Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Ukrainos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Y. V. 2022 m. spalio 15 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus A. P. į veidą, tuo padarydamas jam muštines žaizdas dešinio antakio ir dešinio skruosto srityje, tokiu būdu padarė A. P. sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais Y. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Y. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusysis kurį laiką persekiojo jo sūnų, bandė jį partrenkti automobiliu. Jis dirbo greito maisto restorane „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusysis atvažiuodavo ir laukdavo sūnaus automobilių aikštelėje. Sūnus jam apie tai pranešė, todėl sūnui pasakė, kad jei situacija kartosis, jį informuotų. Kitą dieną sūnus pamatė tą patį nukentėjusiojo automobilį prie šiukšlių konteinerių, kai turėjo išnešti šiukšles iš restorano. Sūnus paprašė pagalbos, todėl jis su sutuoktine atvažiavo automobiliu, likus 10 min. iki sūnaus darbo pabaigos. Nuėjo į nukentėjusiojo automobilį, norėjo pasikalbėti. Atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, paklausė, kas vyksta. Nukentėjusysis atsakė: „tuoj sužinosi“, užvedė automobilį ir pavažiavo į priekį. Automobilis atsirėmė į šaligatvio bordiūrą. Pripažįsta, kad įvykio metu nukentėjusiajam sudavė smūgius, tačiau jų tikslaus skaičiaus nurodyti negali, galimai, penkis. Taip pat pripažįsta, kad jo veiksmais nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pasielgė gindamas sūnų. Jokio įrankio, skirto žmogui žaloti, pvz. kasteto, su savimi neturėjo. Tai buvo tėvo reakcija į nukentėjusiojo veiksmus sūnaus atžvilgiu. Nukentėjusysis bandė jį griebti ar jam suduoti, tačiau jam tai nepavyko dėl jo paties veiksmų, atliktų nukentėjusiojo atžvilgiu. Viskas vyko apie 20–30 sekundžių. Civilinį ieškinį ligonių kasai yra atlyginęs, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo pertraukos metu atlygino nukentėjusiajam 1 000 Eur žalą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Galima laiduotoja yra jo žmonos draugė, ji padėjo jo šeimai, yra pažįstami 5 metus, 4 metus gyvena jos namuose po karinių veiksmų prieš Ukrainą. Visa šeima apsigyveno pas ją. Ji jam daro teigiamą įtaką, yra kaip mama. Atsižvelgia į jos nuomonę, klauso jos.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo susitaręs susitikti su sūnumi prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, aikštelėje. Laukė sūnaus savo automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sūnus turėjo atvykti po 10–15 min. Belaukdamas automobilio vairuotojo pusėje pamatė vieną asmenį – kaltinamojo sūnų, o kitas asmuo iš keleivio pusės bandė brautis į jo automobilį. Buvo praviras langas, todėl jam įsibrauti pavyko. Jam buvo jam buvo pasakyta rusiškai: „za bratyšku“ ir suduoti smūgiai. Pirmas smūgis buvo į kaktą iš dešinės, buvo praskeltas antakis ir skruostas. Po to buvo trenkta į galvą. Smūgių buvo daugiau kaip penki į tą pačią sritį. Nuo smūgių jis dengėsi, jam pasidarė silpna, juto skausmą. Kaltinamasis netgi nebuvo įsėdęs į automobilį, o tik atsirėmęs viena koja ant keleivio sėdynės. Įvykio metu automobilio užvedęs nebuvo, jis iš vietos nepajudėjo. Pats jokių smurtinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Viskas truko apie 10 sekundžių. Kaltinamojo sūnų pažinojo iš anksčiau, nes jis dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“, yra jo klausęs, kaip jam sekasi, ar jo niekas neskriaudžia. Pats į šį restoraną užsukdavo pavalgyti daug kartų. Jokių konfliktų su restorano darbuotojais nėra buvę, todėl nesupranta, kodėl buvo užpultas. Po įvykio paskambino sūnui, kad greičiau atvyktų, nes buvo užpultas. Sąmonės neprarado, tačiau stipriai bėgo kraujas. Po maždaug 10 min. atvažiavo sūnus, kuris jį pamatęs iškvietė greitąją. Jo striukė, kelnės, bliuzonas buvo kruvini. Drabužius išmetė, nes dėmės neišsiplovė. Įvykio metu buvo blaivus, alkoholį vartojo po įvykio, jo atvežė sūnus. Patvirtina, kad kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu jam atlygino 1 000 Eur žalos, todėl civilinio ieškinio visiškai atsisako, pretenzijų kaltinamajam neturi.

Laiduotoja A. A., gim. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo šeimą pažįsta daugiau kaip keturis metus. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, pas ją gyventi atvyko kaltinamojo nepilnamečiai vaikai, o po to visa šeima. Šią šeimą gali apibūdinti išimtinai teigiamai, niekada nematė jų girtaujančių, konfliktuojančių. Kaltinamasis yra pareigingas, atsakingas, darbštus. Iš pradžių jai apie įvykį nepasakojo, nes ji atostogavo, todėl nenorėjo jos nervinti, bet vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų. Jai žinoma, kad nukentėjusysis įžeidinėjo kaltinamojo sūnų dėl to, kad jis yra ukrainietis. Ji pati dirba degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavimo specialiste, yra pateikusi darbdavio charakteristiką. Mato, kad po įvykio kaltinamasis išgyvena, nes negali dirbti. Pasitiki kaltinamuoju, mano, kad jis daugiau nenusikals. Jam daro teigiamą įtaką, jie dažnai pasikalba apie kaltinamojo problemas, padeda tiek jam, tiek jo artimiesiems.

Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš metus ji matė nukentėjusiojo ir savo kolegos V. konfliktą „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Girdėjo, kad po to vyko muštynės, tačiau pati jų nematė. Kaip suprato, tas pirmasis konfliktas buvo dėl to, kad V. yra iš Ukrainos. Konflikto metu agresyviai nusiteikę buvo abu asmenys. Kolega galėjo konfliktą nutraukti, įeiti į restorano vidų, bet taip nepadarė. Apie kitą įvykį, kurio metu kilo muštynės, jai pasakojo kolegė K., kuri pasakojo, kad matė nukentėjusįjį kruviną. Nukentėjusįjį žino apie 3–4 metus kaip restorano klientą, kuris visada restorano darbuotojus draugiškai pakalbindavo, jokių problemų nėra kilę. Kolegą V. apibūdintų kaip pareigingą, paauglišką vaikiną, kuris jokių konfliktų su kitais asmenimis nėra turėjęs.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 13 d. buvo konfliktas su nukentėjusiuoju. Vakare pasibaigus pamainai, kaip reikalaujama darbe, išnešė šiukšles. Galimai per garsiai trinktelėjo šiukšlių konteinerio dangtį ir iš nukentėjusiojo jo atžvilgiu pasipylė necenzūriniai žodžiai. Priėjo prie jo automobilio – pilkos spalvos „VW Golf“, kad sužinotų priežastį, dėl ko supyko. Asmuo galimai buvo girtas. Ėjo atgal dirbti, kai išgirdo, kaip nukentėjusysis užvedė automobilio variklį ir pavažiavęs į jo pusę bandė partrenkti, toliau plūdo jį necenzūriniais žodžiais. Po to įėjo paskui jį į restoraną. Pakvietė kolegę A., kad asmenį išvestų. Jam vėl einant link lauko durų, asmuo bandė jam suduoti. Po to jie aiškinosi lauke, nukentėjusysis vėl bandė jį partrenkti, vėl šaukė, keikėsi ir kalbėjo tik lietuviškai. Po to prie jo priėjo kiti asmenys, kurie nurodė, kad su nukentėjusiuoju pakalbės, o jis pasiėmė paspirtuką ir nuvažiavo namo. Apie įvykį papasakojo tėvams tą pačią dieną. Tėvai pasakė, kad jei vėl ateis minėtas žmogus, jiems paskambintų ir jie paims jį iš darbo. Spalio 15 d. vėl atėjo į darbą, vakare matė nukentėjusįjį prie šiukšlių konteinerio automobilyje. Paskambino tėvams, kad atvažiuotų jo paimti. Pasiėmė šiukšles ir savo daiktus, ėjo link konteinerio išmesti šiukšles. Jo atžvilgiu nukentėjusysis vėl pradėjo plūstis. Priėjo ir jo paklausė, ko nori. Jį išvadino „chocholu“ ir nurodė grįžti į Ukrainą. Prie automobilio lango pasilenkęs nebuvo, buvo maždaug pusės metro atstumu, nukentėjusiojo sužaloto veido nematė. Tuo metu tėvai jau buvo atvykę jo pasiimti. Laukė automobilių aikštelės pradžioje mėlynos spalvos „Ford Mondeo“ automobilyje. Tėvas priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, o jam liepė pasiimti daiktus ir paspirtuką bei eiti į automobilį. Tėvas priėjo prie nukentėjusiojo automobilio iš dešinės, atidarė dureles ir įsėdo. Eidamas link savo tėvų automobilio išgirdo, kaip užsivedė nukentėjusiojo automobilio variklis, automobilis pajudėjo į priekį ir sustojo. Sustojo pažiūrėti, kas vyko, o po to nuėjo į tėvų automobilį. Nematė, kas vyko nukentėjusiojo transporto priemonėje. Po mažiau nei minutės atėjo tėvas. Jo sužalojimų nematė, jo rankos taip pat buvo švarios. Kas vyko nukentėjusiojo automobilyje, nepasakojo, jam tai nebuvo įdomu. Tik pasakė, kad jis su vyriškiu pakalbėjo ir kad jo atžvilgiu jam daugiau klausimų nekils. Apie tai, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį, tėvas nesakė, vėliau pasakojo, kad galimai sudavė.

Liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. spalio 15 d. su L. P. važinėjo jo automobiliu, kai draugui vakare paskambino tėvas, su kuriuo turėjo susitikti vėliau. Tėvas pasakė, kad jį sumušė. Per 10 min. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo draugo tėvas ir jo automobilis „VW Golf“. Tėvas buvo šalia automobilio, jo veidas buvo kruvinas, jo akis buvo prakirsta. Matė, kad sužalojimas buvo ant dešinio skruosto ir bėgo kraujas. Taip pat kruvina buvo ant drabužių, striukės. Draugo Tėvas papasakojo, kad sėdėjo automobilyje, kai prie jo kažkas priėjo iš vienos pusės, o iš kitos pusės jį užpuolė. A. P. sakė, kad jį sužalojo ne lietuvis, ukrainiečio tėvas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, bet dabar to tiksliai neatsimena. Iškvietė greitąją, kuri nukentėjusįjį išvežė į gydymo įstaigą.

Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. spalio 15 d. buvo su L. S. ir paskambino tėvas, kad atvažiuoti, nes reikės antakį siūti. Atvažiavus pamatė, kad visur pilna kraujo, ant žemės, ant tėvo veido. Tėvas buvo automobilių aikštelėje, ten buvo ir jo automobilis „Volkswagen Golf“. Tėvui buvo žaizda dešinėje pusėje po akimi, prakirstas antakis, bėgo kraujas. Tėvas tuo metu nieko nepasakojo, kas jį sumušė. Iškvietė greitąją, kuri atvažiavusi nukentėjusįjį išvežė į gydymo įstaigą. Tėvui davė išgerti alkoholio, o atvykus tėvas buvo blaivus. Vėliau tėvas papasakojo, kad jį sumušė „už vaiką“. Tėvas nepasakojo, kokiu būdu buvo sužalotas, bet tikrai ne ranka, nes buvo labai smarkiai prakirsta. Sužalojimas matėsi ilgai, tris mėnesius, žaizdos buvo siūtos.

Liudytoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. rudenį dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pro langą matė, kaip jos bendradarbis V. prišoko prie nukentėjusiojo automobilio, buvo pasilenkęs prie lango, o paskui pasitraukė. Tada matė vyriškį, einantį link automobilio, o jos kolega V. nuėjo į kitą pusę. Nematė, kad nukentėjusiojo automobilis būtų pajudėjęs iš vietos. Po darbo matė, kaip nukentėjusysis buvo kruvinas, kraujo buvo ant veido, tai yra ant žando, link kaktos. Nukentėjusysis ją užsipuolė, klausė, kur V., kur jis gyvena. Asmuo pasirodė neblaivus – jautė alkoholio kvapą, jis garsiai rėkė. Yra mačiusi šį asmenį ir anksčiau, jis su niekuo nekonfliktavo. Kaltinamojo sūnus kolegoms pasakojo skirtingas įvykio versijas, bet neminėjo, kad nukentėjusysis būtų jį užsipuolęs, negražiai kalbėjęs, bet kolegė pasakojo, kad jis prieš dvi dienas iki šio įvykio buvo apsistumdęs su nukentėjusiuoju, jie susiginčijo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisme buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 193–199). Ikiteisminio tyrimo metu K. M. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 15 d. apie 22.00–22.15 val. baigiant darbus nuėjo persirenginėti į restorano 2-ąjį aukštą. Pamatė, kad restorane dirbantis V. prieš 22.00 val. persirengė ir greitai išėjo pro tarnybines duris iš darbo. Pamatė, kad tik persirengęs jis išnešė šiukšles iš restorano į konteinerį, esantį automobilių aikštelėje. Matė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, prie konteinerių, mašinoje sėdėjo jai iš matymo pažįstamas klientas, o kitas vyriškis, jai nepažįstamas, sėdėjo šalia jo, minėto vyro atpažinti negalėtų, buvo tamsu. Pamatė, kad V. kažką pasilenkęs su vairuotoju kalbėjo. Po to, minėtas darbuotojas nuėjo nuo mašinos, paskui jį nuėjo keleivio vietoje sėdėjęs vyriškis, matė, kad nuėjo link kitame kampe stovėjusio automobilio, pilkos spalvos, kurio nei markės, nei numerių neįsidėmėjo. Kas ten toliau įvyko, nematė, kadangi viską stebėjo pro langą ir minėta aikštelės vieta yra prastai matoma. Po to, jai išeinant iš darbo, prie jos priėjo iš matymo pažįstamas klientas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, matė, kad jo antakis ir skruostas buvo prakirsti, matėsi kraujas. Jis klausė apie jų darbuotoją, prašė jo telefono ir gyvenamosios vietos adreso, tačiau jam tokios informacijos nepasakė. Matė, kad tiek vienas, tiek kitas automobilis aikštelėje stovėjo. Darbuotojo V. nematė, jis jau buvo išvažiavęs, tačiau kada išvažiavo paspirtuku, negali pasakyti. Kitą darbo dieną klausė jo, kas nutiko, tačiau V. konkrečiai nieko nepasakė, nurodė, kad jokio konflikto nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino, papildomai nurodė, kad nukentėjusysis jai paaiškino, jog jį sužalojo jos bendradarbis su savo tėvu ar draugu.

ROIK duomenys patvirtina, kad L. P. 2022 m. spalio 15 d. 22.48 val. pranešė apie tai, kad jo tėvas buvo sumuštas „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, prakirstas antakis ir žandas (1 t., b. l. 8–11).

2022 m. spalio 19 d. protokole–pareiškime A. P. nurodė, kad 2022 m. spalio 15 d. apie 22.10 val. buvo savo automobilyje „WV Golf“, sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie greitojo maisto restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kai pro jo automobilį praėjo jam iš matymo pažįstamas ukrainiečių tautybės apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinas, kurio vardo ir pavardės bei kitų anketinių duomenų neturi. Tuo pat metu prie jo automobilio priėjo ir per pravirą langą įkišęs ranką ir iš vidaus atsidaręs užrakintas priekines keleivio dureles, į automobilį jam netikėtai įsėdo anksčiau nematytas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, kuris ranka jam smūgiavo į dešinę veido pusę ne mažiau kaip penkis kartus. Išlipdamas galimai rusų kalba pasakė kažką panašaus į „...neabižai bratišku“ Šią frazę supranta kaip paliepimą neskriausti broliuko. Abu vaikinai pasišalino nežinoma kryptimi. Jam buvo prakirstas antakis ir skruostas, iš žaizdų stipriai plūdo kraujas. Juto didelį fizinį skausmą, stresą, susinervino (1 t., b. l. 17–27).

2023 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, portatyvinių kamerų vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuotas sužalotas nukentėjusysis, jo dešinys skruostas ir antakis kruvini, sutvarstyti. Atsakydamas iš klausimus, nukentėjusysis nurodo: „buvau aikštelėje <...> su vienu pa..., kitas man trenkė iš šono ir sudaužė. <...> ukrainiečiai buvo“ (1 t., b. l. 31–36).

2022 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė šalia greito maisto užkandinės „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 37–45).

2022 m. spalio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos E. V. pateikti vaizdo įrašai, daryti 2022 m. spalio 13 d. ir 2022 m. spalio 15 d. (1 t., b. l. 60–70).

2023 m. kovo 6 d. akistatos metu Y. V. ir nukentėjusysis A. P. liko prie savo apklausų metu duotų parodymų (1 t., b. l. 97–102).

2022 m. lapkričio 11 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti A. P. pateikti 2022 m. spalio 15 d. apie 22:10 val. įvykio metu dėvėti drabužiai: sportinis kostiumas „UMBRO“, tamsiai mėlynos spalvos striukė. Kelnių klešnės ties viduriu išteptos raudonos spalvos dėmėmis. Raudonos spalvos megztinis yra su gobtuvu. Megztinio priekyje viduryje yra užrašas ,,UMBRO“. Po minėtu užrašu yra raudonos spalvos dėmės. Striukės priekinė dalis stipriai sutepta raudonos spalvos dėmėmis, taip pat vietomis matomos dėmes ir ant abiejų striukės rankovių (1 t., b. l. 124–135).

2022 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. konstatuotos muštinės žaizdos dešinio antakio ir dešinio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitas panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 157–158).

2023 m. vasario 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. konstatuotos muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, dešinio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant smūgius ranka ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti kastetas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas nebūdingas netyčiniam smūgių sudavimui (1 t., b. l. 163–166).

2023 m. kovo 13 d. L. P. elektroniniu laišku atsiuntė savo tėvo A. P. nuotrauką, darytą 2022 m. spalio 15 d. 22:25 val. po įvykio, kurioje užfiksuotos kraujuojančios žaizdos A. P. skruosto ir antakio srityse (2 t., b. l. 9–10).

2023 m. sausio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. P. atpažino Y. V., kaip asmenį, kuris 2022 m. spalio 15 d. jį sumušė, suduodamas jam smūgius, įsibrovęs į jo automobilį, stovėjusį restorano „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Šį asmenį atpažino iš veido formos bei bendros požymių visumos (2 t., b. l. 48–53).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023).

Nagrinėjamu atveju Y. V. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis, suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam A. P. į veidą, padarė jam sužalojimus – muštines žaizdas dešinio antakio ir dešinio skruosto srityse. Šie nukentėjusiajam padaryti sužalojimai užfiksuoti iš karto po įvykio, byloje pateiktuose medicinos dokumentuose, kurių pagrindu surašytose specialisto išvadose konstatuota, jog sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. spalio 15 d. ir yra nebūdingi netyčiniam sudavimui bei atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę iš pradžių iš dalies neigęs, vėliau ją pripažino visiškai, patvirtindamas, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė ne gindamasis nuo jo puolimo, o siekdamas tokiu būdu nukentėjusįjį pamokyti dėl jo galimai netinkamo elgesio su sūnumi V. V.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tikslaus suduotų nukentėjusiajam smūgių skaičiaus neprisimena, tačiau jų galėjo būti apie penkis, o įvykis truko trumpai, apie 20–30 sekundžių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent įvykio metu, kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Pagrindo manyti, jog A. P. susižalojo kitu metu ar kitomis aplinkybėmis, nėra. Priešingai nei tvirtino kaltinamasis bei jo sūnus V. V., liudytoja K. M. nurodė, kad ji nematė, jog nukentėjusiojo automobilis būtų pajudėjęs iš vietos įvykio metu. Pažymėtina ir tai, kad būtent kaltinamasis įsėdo į nukentėjusiojo automobilį nakties metu, pastarajam netikėtai ir tokio leidimo jam nedavus, ir bet kuriuo metu iš jo galėjo pasišalinti, taigi nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, tokiu būdu, būdamas jo automobilyje, gynėsi nuo A. P. neteisėto puolimo. Juolab kad jokie sužalojimai kaltinamajam nebuvo konstatuoti įvykio metu, jis pats patvirtino, kad nukentėjusysis jo nesužalojo, kai tuo tarpu nukentėjusiajam buvo padarytos kirstinės žaizdos veido srityje, ką patvirtina aprašytos specialisto išvados bei jose konstatuoti nukentėjusiojo sužalojimo padariniai. Teismo vertinimu, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumas, pobūdis, pakartotinis smūgiavimas nukentėjusiajam į veido sritį patvirtina, kad jis šiuos veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, juo labiau, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė tokiu būdu siekęs įvykdyti savo, kaip tėvo, pareigą ir užstoti savo sūnų bei nukentėjusįjį tokiu būdu pamokyti.

Taigi byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Y. V. 2022 m. spalio 15 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus A. P. į veidą, tuo padarydamas jam muštines žaizdas dešinio antakio ir dešinio skruosto srityje, tokiu būdu padarė A. P. sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka visus objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl Y. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų klausimų

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį draugės A. A. atsakomybei be užstato. Byloje yra pateiktas galimos laiduotojos prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokį prašymą tiek kaltinamasis, tiek ir galima laiduotoja palaikė ir teisiamojo posėdžio metu.

Prokuroras kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, Y. V. yra neteistas, jis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, savanoriškai atlygino tiek civiliniam ieškovui, tiek ir A. P. padarytą žalą. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti yra nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo draugės, kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis ir galima laiduotoja yra pažįstami jau daugiau kaip ketverius metus, kaltinamojo šeima gyvena galimos laiduotojos namuose, jie palaiko artimus, draugiškus ryšius. A. A. padeda tiek kaltinamojo šeimai, tiek ir pačiam Y. V., pataria jam, jis su ja konsultuojasi dėl gyvenimiškų iškilusių problemų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu laiduotoja dalyvavo kiekviename teisiamajame posėdyje, tokiu būdu palaikydama valstybinės lietuvių kalbos nemokantį kaltinamąjį viso proceso metu. Tiek Y. V., tiek galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji gali daryti ir daro teigiamą įtaką kaltinamajam, apibūdino jį kaip pareigingą, atsakingą, darbštų asmenį. A. A. tvirtai įsitikinusi pareiškė, jog kaltinamasis laidavimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nedarys, jis siekia susirasti darbą, įsitvirtinti visuomenėje.

Galima laiduotoja yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, kaip mandagi, atsakinga, savo pareigas atliekanti laiku ir greitai. Ji neteista, per penkerius metus administracinėn atsakomybėn patraukta vieną kartą, paskirtą baudą yra sumokėjusi, nuobauda negaliojanti. Kaip ji nurodė teisiamojo posėdžio metu, sužinojusi apie įvykį, ji vyko į kaltinamojo sūnaus darbovietę, siekdama išsiaiškinti susidariusią situaciją savo iniciatyva, kas rodo jos atsakingą požiūrį į asmenis, kuriuos ji priėmusi gyventi savo namuose. Kaip minėta, kaltinamasis gyvena galimos laiduotojos namuose, taigi tai sudaro pagrindą manyti, kad A. A. turės galimybę nuolat stebėti ir kontroliuoti jo elgesį, padės jam suvokti savo netinkamo elgesio pasekmes.

Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirinkus netinkamą konfliktiškos situacijos sprendimo būdą. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad Y. V., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals, o galima laiduotoja, įvertinus jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, pateiktus byloje, yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laidavimas skirtinas minimaliam BK 40 straipsnyje numatytam laidavimo terminui – 1 metams, be užstato.

Y. V. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 181,90 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 171–173).

Nukentėjusysis A. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 117).

Byloje esantys duomenys – mokėjimo kvitas (3 t., b. l. 20) patvirtina, kad kaltinamasis civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą turtinę žalą visiškai. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis, pripažinęs savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, atlygino nukentėjusiajam 1 000 Eur žalą. Šią aplinkybę nukentėjusysis patvirtino 2023 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, o likusios civilinio ieškinio dalies atsisako. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktinas, kaltinamajam savanoriškai atlyginus žalą.

Prokuroro 2023 m. kovo 2 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Y. V. priklausančiam turtui: keleiviniam automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kurio terminas buvo tęsiamas bylą nagrinėjant teisme ir pasibaigė 2023 m. lapkričio 2 d., jo termino nepratęsus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino padarytą žalą tiek civiliniam ieškovui, tiek nukentėjusiajam A. P., išnykus pagrindams, dėl kurių ši procesinė prievartos priemonė buvo taikoma, jos taikyti toliau netikslinga.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas esant būtiniems gynėjo dalyvavimo pagrindams, kurie numatyti BPK 51 straipsnyje, tai yra siekiant užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos nemokančio kaltinamojo teises bei teisėtus interesus baudžiamajame procese, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, saugomų baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 36, 59), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Y. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Y. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 181,90 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo A. P. civilinio ieškinio dėl 300 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutraukti, Y. V. savanoriškai atlyginus žalą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą Y. V. priklausančiam turtui: keleiviniam automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kurio terminas pasibaigė 2023 m. lapkričio 2 d., panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, saugomų baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 36, 59), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš Y. V. nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.