Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini)J. M. ir D. M. šeimoje. Pareiškėjos tėvų J. M. ir D. M. santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-02-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-188-635/2005. Po santuokos nutraukimo buvo padalintas pareiškėjos tėvų santuokoje įgytas turtas, pareiškėjos tėvui atiteko 43/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis kitų statinių, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Likusi minėto turto dalis atiteko pareiškėjos mamai D. M.. Pareiškėjos tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini)1. Po jo mirties dėl likusio palikimo priėmimo pareiškėjos vardu įstatyminė atstovė D. M. į notarų biurą nesikreipė, tačiau pareiškėja toliau gyveno ir rūpinosi paveldėtu turtu, mokėjo mokesčius, tokiu būdu priimdama palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas būtinas tam, kad gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja S. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens D. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjos tėvų santuoka buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-02-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-188-635/2005. Minėto sprendimu buvo padalintas pareiškėjos tėvų santuokoje įgytas turtas, pareiškėjos tėvui atiteko 43/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis kitų statinių, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Likusi minėto turto dalis atiteko pareiškėjos mamai D. M.. Pareiškėjos tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties dėl likusio palikimo į notarą niekas nesikreipė, tačiau pareiškėja toliau naudojosi palikėjo turtu ir juo rūpinosi. Pareiškėjos gyvenamoji vietą deklaruota (duomenys neskelbtini). Kitų pretendentų į atsiradusį palikimą nėra.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, kad po J. M. mirties pareiškėjos S. M. motina, atstovė pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) dėl palikimo priėmimo pareiškėjos vardu į notarų biurą nesikreipė, tačiau pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į tai, pareikšimas tenkinamas, nustatant, kad S. M. priėmė savo mirusio tėvo J. M. palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) pradėjusi jo paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. M. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jo dukra S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.