- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-14
- Bylos Nr.
- e2-7677-1168/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03284-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krolienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. M., O. M.
- Trečiasis asmuo
- A. N.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei, atsakovui V. M., atsakovo V. M. atstovui advokatui Vytautui Griežei, trečiajam asmeniui A. N.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. M. ir O. M. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo A. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams O. M. ir V. M., prašydamas: 1) laikinai apriboti O. M. ir V. M. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko L. M. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovų O. M. ir V. M. nepilnamečio sūnaus L. M. išlaikymui po 150,00 Eur iš kiekvieno tėvo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) pakeisti 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padidinant iš vaiko tėvo V. M. priteistą išlaikymo sumą ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti rūpintoją A. N.; 4) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. liepos 18 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja A. N.; 5) išreikalauti iš atsakovų teismo išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje Tarnyba nurodė, kad atsakovai O. M. ir V. M. turi nepilnametį sūnų – L. M., kurio atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina ir neaugina sūnaus. Tarnybai šeima žinoma nuo 2016 m. spalio 13 d., kuomet buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir kiti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kuomet abu tėvai buvo rasti neblaivūs ir vaikas laikinai apgyvendintas pas giminaičius. Šeimai nuo 2020 m. spalio 22 d. iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. buvo taikoma atvejo vadyba. 2023 m. balandžio 25 d. Tarnyba gavo atvejo vadybininkės pranešimą, kuriame nurodoma, jog aptariant nepilnamečio situaciją, praėjus mėnesiui po laikinosios priežiūros taikymo, buvo nustatyta, jog nepaisant to, kad su šeima intensyviai dirbo mobiliosios komandos specialistai, vaiko motina toliau vartojo alkoholį, į namus neįsileisdavo, tačiau ir per duris jautėsi stiprus alkoholio tvaikas ir su specialistais visiškai nebendradarbiavo. Nepilnamečio berniuko tėvas nurodė, kad alkoholio nevartoja, tačiau jokios pagalbos nepriėmė, į rekomendacijas neatsižvelgė, teigdamas, jog pats save išsigydė ir jis pats sau psichologas bei psichiatras. Anoniminių alkoholikų užsiėmimus lankyti atsisakė. Pranešime pažymima, kad berniukas su tėvu palaikyti ryšio nenori (galimai jaučia nuoskaudą dėl tėvo elgesio – jis dažnai mušdavo mamą jo akivaizdoje ir vaikas ją gindavo), gyventi su tėvu sūnus nenori, o su mama namuose gyventi nesaugu. 2023 m. balandžio 25 d. apklausus nepilnametį, jis specialistams nurodė, jog jaučia pasišlykštėjimą tėvu. Anot vaiko, abu tėvai vienodai vartoja alkoholį. Vaikas pasakojo apie tėvo naudojamą smurtą jo atžvilgiu kai jis nepadarydavo pamokų. Jo tėvai kartu negyvena. Nors tėvas išsinuomojo dviejų kambarių butą, tačiau nepilnametis nurodė, kad su tėvu tikrai nenorėtų gyventi. Tarnyba pažymėjo, kad vaikas yra įsitempęs, situacija jam yra sunki ir sudėtinga. Berniukas pasakojo apie mamos dažną alkoholio vartojimą ir apie jos užgėrimus, besitęsiančius net ir savaitę. Tuomet namuose niekas negamina valgyti, tačiau jam duodavo pinigų ir jis nusipirkdavo maisto, todėl alkanas nebūdavo.
3. Nurodė, kad iš aštuonių kartų kuomet buvo lankytasi atsakovės namuose, vaiko motina specialistus įsileido tik vieną kartą. Namuose buvo pastebėta netvarka ir švaros trūkumas. Bendraujant su atsakove ji nurodė, kad su vaiku ryšį palaiko, susiskambina telefonu ir susitinka. Berniukas po pamokų lankosi motinos namuose, kuriuose galimai vartojamas alkoholis. Atsakovė teigė, jog pradėjo lankytis Respublikiniame priklausomybių centre, kad lankys Minesotos programą ambulatoriškai. Moteris alkoholio problemą neigia, yra ginybiška. Bendraudami su atsakove specialistai pastebėjo, kad ji sunkiai orientuojasi visų su šeima įvykusių įvykių sekoje, skyrė daug dėmesio santykių su vyru aptarimui, tačiau sūnaus savijauta bei interesai ją domina mažiau. Po paskutinio specialistų apsilankymo atsakovės namuose buvo pastebėta išimta jos namų durų rankena bei skambutis, nors moteris būdavo namuose, tačiau durų specialistams neatidarydavo, nes galvojo, kad ateidavo vaiko tėvas, kuris ją labai stipriai sumušė ir jam yra taikomos kardomosios priemonės – nesiartinti.
4. Tarnybos teigimu, vaiko tėvas per pastarąjį laikotarpį kelis kartus keitė gyvenamąją vietą, teigė, jog su sūnumi bendrauja SMS žinutėmis, o telefonu nesusiskambina. Atsakovas neparodo iniciatyvos bendravimui su vaiku, nesiima konkrečių veiksmų, siekiant atkurti ryšį su sūnumi. Pažymėjo, kad socialinei darbuotojai nepilnametis pasakojo, kad tėtis vaikui jau ilgą laiką neskambino, o mama taip pat jau kurį laiką su juo nesusisiekia. 2023 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas išdavė leidimą paimti nepilnametį L. M. iš jo tėvų. 2023 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2023 m. liepos 13 d. ir laikinąją rūpintoja paskirta A. N., vaikas apgyvendintas rūpintojos gyvenamojoje vietoje.
5. 2024 m. vasario 8 d. vykdant globojamo vaiko aplankymą, buvo nustatyta, kad berniukas gyvena su senele, jam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vytytis. Nepilnametis nurodė, jog jam gyventi senelės namuose patinka, jaučiasi saugus, su senele sutaria puikiai. Artimai bendrauja su giminaičiais, yra viskuom aprūpintas. Artimai bendrauja su broliu, gyvenančiu Alytuje, jie yra labai artimi. Nepilnametis nurodė, jog su mama sutaria puikiai, aplanko mamą kartą į savaitę, dažniausiai penktadieniais. Pažymėjo, jog jis vyksta pas mamą, nes mama pas senelę neatvažiuoja. Nurodė, kad jo lankymosi pas mamą metu ji būna blaivi, būna paruošusi maisto, duoda keletą eurų smulkioms išlaidoms. Su mama kalba apie gyvenimą, ji teiraujasi kaip jam sekasi, kas naujo. Mama gyvena su sugyventiniu, tačiau berniukas jo nėra matęs. Berniukas nurodė, kad su tėvu bendrauti nenori dėl praeities įvykių (mušė mamą). Pažymėjo, kad tėtis jam rašo, sako, kad myli, kad atsiprašo, klausia, kodėl jis su juo nebendrauja. Nepilnametis nurodė, jog į tėvo žinutes nereaguoja, nes nenori. Pinigų tėtis neperveda, o jis prašyti nenori. Nepilnametis pokalbio metu specialistų teiravosi, ar galima padaryti, jog tėtis nesusigrąžintų jo globos. Sutiko, kad jo globėja būtų senelė. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad kalbant su vaiku apie nuolatinė globą, jaunuolis kiek sunerimo, tikėtina, kad norėtų grįžti pas mamą. Apklausta vaiko globėja nurodė, kad su berniuku problemų nekyla, nereikia drausminti, vaiką apibūdino kaip atsakingą, pareigingą ir savarankiška. Moteris nurodė, jog skatina berniukui atsakyti tėvui į žinutes, tačiau jis kategoriškai tai daryti atsisako. Su mama bendrauja tiek kiek pats nori, aplanko ją. Vaiko globėja nurodė, jog nepilnametis nėra pasakojęs, kad mamą būtų užtikęs neblaivią, tačiau kai ji ima vartoti alkoholį, jis pats nustoja su ja bendrauti tam laikui. Pažymėjo, jog vaiko tėvai prie jo išlaikymo neprisideda. Motina su vaiku bendrauja tiesiogiai, o tėvai su rūpintoja nesusisiekia.
Šalies argumentai
6. Tarnyba ieškinyje taip pat nurodė, jog surinkus atsakovus charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad atsakovė bausta administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su nepilnamečio interesais bei už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsakovė niekur nedirba, jai iki 2023 m. liepos 27 d. buvo skirta netekto darbingumo pensija. Atsakovas neteistas, baustas administracine tvarka už mokesčių vengimą bei už pažeidimus, susijusius su nepilnamečio vaiko teisėmis. Šiuo metu atsakovas niekur nedirba.
7. Tarnyba pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog paslaugų gavėja O. M. palaiko ryšį su nepilnamečiu sūnumi, tačiau nesprendžia priklausomybės alkoholiui, atsisako siūlomų paslaugų, kurios orientuotos į gydymą, nesiekia, kad nepilname s sūnus grįžtų gyventi į šeimą. Tėvas V. M. atsisakė paslaugų, motyvuodamas tuo, kad jis pats išsigydė nuo priklausomybės alkoholiui, su sūnumi L. siekia atkurti emocinį ryšį, tačiau vaikas to nenori. Tėvas vis dėlto nededa pakankamai pastangų ryšiui atkurti, nes nesikreipia į specialistus, kurie jam padėtų atkurti ryšį. Atsakovai vengia atlik ir neatlieka savo, kaip tėvų pareigos, vaiku nesirūpina, jo neaugina, tačiau motina O. M. domisi vaiko pasiekimais, sveikata, sūnus L. pas ją svečiuojasi, yra išlikęs stiprus emocinis ryšis tarp motinos ir sūnaus, tačiau motina nemoka savu noru sūnui išlaikymo. Tėvas V. M. siekia bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L., jam skambina, rašo sms žinutes, bet vaikas neatsiliepia. Tėvo kaltė yra tame, jog jis nededa didesnių pastangų atstatyti emocinį ryšį su sūnumi, t.y. nesikreipia pagalbos į specialistus, kurie padėtų. Abu tėvai neteikia sūnui išlaikymo, tačiau dedant tėvams didesnes pastangas, Tarnybos manymu, padėtis šeimoje gali pasikeis, todėl ieškovas prašo atsakovams tėvų valdžią riboti laikinai.
8. Atsižvelgiant į nepilnamečio L. amžių, sveikatą, poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, Tarnyba prašo iš atsakovų priteisti po 150 Eur dydžio išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis. Nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-30992-726/2013 iš vaiko tėvo buvo priteistas 73,00 Eur (250,00 Lt) išlaikymas, todėl šią sumą tikslinga padidinti iki 150,00 Eur.
9. Atsakovams procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti tinkami – atsakovei O. M. pasirašant įteikimo pažymoje 2024 m. balandžio 18 d., o atsakovui V. M. 2024 m. balandžio 22 d. Tačiau per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiajam asmeniui A. N. procesiniai dokumentai įteikti paštu, ieškinyje nurodytu adresu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
10. 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus palaikė, ieškinį prašė tenkinti. 2024 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje paaiškino, jog dar kartą vaikas buvo išklausytas 2024 m. liepos 1 d., jam 16 metų, ir jis turi tvirtą nuomonę, turi savo gyvenimo tikslus, mato tiek save, tiek tėvų bei globėjos klaidas, todėl jo nuomone tikslinga vadovautis. Matyti, kad vaikas investuoja savo jėgas į mokslą, lanko šaulių sąjungą, savo ateitį sieja su kariuomene, dėl to siekia gerai mokytis. Vaikas šiltai atsiliepė apie motiną, dažnai pas ją būna, kontroliuoja, kad neapleistų pradėto gydymo. Tačiau pati atsakovė su vaiko teisių specialistais nebendradarbiauja. Antrą kartą išklausius vaiko nuomonę matyti, kad vaikas pakeitė nuomonę apie tėvą. Išsakydamas nuomonę 2023 metais, ant tėvo buvo piktas, laikė tėvą kaltu dėl situacijos šeimoje. Atkreipė dėmesį, kad palaipsniui vaikas pats pradėjo bendrauti su tėvu, tačiau vaikas išsakė nepasitenkinimą, kad tėvas jam meluoja, kad nevartoja alkoholio, nes kartais paskambinęs jaučia, kad tėvas yra neblaivus. Tarnybos atstovė pripažino, kad vaiko tėvas daro pažangą ir turi vilčių, jog tėvo šeimoje situacija pasikeis į gerą pusę, per pusmetį jis išspręs problemas ir susigrąžins vaiką. Šiai dienai vaikas yra apsisprendęs gyventi su mama, o su tėvu gyventi atsisako. Paminėjo, kad turimais duomenimis atsakovas M. į Tarnybą su prašymu susigrąžinti vaiką nesikreipė. Tėvas turi visas galimybes bendrauti su vaiku, dėl bendravimo turi kreiptis į globos koordinatorę, taip pat gali kreiptis ir į trečiąjį asmenį. Mano, kad tėvai negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, pats vaikas nesutinka gyventi su tėvu, juo nepasitiki, išsako tėvo neigiamas savybes, per prievartą vaiko negalima versti gyventi su atsakovu. Pažymėjo, kad atsakovas dar nėra baigęs elgesį keičiančios programos, tačiau neaišku, ar ją užbaigs, taip pat vaiko tėvas lanko psichologą, kad atkurtų su vaiku ryšį, vaiko motina dar tik gydosi nuo alkoholizmo, nei vienas iš tėvų nemoka vaikui nuolatinio išlaikymo. Vien aplinkybė, kad atsakovas bendrauja su vaiku, nesudaro pagrindo jam grąžinti vaiką. Tačiau atsižvelgiant į tėvų pastangas jų valdžią vaiko atžvilgiu prašoma riboti tik laikinai. Tėvams reikia suteikti laiko iki galo išspręsti problemas, dėl kuriu vaikas buvo paimtas – pabaigti gydymus, programas. Atkreipė dėmesį, kad apribojus valdžią tėvams išlieka teisė bendrauti su vaiku, svečiuotis, t.p. išlieka pareiga teikti išlaikymą, pervedant pinigus į rūpintojos ar vaiko sąskaitą. Baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad nors tėvų elgesys keičiasi į gerąją pusę, motina gydosi nuo alkoholio, tėvas lanko elgesiui pakeisti programą, psichologą, kuria su vaiku emocinį ryšį. Tačiau reikia suteikti laiko tėvams iki galo išspręsti problemas, dėl kurių vaikas buvo paimtas – pabaigti gydymus, programas.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog nuo šių metų kovo 11 d. su sūnumi reguliariai susitinka. Laikinoji rūpintoja riboja jų bendravimą. Anksčiau trečiadieniais su vaiku bendraudavo, eidavo suvalgyti picą, tačiau rūpintoja pradėjo trukdyti. Vaikui pažadėjo, kad padarys viską, kad galėtų su juo gyventi. Dabar jis gyvena Zarasų r., tačiau jei vaikas jam bus grąžintas, nuomosis butą Vilniuje. Nurodė, kad duoda sūnui po kelis eurus. Messenger programėle ir telefonu bendrauja kasdien, praėjusią savaitę pirko sūnui brangias kelnes iš parduotuvės ,,Armijai ir civiliams“, pasakė, kad vaikas visada gali kreiptis pagalbos. Sūnui kas mėnesį papildo telefono sąskaitą, kad turėtų su juo ryšį. Paaiškino, kad kreipėsi į Vaiko teisių tarnybą dėl vaiko susigrąžinimo. 2024 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad iš dalies nesutinka su pareikštu ieškiniu. Teigė, kad jo ir sūnaus santykiai buvo puikūs, tačiau vaiko nuomonė keičiasi, anot atsakovo, įtaka vaikui padarė motina, kuri draudžia vaikui su atsakovu bendrauti. Su nurodyta 150,00 eurų išlaikymo suma sutiko. Teigė, kad buvo malonu, jog vaiko nuomonė jo atžvilgiu pasikeitė. Tačiau šių metų birželio-liepos mėnesiais vaiko nuomonė vėl pasikeitė. Mano, kad vaikas gavo signalą iš motinos. Atkreipė dėmesį, kad motina jau trečią posėdį į teismą neatvyksta. Vaikas turi viltį grįžti pas motiną, ir jis nenorintis tos vilties sunaikinti. Mano, kad vaikui reikia laiko, kad jis susivoktų, vaikas nepasako ką nori pasakyti. Paaiškino, kad dalyvauja smurto prevencijos programoje, kiekvieną antradienį lanko paskaitas vyrų krizių centre, taip pat lankosi pas psichologą. Teigė nesuprantantis tėvo valdžios ribojimo pagrindo, nesupranta kodėl pasikeitė vaiko nuomonė, įtaria, kad ją įtakojo vaiko motina ar rūpintoja. Nurodė, kad šiuo metu nuomoja vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), tačiau vaikui pradėjus gyventi su juo, išsinuomotų dviejų kambarių butą. Teigė, kad dėl svečiavimosi yra kalbėjęs su vaiko teta, kuri gyvena kartu su trečiuoju asmeniu, ji išleisdavo vaiką, ją atsakovas informuodavo apie tai kur su vaiku eina, kada grįš. Porą kartų buvo atvykęs pasisvečiuoti po pusvalandį, tačiau vėliau globėja nebeleido. Anot atsakovo, dėl trukdymo bendrauti su vaiku telefonu minėjo atvejo vadybininkei. Nurodė, kad pastaruoju metu vaikas su juo nebendravo jau mėnesį. Dėl to į globėją nesikreipė, nes vaikas yra jau pakankamai suaugęs, todėl su juo pačiu reikia tartis. Atkreipė dėmesį, kad elgesį keičiančioje programoje dalyvauja dėl smurto prieš žmoną, o ne prieš vaiką. Paaiškino, kad vaikui duodavo smulkių pinigų, tačiau globėjai pinigų nemokėjo, akcentavo, kad globėjos šeimą gyvena už atsakovą geriau. Teigė nemokėjęs išlaikymo iš principo, duoda kišenpinigių vaikui, todėl vaiko interesai nenukenčia. Žino, kad šiuo metu vaikas svečiuojasi pas senelę (atsakovo motiną). Žmoną teigė mušęs dėl neištikimybės. Mano, kad L. su juo atsisako bendrauti dėl vaikui formuojamos nuomones. Atsakydamas į trečiojo asmens klausimą dėl pažado vaiką įdarbinti, nurodė niekada vaikui nežadėjęs mokėti už pagalbą darbe. Tik kartą už pagalbą sumokėjo 30 eurų. Baigiamojoje kalboje akcentavo, kad nėra duomenų, kad dabar tėvai piktnaudžiautų tėvu valdžia. Yra įstatyme numatyti valdžios ribojimo pagrindai, o ne saugi ar nesaugi aplinka. Valdžios ribojimui svarbu kaip tėvas bendrauja su vaiku, o ne su institucija. Atkreipė dėmesį, kad vaikui 16 metų, vaikui tėvai didžiausias autoritetas, dėl ribojimo fakto vaikas nesmagiai jaustųsi. Vaiko nuomone, kad tėvas išgeria yra spėjimas, nes girdi kalbant telefonu, o trečiasis asmuo remiasi gandais, kad atsakovas geria. Reikia žiūrėti į dabartinę situaciją, o ne į praeitį. Atsakovas turi gyvenamąjį būstą, dirba, moka paskolą. O tai, kad jis neteikė vaikui išlaikymo, vaikui žalos nepadarė, jis nėra badaujantis.
12. 2024 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo A. N. nurodė, kad visos problemos prasidėjo, kai abu vaiko tėvai, jos dukra O. M. ir atsakovas M pradėjo gerti – kuo toliau, tuo labiau. Be to vaiko tėvas eidavo lošti į Casino, O. dėl to pyko. Jis mušė ir O. vyresnįjį sūnų. Po to, kai jis į kilimą suvyniojęs stipriai sumušė O., L. labai išgyveno. Teigė, kad atsakovas buvo pažadėjęs L. už pagalbą darbe mokėti po 120 eurų užmokestį. L. apsidžiaugė, dėl to ir norėjo eiti gyventi su tėvu. L. mokosi licėjuje, labai gerai mokosi, jie pilnai vaiką išlaiko. Dirbti su tėvu nepradėjo, nes reikėjo mokytis, ji vaikui taip pat patarė mokytis. Buvo taip, kad atsakovas skambindavo L. ir prašydavo susitikti stotelėje, vaikas pabendraudavo stotelėje, po to lydėdavo tėvą. Ji L. pasakė, kad vaikas turi mokytis, o ne tėvą lydėti ir švaistyti laiką, tačiau susitikti stotelėje nedraudė. Nurodė, kad atsakovas vis tiek geria, daug geria, apie tai teigė žinanti iš gandų. Vaikas labai nori eiti pas mamą. Atsakovas neduoda vaikui išlaikyti pinigų, vaikui duoda po 5-10 Eur susitikus. Bendrauja retai, gal kartą per mėnesį, pas ją į namus buvo atvykęs gal kokius du kartus. Vaikas nuo jos nieko neslepia, pagal vaiko pasakojimus su tėvu jis susitinka apie 1 kartą per mėnesį. Ji niekada vaikui nedraudė susitikti, susiskambinti su tėvu, priešingai, sakiusi vaikui, kad reikia tėvus pripažinti. Vaikas nieko nesakė, kad su tėvu paskutiniu metu nebendrauju, teigė tai pastebėjusi, tačiau vaiko apie tai neklausė. Teigė, kad vaiko mama taisosi, tačiau nežino ar su mama galėtų gyventi nuolat. Vaikas lanko Šaulių sąjungą, gerai mokosi, kartais nakvoja pas mamą, dabar vaikas yra pas atsakovo mamą 2 savaitėms išvykęs. Pas tėvą niekada neprašė nakvoti ir niekada nenakvojo. Teigė gavusi už globą apie 577 eurų, o nuo liepos mėnesio apie 389,00 eurų, mokėjo už licėjų ir kitus vaiko poreikius, pinigų užtekdavo, iš atsakovo neprašė, jis taip pat neprisidėdavo. L. mama taip pat nepadeda išlaikyti vaiko. Mano, kad vaikui nebūtų saugu, kad dabar būtų gražintas atsakovams.
13. Atsakovė O. M. į teismo posėdžius neatvyko, teismo šaukimai įteikti jai asmeniškai pasirašant įteikimo pažymoje. Apie bylą atsakovei yra žinoma, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Žemesnės instancijos teismas
14. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovai O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
15. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
16. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
17. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
18. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
19. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
20. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Tarnybai šeima žinoma nuo 2016 metų, kuomet 2016 m. spalio 13 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaiko tėvams girtaujant namuose sukonfliktavus ir smurtaujant vienas kito atžvilgiu. Šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog 2023 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą paimti vaiką L. M. iš jo tėvų. 2023 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkiu dėl laikinosios rūpybos L. M. nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui nu 2023 m. liepos 13 d. nustatyta laikinoji rūpyba, paskiriant rūpintoja A. N. bei rūpybos vietą nustatant rūpintojos gyvenamojoje vietoje.
21. Po teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš tėvų bei laikinosios rūpybos nustatymo, nepilnamečio vaiko tėvai nedėjo pakankamai pastangų susigrąžinti vaiką. Iš byloje pateiktų 2024 m. vasario 8 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 1GVA-117, 2024 m. sausio 26 d. Pagalbos plano Nr. SOS24-PP79, 2023 m. lapkričio 27 d. Pagalbos plano Nr. SOS23-PP913, 2023 m. rugpjūčio 29d. Pagalbos plano Nr. SOS-PP659, 2023 m. rugpjūčio 10 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto NR 1GVA-835, 2023 m. birželio 19 d. Pagalbos plano Nr. SOS23-PP479 bei 2024 m. liepos 1 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 1VAIK-303 matyti, jog po leidimo išdavimo dėl vaiko paėmimo iš jo tėvų bei laikinosios rūpybos nustatymo (daugiau nei po metų) situacija atsakovų šeimoje pagerėjo, nepilnamečio vaiko tėvai pradėjo kažkiek bendradarbiauti su socialinę pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, tačiau vangiai priima siūlomą specialistų pagalbą, atsisakydami dalyvauti pagalbos šeimai priemonėse, neigdami turimas problemas. Atsakovų bendravimas su vaiku suintensyvėjo, atsirado tvirtesnis ryšys, tiek motina, tiek tėvas bendrauja su sūnumi, tačiau nebendrauja su vaiko laikinąja rūpintoja bei neprisideda prie vaiko išlaikymo. Nors atsakovas nurodė, jog siekia susigrąžinti sūnų į savo šeimą, tačiau išskyrus bendravimą su vaiku, daugiau aktyvesnių veiksmų vaiko susigrąžinimui nesiėmė. Išlaikymo teikti nepradėjo, nei vienas atsakovas. Susitikimų su vaiku metu atsakovas apsiriboja tik piniginių lėšų davimu smulkioms išlaidoms. Atsakovė specialistams taip pat yra nurodžiusi, jog nori susigrąžinti sūnų, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, kas teismo vertinimu, patvirtina atsakovės neveikimą ir vengimą siekti sūnaus susigrąžinimo. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, jog už visų nepilnamečio L. M. poreikių užtikrinimą, rūpinimąsi ugdymo procesu bei sveikatos priežiūra atsakomybę prisiima išskirtinai laikinoji rūpintoja.
22. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, ieškovės atstovės ir atsakovo bei jo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad nuo to laiko, kai nepilnamečiui vaikui 2023 m. liepos 13 d. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Atsakovai tinkamai nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių bei pareigų, tinkamai nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nors su sūnumi dažnai bendrauja, domisi jo pasiekimais, periodiškai susitinka. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek atsakovė socialines paslaugas teikiantiems specialistams, tiek atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad norėtų susigrąžinti sūnų, tačiau sprendimo priėmimo metu, norai išlieka deklaratyviais ir neįgyvendintais. Nors atsakovas su valdžios ribojimu nesutiko, nurodydamas aplinkybes jog lanko elgesį keičiančią programą, psichologą, bendrauja su vaiku, kuria su vaiku emocinį ryšį, motina gydosi nuo alkoholio, tačiau kaip teisingai pažymėjo ieškovo atstovė teismo posėdyje, reikia suteikti laiko tėvams iki galo išspręsti problemas, dėl kurių vaikas buvo paimtas – pabaigti gydymus, programas. Be to, atsakovė niekur nedirba, atsakovai pagalbos plane numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdo, nededa pakankamai pastangų susigrąžinti vaiko į šeimą. Nors abiejų atsakovų ryšys yra sustiprėjęs, tačiau prie materialinio vaiko išlaikymo tinkamai neprisideda, nesirūpina kitų vaiko poreikių užtikrinimu, vaiko sveikatos priežiūra bei ugdymo procesu. Bendravimas su vaiku, epizodinis reikiamų daiktų nupirkimas ir pinigų smulkioms išlaidoms davimas nėra tinkamas ir pakankamas tėvų pareigų įgyvendinimas. Šie duomenys, vertinant juos sistemiškai, leidžia spręsti, kad atsakovai šiai dienai nėra pasirengę tinkamai pasirūpinti L. M. tinkamu auklėjimu bei priežiūra. Netgi priešingai, pats atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog neteikia vaikui išlaikymo, nes rūpintoja laikosi finansiškai geriau ir jis nemato tam poreikio bei išlaikymo nemoka iš principo, kas teismo vertinimu, patvirtina atsakovo nepakankamą pasirengimą tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios turinį sudarančių pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir vaikas 2024 m. liepos 1 d. išsakydamas nuomonę aiškiai ir kategoriškai nurodė nenorinti gyventi su tėvu, teigė juo nepasitikintis, mano, kad tėvas jam meluoja, jog nevartoja alkoholio, nes paskambinus telefonu vaikas supranta, kad tėvas yra neblaivus. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nėra atkūręs ryšio su vaiku ir tam reikalingos papildomos pastangos. Beje, paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jau mėnesį laiko su vaiku nebendravo.
23. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai yra iš visiškai nusišalinę nuo sūnaus priežiūros ir jo atžvilgiu tėvų valdžios iš viso neįgyvendina, neteikia jam išlaikymo, tik nuolat bendrauja. Taip pat nėra duomenų, kad situacija greitu metu gali pasikeisti ir tėvai susigrąžins sūnų į savo šeimą. Tačiau atsakovai nėra visiškai nutraukę ryšio su sūnumi. Atsakovė periodiškai bendrauja su vaiku, bendravimo metu dažniausiai būna blaivi, paruošia maisto sūnui, o atsakovas siekia ir bendrauja su nepilnamečiu, kartais nuperka reikiamų daiktų, papildo telefono sąskaitą. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą laikinai apriboti atsakovų O. M. ir V. M. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko L. M. atžvilgiu.
24. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
25. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
26. Ieškiniu ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo L. M. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. liepos 18 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja A. N.. Iš byloje pateikto 2024 m. vasario 8 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 1GVA-117, 2024 m. sausio 26 d. Pagalbos plano Nr. SOS24-PP79, 2023 m. lapkričio 27 d. Pagalbos plano Nr. SOS23-PP913, 2023 m. rugpjūčio 29d. Pagalbos plano Nr. SOS-PP659, 2023 m. rugpjūčio 10 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto NR 1GVA-835, 2023 m. birželio 19 d. Pagalbos plano Nr. SOS23-PP479 bei 2024 m. liepos 1 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 1VAIK-303, 2024 m. sausio 15 d. SOTAS rašto Nr. GC/24-102023 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad laikinoji rūpintoja tinkamai prižiūri nepilnametį. Bylos duomenys patvirtina, jog laikinoji rūpintoja sutinka rūpintis L. M..
27. Nustačius, kad nepilnamečio tėvai yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, neįgyvendina tėvų valdžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, o laikinoji rūpintoja tinkamai atlieka laikinojo rūpintojo pareigas, vaikas rūpintojos namuose gyvena ilgą laiką, santykiai su rūpintoja yra šilti, artimi, nesant kitų asmenų, kurie norėtų auginti ir rūpintis vaiku, prašymų, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečio L. M. gyvenamoji vieta iki nuolatinės rūpybos paskyrimo nustatytina Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. liepos 18 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikina rūpintoja.
Dėl išlaikymo priteisimo
28. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
29. Ieškovas prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnamečiui L. M. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės. Atsakovas V. M. sutiko su tokia ieškovo nurodyta išlaikymo suma.
30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta atsakovės O. M. ir atsakovo V. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 8 punktu atsakovas V. M. įsipareigojo sūnaus L. M. išlaikymui teikti po 72,41 Eur (250,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Sūnaus išlaikymui skirtas lėšas uzufrukte teise paskirta valdyti O. M..
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
32. Įvertinęs ieškovo reikalavimą, nors prašoma priteisti 150,00 Eur vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma iš atsakovų yra ženkliai mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 924,00 Eur, atskaičius mokesčius apie 706,00 Eur, todėl išskaičius vaiko išmoką 96,25 Eur orientacinis dydis išlaikymo naštą paskirsčius tėvams lygiomis dalimis būtų apie 303,00 Eur), teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš kiekvieno atsakovo vaikui išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš nepilnamečio tėvo V. M. buvo priteistas išlaikymas L. M. ir minėtu teismo sprendimu iš V. M. priteistą išlaikymą uzufrukto teise valdė atsakovė O. M., atsakovams laikinai apribojus tėvų valdžią ir jų nepilnamečio sūnaus L. M. gyvenamąją vietą nustačius su laikinąją rūpintoja A. N., 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas (sprendimo rezoliucinės dalies 8 punktas) keistinas, nustatant atsakovo nepilnamečiui sūnui teiktino išlaikymo sumą 150,00 Eur, ir pakeičiant iš atsakovų priteisto išlaikymo valdytoją uzufrukto teise, nustatant, jog L. M. iš atsakovų priteistą išlaikymą uzufrukto teise valdo nepilnamečio laikinoji rūpintoja A. N..
33. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
34. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.
36. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-04738, iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų, taip pat atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimų 4 punktas).
37. Be to, atsižvelgus į tai, kad atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 16 punktu, kaip vaiko motina, dėl kurios valdžios apribojimo sprendžia teismas, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, įvertinus tai, kad atsakovė – tuo atveju, jeigu ji būtų kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), tai VGTPT sprendimu, kuriuo būtų nuspręsta atsakovei suteikti antrinę teisinę pagalbą, būtų nustatyta, kad atsakovė yra 100 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, aukščiau nurodytas priskaičiuotos žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos iš atsakovės nepriteisiamos.
38. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas, o atsakovė turi teisę būti atleista 100 proc. nuo šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti atsakovų O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnamečio vaiko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. liepos 18 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. vasario 27 d.) iki jo pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. vasario 27 d.) iki jo pilnametystės, pakeičiant 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rezoliucinės dalies 8 punktą.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti 2013 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rezoliucinės dalies 8 punktą ir nustatyti, jog iš atsakovų O. M. iš V. M. priteisto išlaikymo sumas iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo uzufrukto teise valdo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.