Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-10-02 · Civilinė byla Nr. 2-400-126/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-02Panevėžio apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-12-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-02
Bylos Nr.
2-400-126/2015
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00518-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
S. R.
Atsakovas
UAB „Nissen farm“
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2-400-126/2015Teisminio proceso Nr.2-32-3-00518-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16.8; 3.2.6.4
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 2 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui G. M., atsakovo atstovui advokatui G. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo arba sąlygų pakeitimo, pagal ieškovių S. R. – Ž ir M. R. ieškinį atsakovui UAB „Nissen farm“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovių atstovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarp ieškovės S. R. – Ž tėvo, buvusio ieškovo B. R. ir atsakovo UAB „Nissen farm“, sudarytų 2000-10-02 sutarčių 14 punktas numatė, kad šalys susitaria, jog užmokestis už visą nuomojamą žemę skaičiuojamas taip - nuomininkas įsipareigoja mokėti 400 kg pirmos klasės kviečių nuo žemės ūkio naudmenų ploto 1 ha per metus. Sutarčių sudarymo dienai sulygtos nuomos kainos ekvivalentas pinigais yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-07-01 nutarimu Nr. 762 nustatytai 2000 metų derliaus pirmos klasės kviečių supirkimo kainai - 410 Lt už toną, tai yra 162 Lt už hektarą nuomojamos žemės. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeitus pirmos klasės kviečių supirkimo kainas, sutartos nuomos ekvivalentas pinigais turėjo būti perskaičiuojamas atitinkamai pagal Vyriausybės nustatytas pirmos klasės kviečių supirkimo kainas. Tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kita institucija nustos reguliuoti kviečių supirkimo kainas, sutartos nuomos kainos ekvivalentu turėjo būti skaičiuojamos einamųjų metų derliaus pirmos klasės kviečių supirkimo rinkos kaina Lietuvoje, jei šalys nesusitars kitaip.

Sutartis (1) ir sutartis (2) buvo sudarytos 25 metų terminui ir nuo sutarčių sudarymo yra praėję beveik 15 metų. Nuomos mokestis Sutartyse buvo susietas tik su pirmos klasės kviečių kainomis, iš pradžių reguliuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jai kiekvienais metais nustatant minimalias ribines superkamąsias žemės ūkio produkcijos kainas, o vėliau Lietuvos Respublikos žemės ūkinio ministerijos, jai kiekvienais metais nustatant rekomenduojamas biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas. Vadinasi, Sutarties (1) ir Sutarties (2) šalys, įtvirtindamos žemės sklypų nuomos kainos skaičiavimo būdą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad per tokį ilgą nuomos laikotarpį dėl infliacijos pokyčių, tas nuomos mokestis, kuris buvo ieškovių gautas 2000 metais esmingai nebeatitiks realių šiomis dienomis vyraujančių žemės nuomos rinkos kainų. Šalys sutartyse numatė, kad 2000 metais atsakovas ieškovėms mokės 164 Lt už 1 ha, kas, atsižvelgiant į per penkiolika metų įvykusią infliaciją t. y.

2

net 295 %, šiomis dienomis atitiktų 483,8Lt (140,1 lEur) sumą. Sutartis paruošė ir jas ieškovei bei jos tėvui, buvusiam ieškovui B. R., davė pasirašyti būtent atsakovas, t. y. stipresnioji sandorio šalis, besinaudojanti kvalifikuota teisine pagalba. Skirtingai nei atsakovas, ieškovės ir buvęs ieškovas B. R. nėra ir sutarčių pasirašymo metu nebuvo verslininkai, užsiimantys žemės nuoma. Kadangi sutartyse įtvirtintas žemės nuomos skaičiavimo būdas, kaip tada pasirodė ieškovei, atitiko tuometines rinkoje vyraujančias žemės nuomos rinkos kainas, tiek ieškovė, tiek jos tėvas B. R., sutiko, su tokiu nuomos mokesčio skaičiavimo būdu. Dėl šios priežasties, sąlyga apie nuomos mokesčio perskaičiavimą atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą sutartyse nebuvo numatyta. Ieškovės pažymi, kad šiuo metu už žemės ūkio paskirties žemės sklypus panašiose vietovėse, kaip ir ieškovėms priklausantys ir atsakovui išnuomoti žemės sklypai, yra mokamas apie 175 Eur dydžio nuomos mokestis už 1 ha, kai tuo tarpu atsakovas ieškovėms už 1 ha nuomojamos žemės šiuo metu moka beveik trigubai mažiau nei rinkoje šiuo metu vyraujanti tokio pobūdžio žemės sklypų nuomos kaina.

Ieškovių atstovo nuomone, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos tam, kad ieškovės turėtų galimybę pasinaudoti CK 6.204 straipsniu, ir teismo prašyti nutraukti ar pakeisti tarp ieškovės, jos tėvo B. R. ir atsakovo sudarytas žemės nuomos sutartis, kadangi dabartinis atsakovo ieškovėms mokamas žemės nuomos mokestis visiškai neatitinka rinkoje vyraujančių nuomos kainų (apie 175 Eur/ha) ir sutarčių vykdymas ieškovėms tapo labai nenaudingas, sąlygojantis ženklių nuostolių atsiradimą per negautas pajamas. Atsakovas moka iš esmės tokį patį nuomos mokestį, dėl kurio šalys susitarė esant skirtingai nei ginčo metu ekonominei situacijai, ir kuris daug kartų skiriasi nuo ginčo atsiradimo metu esančios žemės nuomos rinkos kainos. Ieškovių atstovo teigimu šiuo atveju iš esmės pasikeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyra ieškovių nenaudai ir kad ieškovės dėl sutartyse nustatytos nuomos kainos neatitikties jos rinkos kainai iš esmės pasunkėjo jų sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas, todėl šiuo atveju yra galimybė pasinaudoti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais tokio ginčo sprendimo būdais, t. y. arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas (1 punktas), arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (2 punktas).

Sutarčių 27 punktas numato, kad žemės nuomos sutartis su atsakovu ieškovės gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu atsakovas pažeidė sutartis, kai tuo tarpu sutarčių 28 punktas teigia, kad atsakovas sutartis gali nutraukti net ir nesant nuomotojo (ieškovių) kaltės, įspėjęs prieš tai raštu nuomotoją (ieškoves) prieš 12 mėnesių. Iš nurodytų sutarčių sąlygų akivaizdžiai matyti, kad ieškovėms sutartys yra nenaudingos, nes tik atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti šias sutartis prieš terminą. Ieškovės gali nutraukti sutartis tik dėl atsakovo kaltės. Akivaizdu, kad tai neatitinka sąžiningumo ir protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Teigia, kad tarp sutarčių šalių egzistuoja esminė šalių nelygybė, todėl ieškovės turi teisę pasinaudoti CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta galimybe atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos.

Prašo nutraukti tarp ieškovės S. R. – Ž. ir atsakovo UAB „Nissen farm" sudarytą 2000-10-02 žemės nuomos sutartį, pagal kurią 25 metų laikotarpiui ieškovė atsakovui išnuomojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 14,2400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), ir 30,21 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini , esančius. (duomenys neskelbtini) .

Netenkinus reikalavimo, pakeisti tarp ieškovės S. R.-Ž. ir atsakovo UAB „Nissen farm" sudarytos 2000-10-02 žemės nuomos sutarties 14 punktą taip: „Šalys susitaria, kad užmokestis už visą nuomojamą žemę yra 175 Eur už 1 ha nuomojamo žemės ūkio naudmenų ploto per metus. Pasikeitus rinkos sąlygoms, šalys viena kitai gali siūlyti keisti nuomojamos žemės nuomos kainą (atitinkamai didinti ar mažinti). Pasiūlymas/atsakymas

3

turi būti teikiami raštu. ", o 28 punktą taip: „Nesant nuomotojo kaltės, nuomininkas turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjęs nuomotoją prieš 12 mėnesių. Nesant nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjęs nuomininką prieš 12 mėnesių. Sutartis šiais atvejais nutraukiama vienašališkai, nesikreipiant į teismą. Jeigu nuomotojas ar nuomininkas nevykdo šios sutarties sąlygų, nukentėjusi šalis turi teisę nutraukti šią sutarti įspėjusi raštu kitą šalį prieš 30 dienų LR CK 6.218 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu paaiškėja, kad daugiau nei 5 procentai nuomojamos žemės neatitinka šios sutarties 4 punkte nurodytos žemės paskirties, nuomininkas turi teisę nutraukti šią sutartį įspėjęs nuomotoją raštu prieš 30 dienų. "

Nutraukti tarp buvusio ieškovo B. R. ir atsakovo UAB „Nissen farm" sudarytą 2000-10-02 žemės nuomos sutartį, pagal kurią 25 metų laikotarpiui B. R. atsakovui išnuomojo jam asmeninės nuosavybės priklausiusį 16,21 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, ir 8,96 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, esančius (duomenys neskelbtini) .

Netenkinus reikalavimo nutraukti sutartį, pakeisti tarp B. R. ir atsakovo UAB „Nissen farm“ sudarytos 2000-10-02 žemės nuomos sutarties 14 punktą taip: „Šalys susitaria, kad užmokestis už visą nuomojamą žemę yra 175 Eur už 1 ha nuomojamo žemės ūkio naudmenų ploto per metus. Pasikeitus rinkos sąlygoms, šalys viena kitai gali siūlyti keisti nuomojamos žemės nuomos kainą (atitinkamai didinti ar mažinti). Pasiūlymas/atsakymas turi būti teikiami raštu. ", o 28 punktą taip: „Nesant nuomotojo kaltės, nuomininkas turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjęs nuomotoją prieš 12 mėnesių. Nesant nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjęs nuomininką prieš 12 mėnesių. Sutartis šiais atvejais nutraukiama vienašališkai, nesikreipiant į teismą. Jeigu nuomotojas ar nuomininkas nevykdo šios sutarties sąlygų, nukentėjusi šalis turi teisę nutraukti šią sutarti įspėjusi raštu kitą šalį prieš 30 dienų LR CK 6.218 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu paaiškėja, kad daugiau nei 5 procentai nuomojamos žemės neatitinka šios sutarties 4 punkte nurodytos žemės paskirties, nuomininkas turi teisę nutraukti šią sutartį įspėjęs nuomotoją raštu prieš 30 dienų."

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas, kaip ir ieškovės, sutarčių sudarymo metu nebuvo teisės specialistas, neturėjo išskirtinių žinių, reikšmingų sudarant sandorį, todėl abi sandorio šalys laikytinos lygiavertėmis. Ieškovių teiginiai, jog sutartis joms tarsi buvo primesta, rengta tik atsakovo, jos neturėjo įtakos sutarties sąlygoms, neturėjo pakankamai žinių neatitinka tikrovės, nes sudarant sutartis ieškovės turėjo ir galėjo įvertinti sutarties nuostatas, dėl jų konsultuotis su specialistais, reikalauti sutarties sąlygų koregavimo ir pan., todėl nuomotojams pasirašius nuomos sutartis, laikytina, kad visos sutarčių sąlygos jiems buvo priimtinos. Kadangi šalys sudarė sutartis teisėtai, laisva valia, sutarė dėl sutarčių sąlygų, sutartys yra galiojančios ir privalomos vykdyti nustatyta tvarka ir terminais.

Nepaisant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovės siekia, kad sutartis būtų nutraukta arba bent jau pakeista dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, atsiradusių sutarties vykdymo suvaržymų. CK 6.204 str. gali būti taikomas tik esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Sutarties suvaržymu laikomi atvejai, kai iš esmės padidėja įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: pirma, tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; antra, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; trečia, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; ketvirta, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tu aplinkybių atsiradimo rizikos. Aplinkybę, kad egzistuoja CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sutarties vykdymo suvaržymu laikomų aplinkybių visetas, sudarantis sąlygas konstatuoti esant pagrindui keisti sutarties sąlygas arba sutartį nutraukti, turi įrodyti sutarties šalis, teigianti, kad jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK

4

6.204 str.3d.nurodytų sutarties pakeitimo būdų. Atsakovas teigia, kad šioje byloje neegzistuoja CK 6.204 straipsnio taikymui būtinos sąlygos.

Sutartyse numatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka yra tiesiogiai susieta su kviečių supirkimo kainomis, kas reiškia, kad ji priklauso nuo ekonominės situacijos, rinkos kainų ir, atsižvelgiant į tai, kinta. Toks nuomos mokesčio apskaičiavimo metodas šalių buvo pasirinktas sąmoningai, siekiant užtikrinti, kad visą ilgą sutarčių galiojimo laikotarpį nuomos mokestis atitiks rinkos sąlygas ir bus išvengta būtinybės kintant situacijai rinkoje sutartį keisti. Tai ir buvo pasiekta - keičiant rinkos sąlygoms, brangstant grūdams, nuosekliai didėjo ir ieškovėms mokamas nuomos mokestis, todėl planuoto ir realaus prievolės įvykdymo pokyčio nėra. Kadangi nuomojama žemė yra naudojama žemės ūkio veiklai, kviečių supirkimo kainos kaip nuomos mokesčio apskaičiavimo dydis yra suprantamas ir logiškas. Kartu svarbu ir tai, jog, kaip nurodo ir pačios ieškovės, sutartys buvo ilgalaikės, o ilgalaikių sutarčių vykdymui labai svarbus šalių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, nes paprastai sudarant ilgalaikes sutartis ilgam laikui yra planuojama tam tikra veikla, lėšų srautai, todėl nustatytos nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos laikymasis yra reikšmingas nuomininkui, atsižvelgiant į nuomininko vykdomos veiklos specifiką, sezoniškumą. Jei nuomos mokestis būtų apibrėžtas konkrečia pinigų suma, kaip siūlo ieškovės, tai neabejotinai apsunkintų šalių bendravimą, UAB „Nissen farm" veiklą, galimai sąlygotų teisminių ir neteisminių ginčų dėl nuomos kainų keitimo kilimą ateityje net nežymiai pasikeitus rinkos kainoms, todėl esama sąlyga dėl nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarkos, užtikrina nuomos mokesčio dydžio kainą priklausomai nuo situacijos rinkoje, kas atitinka abiejų sutarčių šalių interesus, apsaugo šalis nuo galimų dažnų ginčų dėl fiksuoto nuomos mokesčio keitimo, kas destabilizuotų atsakovo vykdomą ūkinę veiklą, garantuoja bendradarbiavimo ilgalaikiškumą ir pastovumą.

Šalies argumentai

Ieškovės teigia, kad dėl infliacijos, išaugusių žemės nuomos kainų rinkoje, vidutiniškai už žemės ūkio paskirties žemės nuomą dabar mokama apie 175 Eur/ha, o atsakovas moka ieškovėms tik apie 65 Eur/ha, t. y. beveik triskart mažiau nei rinkoje, tačiau ieškinyje tiksliai nenurodoma, kuo remiantis yra apskaičiuota vidutinė rinkos vertė, kuri, sutarties nenutraukus, ieškovių nuomone, turėtų būti nurodyta kaip nauja nuomos sutarčių kaina, apsiribojama tik keleto skelbimų, vartotojų kainų indekso duomenų pateikimu. Ieškovių atliktas infliacijos apskaičiavimas abejotinas, neaišku, kuo remiantis teigiama, kad sudėjus vartotojų kainų pokyčius (palyginant su praėjusių metų gruodžio mėn.) bus gautas infliacijos dydis. Atsakovas, apsilankęs tuose pačiuose tinklapiuose, kuriuose esančiais skelbimais remiasi ieškovės, taip pat rado ne vieną skelbimą, tačiau gerokai mažesnėmis nei ieškovių nurodomos kainomis. Kaip matyti iš pridedamų skelbimų, žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos svyruoja nuo 70 Eur iki 120 Eur už 1 ha. Nuomos mokesčio dydis priklauso nuo žemės našumo balo, vietos, ploto, taip pat nuomos sutarties trukmės ir kitų faktorių, todėl sudėtinga nustatyti, koks yra vidutinis žemės nuomos mokestis už panašaus tipo, našumo, panašioje vietovėje esančią žemę, tačiau akivaizdu, kad ieškovių nurodoma kaina visiškai neatitinka rinkoje vyraujančių vidutinių kainų - faktiškai jos gerokai mažesnės ir artimesnės tai kainai, kuri mokama ieškovėms pagal galiojančiose nuomos sutartyse įtvirtintą žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką.

Tarp šalių 25 metų laikotarpiui yra sudarytos nuomos sutartys, kuriose be kitų klausimų, šalys aptarė ir sutarties nutraukimo prieš terminą tvarką. Šalims pasirašius sutartis, taip pat jas notariškai patvirtinus, sutartyse numatytos sąlygos jos šalims tapo privalomos ir vykdytinos. Praėjus beveik 14 metų, t. y. daugiau kaip pusei sutartyse numatyto termino, ne teismo tvarka ieškovai raštu kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu keisti sutartis, tiksliau, suvienodinti nuomotojams ir nuomininkui sutarčių nuostatas, numatančias sutarties nutraukimo prieš terminą tvarką, įtvirtinant ieškovams teisę nutraukti sutartį prieš terminą net ir nesant nuomininko kaltės. Atsakovo įsitikinimu, tokie ieškovų argumentai visiškai nepagrįsti, įvardijama disproporcija tarp šalių, ieškovų teisių pažeidimas yra tariami, naudojami tam, kad dėl tik ieškovams žinomų priežasčių (galimai norint parduoti nuomojamą žemę, pernuomoti ją kitam subjektui, pasiūliusiam didesnę kainą ar pan.) sutartis būtų nutraukta prieš terminą.

5

Vertinant ieškinyje aprašytą tariamai esminę šalių nelygybę dėl sąlygų, kuriose reglamentuojama sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka, teigtina, kad neegzistuoja CK 6.228 str. taikymui būtinos sąlygos. Pirmiausia sutarties sąlygos dėl sutarties nutraukimo prieš terminą tvarkos negali būti laikomas esminėmis tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygomis. Nuomos sutarties esminės sąlygos yra nuomos kaina ir išnuomojamas daiktas. Nagrinėjamu atveju kaip esminė sutarties sąlyga galėtų būti įvardijamas ir sutarties terminas. Sutarčių nutraukimo sąlygos įprastai nėra laikomos esminėmis, turinčiomis ypatingos reikšmės šalių tarpusavio santykiams, jos neturi įtakos šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Kadangi ieškovų įvardijamos sąlygos nėra esminės, vien dėl to jos negali sukurti tarp šalių esminės nelygybės.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad net ir laikant ieškovų įvardijamas nuostatas esminėmis, turinčiomis įtakos šalių prievolių vykdymui, nėra pagrindo teigti jog esamos sąlygos tarp šalių sukuria esminę, didelę, šokiruojančią nelygybę, atvirkščiai, numatytoji sutarčių nutraukimo prieš terminą tvarka atitinka sutarties esmę, šalių prisiimtus įsipareigojimus ir rizikas. Šiuo atveju ilgalaikės nuomos terminas vienareikšmiškai lemia didžiulę atsakovo nuomininko riziką, kadangi neteisėtai nutraukęs nuomos sutartis anksčiau termino nuomininkas būtų priverstas kompensuoti nuomotojams nuostolius negautų pajamų forma. Dėl šios priežasties sutarčių 28 p. yra numatyta bendrovės kaip nuomininkės teisė nutraukti nuomos sutartį, prieš tai įspėjus nuomotojus prieš protingą, pakankamai ilgą vienerių metų terminą. Tokia sąlyga užtikrina šalių teisių pagal sutartį pusiausvyrą, kadangi nuomininkas, negalėdamas nutraukti nuomos sutarties visą 25 metų laikotarpį, net jį ištikus ir verslo nesėkmei ar kitoms panašioms aplinkybėms, kurioms esant nuomos mokesčio mokėjimas ir išsinuomotos žemės naudojimas taptų neįmanomas, neabejotinai patirtų gerokai didesnius praradimus nei nuomotojas. Šiuo atveju nuomotojai yra garantuoti, kad visą 25 metų laikotarpį, jei nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių nuomininkas galėtų nutraukti sutartį, gaus stabilias pajamas už žemės nuomą. Taigi, priešingai nei teigia ieškovai, sutartys, įskaitant sutarčių 28 p., yra naudingos nuomotojams. Kita vertus, ilgalaikis nuomos terminas, taip pat nuomotojų teisės nutraukti sutartį prieš terminą neturėjimas, sąlygojamas ir tų aplinkybių, kad pagal sutarčių 8 p. nuomininkas turi teisę statyti statinius, įrengimus, kelius ir įrengti vandens telkinius, reikalingus sutartyje numatytai veiklai vykdyti. Tokia sutarčių sąlyga neabejotinai reiškia nuomininko galimas investicijas bei sutarties ilgalaikiu terminu užtikrintą tokių investicijų atsiperkamumą. Nuomotojui suteikus teisę nutraukti sutartis anksčiau termino nesant atsakovo kaltės, tokia investicijų atsiperkamumo galimybė nebūtų užtikrinama ir reikštų potencialius nuomininko nuostolius, susijusius su galimybės panaudoti pastatytus statinius, įrengimus, kelius ir vandens telkinius, neturėjimu. Vadinasi, sutartyse įtvirtinta jos nutraukimo prieš terminą tvarka atitinka sutarties esmę, tinkamai paskirsto tarp šalių rizikas ir naudą. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad B. R. ir UAB „Nissen Farm“ 2000 m. spalio 2d. sudarė žemės nuomos sutartį (b.l.13-30). Sutartimi šalys susitarė, jog nuomotojas B. R. išnuomoja nuomininkui UAB „Nissen Farm“ 16,21ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini. ir 8,96ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini, esančius (duomenys neskelbtini). 2000m. spalio 2d. B. R. veikiantis pagal įgaliojimą už S. R. - Ž. ir UAB „Nissen Farm“ sudarė žemės nuomos sutartį (b.l.22-30), pagal kurią buvo išnuomoti 30,21ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini., kadastro Nr.(duomenys neskelbtini ir 14,24ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini., esantys (duomenys neskelbtini )rajone.

Sutarčių 3 punkte žemės nuomos terminas yra 25 metai nuo 2000m. spalio 3d. ir baigiasi 2025metais nuėmus tų metų derlių.

Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas (LR CK 6.496 str.), arba kai ji nutraukiama įstatymo ar sutartyje numatyta tvarka. Ieškovas šios sutarties nenutraukė ir kreipėsi į teismą reikalaudamas ją nutraukti CK 6.204 str. 2 d. pagrindu. LR CK 6.189 str. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims yra privaloma. Šalys privalo

6

vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.). Todėl viena vertus Civiliniame kodekse įtvirtintos taisyklės reikalauja, kad sutarčių būtų laikomasi ir jos vykdomos, nors galimi ir sunkumai, kita vertus LR CK 6.200 str., reglamentuojantis sutarčių vykdymo principus numato, kad sutartys turi būti vykdomos kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu ir šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis aplinkybėmis protingas asmuo. Tokiu būdu nustatyta, jog vykdant sutartis galimi itin dideli sunkumai, tame tarpe ir ekonominiai, finansiniai, dėl kurių besąlygiškas principo pacta sunt servanda taikymas reikštų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, sutarties šalių pusiausvyros principo pažeidimus. Būtent LR CK 6.204 str. 2 d. numatyti kriterijai, kuriais remiantis laikomas sutarties vykdymo suvaržymas, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą ir sutarties vykdymas tampa sudėtingas, todėl reikia peržiūrėti sutarties sąlygas. Ieškovės prašo pakeisti arba nutraukti žemės nuomos sutartis dėl per mažo mokamo nuomos mokesčio. Prievolių vykdymo pagal sutartį pasikeitimas yra esminis, kai iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad esminis vykdymo išlaidų padidėjimas dažniausiai neigiamai paveikia šalį, kuri turi įvykdyti nepiniginio pobūdžio prievolę, pavyzdžiui, išaugus žaliavos kainoms, išauga ir prekės pagaminimo kaštai. Vykdymo vertės sumažėjimas gali neigiamai paveikti tiek piniginio, tiek nepiniginio pobūdžio prievolę vykdančią šalį, pavyzdžiui, dėl infliacijos, labai didelių pokyčių rinkoje ir pan. Tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, kad atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymų, pagrindžiančių, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

Abiejų sutarčių 14 punktuose šalys susitarė, kad užmokestis už visą nuomojamą žemę skaičiuojamas taip – nuomininkas įsipareigoja mokėti 400kg. pirmos klasės kviečių nuo žemės ūkio naudmenų ploto 1 ha per metus ir sutarties sudarymo dienai sulygtos nuomos kainos ekvivalentas pinigais yra lygus LR Vyriausybės 2000-07-01 nutarimu Nr.(duomenys neskelbtini nustatytai 2000 metų derliaus pirmos klasės kviečių supirkimo kainai, 410 Lt už toną, tai yra 164Lt už hektarą nuomojamos žemės. LR Vyriausybei pakeitus pirmos klasės kviečių supirkimo kainas, sutartos nuomos ekvivalentas pinigais bus perskaičiuojamas atitinkamai pagal Vyriausybės nustatytas pirmos klasės kviečių supirkimo kainas. Tuo atveju, jei LR Vyriausybė ar kita institucija nustos reguliuoti kviečių supirkimo kainas, sutartos nuomos kainos ekvivalentu bus skaičiuojama einamųjų metų derliaus pirmos klasės kviečių supirkimo rinkos kaina Lietuvoje, jei šalys nesusitars kitaip.

Sutarčių 15 punktu šalys sutarė, kad tuo atveju jei 14 punkte nurodyta nuomos kaina yra mažesnė nei 400kg. nuo 1 hektaro žemės naudmenų ploto, nuomininkas didins nustatytą nuomos užmokestį iki 400kg.

Pagal ieškovių atstovo pateiktą nuomos kainos paskaičiavimą už visą laikotarpį (b.l.136) matyti, kad pirma nuomos mokesčio įmoka 2001-11-19 sudarė 61,66 Eur (212,91Lt) už hektarą, 2012-11-21 – 87,59Eur (302,42Lt) už hektarą, 2013-11-21 – 77,71Eur (268,32Lt) už hektarą, 2014-11-20 – 72,44Eur (250,13Lt) už hektarą, todėl negalima teigti, jog nuomos mokestis nuo sutarties sudarymo ir paskutiniais 5 metais yra sumažėjęs. Ieškovių byloje pateikti skelbimai (b.l.116-119, 163-164) apie norimų nuomoti žemės sklypų nuomos kainas neatspindi to fakto, jog už skelbimuose nurodytas kainas buvo išnuomoti skelbimuose minimi sklypai. Nuomos mokesčio dydį visų pirma lemia turto vertė, tačiau iš pateiktų skelbimų negalima nustatyti, kokia norimų nuomoti žemės sklypų vertė. Ieškovės taip pat neatliko žemės sklypo vertės nustatymo. Ieškovių prašomas užmokestis už visą nuomojamą žemę 175 Eur už 1 ha neparemtas jokiais įrodymais. Darytina išvada, kad sutartinių prievolių pusiausvyra nėra iš esmės pažeista ir sutarties vykdymas nėra suvaržytas.

7

Sutarčių 27 punktas numato, jog nuomotojas neturi teisės nutraukti sutarties nesuėjus terminui, jei nuomininkas vykdo sutarties sąlygas, tuo tarpu pagal sutarčių 28 punktą nesant nuomotojo kaltės nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį įspėjęs nuomotoją prieš 12 mėnesių.

LR CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies galimybė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šio straipsnio tikslas – užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų laikymąsi.

LR CK 6.228 straipsnio pagrindu sutarties pakeitimas esant esminei šalių nelygybei galimas tik nustačius, kad buvo įvykdyta CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga: ikiteisminis šalies, norinčios pakeisti tam tikras sutarties sąlygas, kreipimasis į kitą sutarties šalį bei šios šalies atsisakymas keisti sutartį (ar nepateiktas atsakymas į kreipimąsi per 30 dienų). Ieškovės 2014-10-18 raštu (1t.b.l.9,10) kreipėsi į atsakovą siūlydamos keisti sutarčių 28 punktą, t. y. sąlygą dėl sutarčių nutraukimo, pakeisti, suvienodinant ieškovių ir atsakovo teisę nutraukti sutartis, tačiau atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutiko ir atsiuntė pranešimą kuriame nurodė, kad keisti sutarčių sąlygas jis nesutinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuomininkas yra fizinis asmuo, nuomotojas – juridinis asmuo, kuriam, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, šalys neginčijo, jog sutartis paruošė atsakovas, todėl laikytina, jos sudarant žemės nuomos sutartis nuomininkas buvo silpnesnioji sandorio šalis. Laikytina, kad sutarties 27 punktas, esant sutarčių 28 punktui, kuriame numatyta, jog nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį nesant nuomotojo kaltės, o nuomotojas tokios teisės neturi, pažeidžia sutarties šalių pusiausvyrą, suteikia nuomotojui pranašumą, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl šioje dalyje tenkintinas ieškovių reikalavimas ir keistina 27 punkto dalis, kurioje nurodyta „Jei nuomininkas vykdo šios sutarties sąlygas, nuomotojas neturi teisės nutraukti šios sutarties nesuėjus terminui“, ją išdėstant taip: „Nesant nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjęs nuomininką prieš 12 mėnesių.“ Sutarties 27 punktas užtikrina sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Ieškovių prašymas į sutartį įtraukti punktą, kad sutartis šiais atvejais nutraukiama vienašališkai, nesikreipiant į teismą, prieštarauja sutarties 32 punktui, kuriame numatyta, kad visi ginčai kylantys dėl sutarties sąlygų ar jų vykdymo yra sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Pagal LR CPK 93str. 2d. ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovai turėjo 1169,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (879,81 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 1t.b.l.32, 165-175; 289,62 Eur žyminis mokestis, 1t.b.l.7,8), Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 847,30Eur (išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 2t. b.l.4,15;). Tenkinant ieškinį iš dalies (30proc. visų reikalavimų), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovo ieškovių naudai 350,83 Eur jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovių atsakovo naudai priteistina 593,11 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. (LR CPK 93 str. 2 d, 80str.1d.1p, 88str.1d. 6 p., 98str.). Atlikus ieškovėms priteistinų ir iš ieškovių priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovių atsakovo naudai priteistina 242,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 21,01 Eur, todėl atitinkamai priteistų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina 6,30Eur, iš ieškovių – 14,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

S. R. – Ž. ir M. R. ieškinį tenkinti iš dalies.

8

Pakeisti 2000-10-02 tarp B. R. ir UAB „Nissen farm“ sudarytos žemės nuomos sutarties 27punktą, jį išdėstant taip:

„Nesant nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjęs nuomininką prieš 12 mėnesių. Nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį prieš terminą įspėjęs raštu prieš 90 dienų, jeigu nuomininkas pažeidžia šios sutarties sąlygas“.

Pakeisti 2000-10-02 tarp B. R., veikiančio pagal 2000-09-26 įgaliojimą už S. R. – Ž. ir UAB „Nissen farm“ sudarytos žemės nuomos sutarties 27punktą, jį išdėstant taip:

„Nesant nuomininko kaltės, nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį raštu įspėjęs nuomininką prieš 12 mėnesių. Nuomotojas turi teisę nutraukti šią sutartį prieš terminą įspėjęs raštu prieš 90 dienų, jeigu nuomininkas pažeidžia šios sutarties sąlygas“.

Likusioje dalyje ieškovių ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. R. – Ž, a. k(duomenys neskelbtini) ir M. R., a. k(duomenys neskelbtini) po 121,14 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Nissen farm“ naudai, bei po 7,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš UAB „Nissen farm“ 6,30Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Rokiškio rajono apylinkės teismui.

Teisėja M. B.