- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-111-212/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Nissen farm“
- Ieškovas
- S. R.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.e2A-111-212/2016
2016 m. vasario 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Nissen farm“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-400-126/2015 pagal ieškovių S. R. – Ž. ir M. R. ieškinį atsakovei UAB „Nissen farm“ dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo arba sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės prašė nutraukti su atsakove UAB „Nissen farm“ 2000-10-02 sudarytas žemės nuomos sutartys arba pakeisti žemės nuomos sutarčių 14 ir 28 punktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ieškovių nenaudai dėl sutartyse nustatytos nuomos kainos neatitikties jos rinkos kainai iš esmės pasunkėjo jų sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2000-10-02 tarp B. R. ir UAB „Nissen farm“ sudarytos žemės nuomos sutarties 27 punktą, jį išdėstė taip: „Nesant nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjęs nuomininką prieš 12 mėnesių. Nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį prieš terminą įspėjęs raštu prieš 90 dienų, jeigu nuomininkas pažeidžia šios sutarties sąlygas“. Pakeitė 2000-10-02 tarp B. R., veikiančio pagal 2000-09-26 įgaliojimą už S. R. – Ž. ir UAB „Nissen farm“ sudarytos žemės nuomos sutarties 27 punktą, jį išdėstė taip: „Nesant nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjęs nuomininką prieš 12 mėnesių. Nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį prieš terminą įspėjęs raštu prieš 90 dienų, jeigu nuomininkas pažeidžia šios sutarties sąlygas“. Priteisė iš ieškovių po 121,14 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Nissen farm“ naudai, bei po 7,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš UAB „Nissen farm“ 6,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nustatė, kad B. R. ir UAB „Nissen farm“ 2000-10-02 sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią B. R. išnuomojo UAB „Nissen farm“ 16,21 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir 8,96 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2000-10-02 B. R. veikiantis pagal įgaliojimą už S. R. – Ž. ir UAB „Nissen farm“ sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią buvo išnuomoti 30,21 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) ir 14,24 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos terminas yra 25 metai nuo 2000-10-03 ir baigiasi 2025 metais nuėmus tų metų derlių.
Abiejų sutarčių 14 punktuose šalys susitarė, kad užmokestis už visą nuomojamą žemę skaičiuojamas taip – nuomininkas įsipareigoja mokėti 400 kg pirmos klasės kviečių nuo žemės ūkio naudmenų ploto 1 ha per metus ir sutarties sudarymo dienai sulygtos nuomos kainos ekvivalentas pinigais yra lygus Vyriausybės 2000-07-01 nutarimu Nr.762 nustatytai 2000 metų derliaus pirmos klasės kviečių supirkimo kainai, 410 Lt už toną, tai yra 164 Lt už hektarą nuomojamos žemės. Vyriausybei pakeitus pirmos klasės kviečių supirkimo kainas, sutartos nuomos ekvivalentas pinigais bus perskaičiuojamas atitinkamai pagal Vyriausybės nustatytas pirmos klasės kviečių supirkimo kainas. Tuo atveju, jei Vyriausybė ar kita institucija nustos reguliuoti kviečių supirkimo kainas, sutartos nuomos kainos ekvivalentu bus skaičiuojama einamųjų metų derliaus pirmos klasės kviečių supirkimo rinkos kaina Lietuvoje, jei šalys nesusitars kitaip. Sutarčių 15 punktu šalys sutarė, kad tuo atveju, jei 14 punkte nurodyta nuomos kaina yra mažesnė nei 400 kg nuo 1 hektaro žemės naudmenų ploto, nuomininkas didins nustatytą nuomos užmokestį iki 400 kg.
Pirma nuomos mokesčio įmoka 2001-11-19 sudarė 61,66 Eur (212,91 Lt) už hektarą, 2012-11-21 – 87,59 Eur (302,42 Lt) už hektarą, 2013-11-21 – 77,71 Eur (268,32 Lt) už hektarą, 2014-11-20 – 72,44 Eur (250,13 Lt) už hektarą, todėl teismas nemanė, jog nuomos mokestis nuo sutarties sudarymo ir paskutiniais 5 metais yra sumažėjęs. Ieškovių byloje pateikti skelbimai apie norimų nuomoti žemės sklypų nuomos kainas neatspindi to fakto, jog už skelbimuose nurodytas kainas buvo išnuomoti skelbimuose minimi sklypai. Nuomos mokesčio dydį visų pirma lemia turto vertė, tačiau iš pateiktų skelbimų negalima nustatyti, kokia norimų nuomoti žemės sklypų vertė. Ieškovės taip pat neatliko žemės sklypo vertės nustatymo. Ieškovių prašomas užmokestis už visą nuomojamą žemę 175 Eur už 1 ha neparemtas jokiais įrodymais. Teismas darė išvadą, kad sutartinių prievolių pusiausvyra nėra iš esmės pažeista ir sutarties vykdymas nėra suvaržytas.
Sutarčių 27 punktas numatė, jog nuomotojas neturi teisės nutraukti sutarties nesuėjus terminui, jei nuomininkas vykdo sutarties sąlygas, tuo tarpu pagal sutarčių 28 punktą nesant nuomotojo kaltės nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį įspėjęs nuomotoją prieš 12 mėnesių. Ieškovės 2014-10-18 raštu kreipėsi į atsakovą siūlydamos keisti sutarčių 28 punktą, t. y. sąlygą dėl sutarčių nutraukimo, pakeisti, suvienodinant ieškovių ir atsakovo teisę nutraukti sutartis, tačiau atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko ir atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad keisti sutarčių sąlygas jis nesutinka.
Nuomotojas yra fizinis asmuo, nuomininkas – juridinis asmuo, kuriam, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, šalys neginčijo, jog sutartis paruošė atsakovas, todėl teismas laikė, jog sudarant žemės nuomos sutartis nuomotojas buvo silpnesnioji sandorio šalis. Sutarties 27 punktas, esant sutarčių 28 punktui, kuriame numatyta, jog nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį nesant nuomotojo kaltės, o nuomotojas tokios teisės neturi, pažeidžia sutarties šalių pusiausvyrą, suteikia nuomininkui pranašumą, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl teismas tenkino ieškovių reikalavimą ir pakeitė 27 punkto dalį. Sutarties 27 punktas užtikrina sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Ieškovių prašymą į sutartį įtraukti punktą, kad sutartis šiais atvejais nutraukiama vienašališkai, nesikreipiant į teismą, laikė prieštaraujančiu sutarties 32 punktui, kuriame numatyta, kad visi ginčai kylantys dėl sutarties sąlygų ar jų vykdymo, yra sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, todėl šį reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą ta apimtimi, kiek ieškovių ieškinys tenkintinas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas visiškai neįsigilino į sudarytų sutarčių pobūdį, atsakovo išsinuomotuose žemės sklypuose vykdomą veiklą, sutarčių 27 p. suformuluotų sąlygų tikslą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.228 str., ko pasekoje formaliai suvienodindamas nuomotojų ir nuomininko teisę nutraukti sutartį nesant kitos šalies kaltės, be jokio teisinio pagrindo įsikišo į šalių sutartinius santykius ir juos modifikavo. Nurodo, jog sutarties šalys derino sutartį, ieškovės sutiko su tokiomis sutarties sąlygomis, todėl jas pasirašė. Tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, jam nesuteikia jokio pranašumo sudarant sutartis, nes abi šalys buvo laisvos tartis, derėtis dėl visų sutarties sąlygų, konsultuotis su specialistais dėl sutarties turinio, ieškovai neturėjo jokios prievolės sudaryti sandorį su atsakovu, galėjo pasirinkti bet kurį kontrahentą. Ieškovės neįrodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti nurodytas sutarties sąlygas dėl esminės šalių nelygybės egzistavimo. Teismo išvada, jog ieškovės yra silpnesnioji sandorio šalis yra formali, šabloniška, nemotyvuota, neatitinkanti teismų praktikos, todėl ja nepagrįstai vadovautasi sprendžiant dėl CK 6.228 str. taikymo pagrindų buvimo. Teismas visiškai neanalizavo sutarties tikslų ir aplinkybių, susijusių su tinkamu šios sutarties vykdymu, nenutraukimu visą sutarties terminą, nors įstatymas ir teismų praktika akcentuoja to svarbą sprendžiant, ar dėl vienos, ar kitos sutarties sąlygos egzistuoja esminė šalių nelygybė. Nurodo, jog atsakovas į savo veiklą yra daug investavęs, prisiėmęs įsipareigojimų atsižvelgdamas į tai, jog sutartys sudarytos ilgam laikotarpiui ir jų ieškovai negalės bet kada nutraukti. Atsakovas turi daug tokių sutarčių sudaręs su kitais asmenimis, tačiau teismui sukūrus tokį precedentą, kiti asmenys taip pat gali pradėti reikšti nepasitenkinimus ir atsakovo veiklos vykdymas gali būti visiškai sutrikdytas, jei bus nutraukiamos sutartys, sumažėtų kitų kontrahentų pasitikėjimas atsakovu. Siekiant viso to išvengti ir buvo numatyta sąlyga, jog nuomotojas, nesant nuomininko kaltės, sutarties nutraukti negali. Sutartyse įtvirtinta jos nutraukimo prieš terminą tvarka atitinka sutarties esmę, tinkamai paskirsto tarp šalių rizikas ir naudą. Teismui pakeitus šią sutarties sąlygą ne užtikrinama, o atvirkščiai, nuomotojų naudai iškreipiama šalių interesų pusiausvyra. Teismas netyrė šių aplinkybių, todėl nebuvo įvertintos visos sąlygos CK 6.228 str. taikymui, todėl sutarčių 27 p. pakeistas nepagrįstai. Sutarčių nutraukimo prieš terminą tvarka neapibrėžia jokių prievolių jos šalims, todėl apskritai negali būti CK 6.228 str. numatyto esminės šalių nelygybės instituto taikymo objektu. Mano, jog sutarties 27 p. nesukuria nelygybės tarp šalių, nes ieškovės yra garantuotos, jog 25 m. gaus pastoviai pajamas už žemės nuomą ir jos sudarant sutartį su tuo sutiko. Teismas visiškai ignoravo sutarčių laisvės principą, teismas turėjo įvertinti sandorio ir šalių tikslus, atsižvelgti į tai, jog ieškovės beveik 14 metų nejautė jokios nelygybės, nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovės siekia kontroliuoti atsakovą, priversti mokėti jį didesnę kainą ar pan. Mano, jog teismas neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai aiškino CK 6.228 str., sprendimo iš esmės nemotyvavo, pažeidė įrodymų vertinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apelianto cituojamoje kasacinio teismo praktikoje, šalys buvo profesionalūs verslininkai, o šiuo atveju ieškovės yra fiziniai asmenys, silpnesnioji sandorio šalis, kurios neturi jokios patirties žemės nuomoje, negalėjo įvertinti sutarčių sąlygas, juolab, kai sutarties sąlygas rengė atsakovas. Atsakovas sutarčių sudarymo metu turėjo pakankamai patirties žemės nuomos klausimais, nors jo veikla ir nėra žemės nuoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog žemės nuomos sutartis suteikia nuomininkui pranašumą, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Apeliantas nurodo, jog yra prisiėmęs įvairių įsipareigojimų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, teismas aiškiai nurodė, jog ieškovės galės nuomos sutartį nutraukti prieš tai įspėjant atsakovą 12 mėn., todėl per tą laiko tarpą atsakovas galės susirasti kitus žemės sklypo plotus. Teismo sprendimu suvienodinus sutarties sąlygas ir dėl to atsakovui galimai kilsiančios neigiamos pasekmės negali nusverti ieškovių teisių į jų atžvilgiu sąžiningas ir teisingas žemės nuomos sutarčių sąlygas. Be to, atsakovas ant ieškovių žemių nestatė jokių statinių ar įrengimų ir nepateikė jokio prašymo dėl to. Kita vertus, jei atsakovas ir pastatys statinius, jis turės galimybę gauti kompensaciją iš ieškovių, jei jos nutrauks sutartį anksčiau laiko. Nuomos sutartys tarp šalių sudarytos ilgam laikotarpiui, todėl tokių sutarčių nutraukimo prieš terminą nesant kitos šalies kaltės galimybę numatant tik atsakovui, jis ieškovių sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jo prievolėmis, naudą. Tokios sąlygos suteikimas tik atsakovui, tarp šalių sukuria nelygybę, nepagrįstai varžo ieškovių teises ir teisėtus interesus bei suteikia nepagrįstą pranašumą nuomininkui. Tai, kad ieškovės beveik per 14 metų nesikreipė į atsakovą dėl žemės nuomos sutarčių pakeitimo, nereiškia, jog sutarčių sąlygos buvo teisingos ir sąžiningos ieškovių atžvilgiu ir nesukūrė tarp šalių esminės nelygybės. Visiškai nepagrįstai apeliantas teigia, jog ieškovės nori atsakovu manipuliuoti, nes ieškovės nori tik suvienodinti sutarčių sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Apeliantės UAB „Nissen farm“ nuomone, Rokiškio rajono apylinkės teismas, pakeitęs Sutarčių 27 punktą, netinkamai aiškino CK 6.228 straipsnio nuostatas, neįsigilino į Sutarčių pobūdį, atsakovo išnuomotose sklypuose vykdomą veiklą, be teisinio pagrindo įsikišo į šalių sutartinius santykius ir juos modifikavo, nepagrįstai Nuomotojus laikė Sutarčių silpnąja šalimi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad B. R., veikdamas už save ir S. R. – Ž. 2010 m. spalio 2 d. sudarė žemės nuomos sutartis (toliau – Sutartys) su UAB „Nissen farm“, kurios pagrindu 25 metų laikotarpiui išnuomojo 16,21 ha ir 8,96 ha žemės sklypus, priklausančius jam nuosavybės teise ir esančius (duomenys neskelbtini) bei 30,21 ha ir 14,24 ha žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius S. R. Ž., esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-30). Nuomotojai 2014-02-18 ir 2015-06-25 (mirus B. R.) pateikė Nuomininkui UAB „Nissen farm“ pasiūlymą dėl Sutarčių sąlygų pakeitimo, tačiau UAB „Nissen farm“ nesutiko keisti Sutarčių sąlygas (t. 1, b. l. 9-12, 114-115).
Šalių ginčas kilo dėl Sutarčių 27 punkto sąlygos pakeitimo.
Sutarčių 27 punktas numato: „Jei Nuomininkas vykdo sutarties sąlygas, Nuomotojas neturi teisės nutraukti sutarties nesuėjus terminui. Nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį prieš terminą įspėjęs raštu prieš 90 dienų, jeigu Nuomininkas pažeidžia Sutarties sąlygas“. Tuo tarpu Sutarčių 28 punktas numato: „Nesant Nuomotojo kaltės Nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį įspėjęs Nuomotoją prieš 12 mėnesių. Jei Nuomotojas nevykdo sutarties sąlygų arba paaiškėja, kad daugiau kaip 5 % nuomojamos žemės neatitinka sutarties 4 punkte nurodytos žemės paskirties, Nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį įspėjęs Nuomotoją prieš 15 dienų“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-05-10 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2009-11-13 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-07-30 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2010-10-19 nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-400/2010 ir kt.). Kaip žinia, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties aiškinimo tikslas yra nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo aspektą. Nurodoma, kad pagal sutarčių teisės institutą kiekviena sutarties šalis visada privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-505/2008; 2010-06-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2010-11-02 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010; ir kt.).
Įstatymas reglamentuoja, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (CK 6.228 str. 1 d.). Be kitų aplinkybių, tokiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties. Teismų praktikoje laikoma, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2013).
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai yra silpnesnioji sandorio šalis, nes paruošus sutartį, ieškovai su sąlygomis buvo susipažinę, sutiko ir pasirašė, todėl sutartyse išdėstytos sąlygos atspindi šalių valią. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Atsakovė UAB „Nissen farm“ yra juridinis asmuo, verčiasi žemės ūkio veikla ir, kaip pati apeliantė patvirtina, yra sudariusi daugiau žemės nuomos sutarčių su įvairiais asmenimis, kurių sąlygos yra analogiškos su ieškovais sudarytoms sutartims. Ieškovai yra fiziniai asmenys, nebuvo ir nėra verslininkais, žemės nuoma nėra jų verslas, todėl akivaizdu, kad patirties tinkamai įvertinti žemės nuomos sutarties sąlygas, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, neturi. Aplinkybė, jog atsakovės žemės nuomos sutarčių su kitais asmenimis sąlygos yra analogiškos, patvirtina, kad sutartys parengė atsakovė pagal jai naudingas sąlygas, išskiriant sąlygas Nuomotojams (27 p.), kad sutarčių šalys nėra lygiavertės.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sudarant žemės nuomos sutartis, nuomotojai buvo silpnesnioji sandorio šalis ir todėl šalių sutarčių 27 punkto sąlyga, jog nuomotojas neturi teisės nutraukti nuomos sutartį nesant nuomininko kaltės, pažeidžia šalių pusiausvyrą, suteikia nuomininkui pranašumą, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sudarytų žemės nuomos sutarčių tikslus ir jų sudarymo aplinkybes. Apeliantė teigia, kad žemės nuomos sutartys sudarė ilgam laikotarpiui todėl, jog yra investavusi į savo veiklą dideles lėšas, prisiėmusi ilgalaikius įsipareigojimus bankui ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdymui naudoja ir ieškovų išnuomotus sklypus. Šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė kartu su ŽŪK „Baltas lašas“ 2013 m. kovo mėnesį sudarytą sutartį su UAB „Kurana“, kurios pagrindu įsipareigojo stabiliai tiekti pastarajai karvių srutas pagal poreikius, o UAB „Kurana“ – tiekti ŽŪK „Baltas lašas“ ir UAB „Nissen farm“ biomasę, kurios kiekis yra ne mažiau kaip 65 tūkst. t. (b. l. 35-37). Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad Sutarčių su ieškovais 27 p. sąlygos pakeitimas sutrikdys apeliantės veiklą, nes sutartis sudaryta 2013 m., t. y. vėliau, nei Sutartys, sudarytos su ieškovais. Sutarties su UAB „Kurana“ šalimis yra ne tik apeliantė, bet ir ŽŪK „Baltas lašas“, o suteikus ieškovams teisę nutraukti Sutartį raštu įspėjus apeliantę (Nuomininką) prieš 12 mėnesių, pastaroji turės pakankamai laiko surasti žemės nuomotojus, sudaryti su jais nuomos sutartis. Taigi, teigti, jog bus pažeistos apeliantės galimybės tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus nėra pagrindo, nes 12 mėnesių yra pakankamas terminas susirasti kitus žemės sklypo plotus bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, neprarandant kitų ūkio subjektų pasitikėjimo. Kitų įrodymų, patvirtinančių apeliantės argumentus apie dideles investicijas į savo veiklą, ilgalaikius įsipareigojimus bankui ir kitiems ūkio subjektams, byloje nepateikta. Apeliantės teiginiai, kad žemės nuomos Sutarčių nutraukimo sąlygos pakeitimas gali sužlugdyti jos ūkinę veiklą, kad įmonė patirs didelius nuostolius, galimai nutrauks veiklos vykdymą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantė neatskleidė kokius žemės sklypų plotus naudoja savo veiklai, kokią dalį iš visų plotų sudaro ieškovų išnuomoti plotai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kaip jos veikla pasikeis, jei ieškovai nutrauks nuomos Sutartis su apeliantu, prieš 12 mėnesių apie tai jį įspėję.
Nesutiktina su apeliante, kad teismas ignoravo esminį civilinių teisių santykių principą – sutarčių laisvės principą. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams. Žinoma, vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 1.2 str., CK 6.223 str. 1 d.). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu, siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Būtent CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis, priimta civ. Byloje Nr. 3K-3-106/2010).
Taigi, ginčo Sutarčių sąlygos, kuomet Nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį nesant Nuomotojo kaltės, o Nuomotojas šios teisės neturi, akivaizdžiai sukuria Sutarčių šalių esminę nelygybę, nes viena šalis turi daugiau pasirinkimo laisvės, nei kita. Ta aplinkybė, kad ieškovai Sutartis vykdė nuo 2000-10-02, nepatvirtina Sutarčių sąlygų teisingumo ir nesuteikia apeliantei teisės besąlygiškai reikalauti vykdyti Sutarčių sąlygas. Niekuo nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovai, reikalaudami pakeisti sutarties sąlygas, elgiasi nesąžiningai ir galimai sieks tuo manipuliuoti, reikalauti nepagrįstai didelio nuomos mokesčio už žemę. Sutiktina su ieškovų argumentu, kad jų, kaip žemės savininkų noras gauti iš žemės sklypų nuomos rinkos kainą, negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu. Žemės sklypų nuomos kainas reguliuoja rinka, todėl ieškovai negalės reikalauti nepagrįstai didelio nuomos mokesčio už žemę, kaip to baiminasi apeliantė, nes didesnio, nei rinkoje nuomos mokesčio negalės gauti.
Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos išsprendimui ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.