kurias nukentėjusysis D. B. patyrė naudodamasis advokato paslaugomis, nelaikytinos per didelėmis ir yra priteistinos iš nuteistojo S. S..
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
26. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 129,17 Eur už S. S. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies, būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo S. S. turtinė padėtis nėra gera, skundžiamu nuosprendžiu jam priteistas žalos atlyginimas, šia nutartimi priteistos nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nukentėjusiojo D. B. atstovo advokato Rolando Tilindžio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendį pakeisti.
Priteisti nukentėjusiajam D. B. iš nuteistojo S. S. 1 588,13 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir trylikos euro centų) nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 129,17 Eur iš nuteistojo S. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.