Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-09-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-18850-534/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-13
Bylos Nr.
e2YT-18850-534/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14163-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Pareiškėjas
V. P., D. V.
Kategorijos
  • 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2YT-18850-534/2022Proceso Nr. 2-68-3-14163-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.3., 2.5.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo mėn. 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir D. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos V. P. ir D. V. nurodo, kad J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) - pareiškėjos D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir pareiškėjos V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) senelis, būdamas santuokoje su pareiškėjos D. V. motina ir pareiškėjos V. P. senele O. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) savo vardu sudarė 1993-11-25 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 8-6610 pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr.I-1374 ir tokiu būdu nuosavybės teise įsigijo vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini). Būdamas santuokoje su O. P., J. P. 1994-06-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8-3916 savo vardu įsigijo žemės sklypą Nr.308, esantį (duomenys neskelbtini) „Medicinos darbuotojų“ sodo bendrijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos D. V. motina ir pareiškėjos V. P. senelė O. P. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. 643501). Iki mirties ji buvo santuokoje su pareiškėjos D. V. tėvu ir pareiškėjos V. P. seneliu J. P.. Po O. P. mirties, nei jos sutuoktinis J. P., nei kas nors iš pareiškėjų į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. J. P. buvo įsitikinęs, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreiptis nereikia, nes butas ir sodas yra įregistruoti jo vardu, o nekilnojamojo turto registre J. P. yra nurodytas kaip vienintelis šių nuosavybių savininkas, savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1990-05-31, todėl toliau ten gyveno, valdė ir prižiūrėjo ir butą ir sodą, apmokėdavo visus mokesčius, ką patvirtina pridedamos abonentinės knygelės su čekiais ir kvitais. (duomenys neskelbtini)J. P. mirė (Medicinos mirties liudijimas Nr. 22- 24210236). (duomenys neskelbtini)J. P. testamentą, kuriame padarė du patvarkymus: 1) savo vaikaitei V. P. paliko jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bei visus minėtame žemės sklype esančius pastatus ir statinius; 2) savo dukrai D. V. paliko jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (Testamento notarinio registro Nr. LM-580).Mirus J. P., jo dukra D. V. ir vaikaitė V. P. priėmėpalikimą pagal J. P. testamentą, ką patvirtina 40-ojo notarų biuro notarės Airidos Aleksonienės 2022-04-26 išduotas liudijimas paveldėjimo byloje Nr. 108/2022. Paaiškėjo, kad pareiškėjos paveldėjo ne visą, bet po 1/2 dalis, priklausiusias J. P., kadangi butas adresu (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kuris J. P. buvo įgytas santuokoje kartu su O. P., o pagal LR teismų praktiką ir remiantis sutuoktinių lygių dalių bendrajame turte principu laikoma, kad toks turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 apžvalgoje „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ išaiškinta, kad butai, įsigyti nors ir už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas (investicinius čekius, dovanotus, paveldėtus pinigus), nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl, remiantis sutuoktinių lygių dalių bendrajame turte principu laikytina, kad J. P. ir jo sutuoktinei O. P., kiekvienam priklausė po 1/2 dalies buto adresu (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės O. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė savo sutuoktinės palikimą — 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės skypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs šį turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

(duomenys neskelbtini)J. P. mirė (Medicinos mirties liudijimas Nr. 22- 24210236).Nustatyta, kadpareiškėjos V. P. ir D. V. yra J. P. sudaryto testamento įpėdinės, kurios palikimą po jo mirties priėmė.

Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), J. P. buvo įgytas santuokoje kartu su O. P., o pagal LR teismų praktiką ir remiantis sutuoktinių lygių dalių bendrajame turte principu laikoma, kad toks turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 apžvalgoje „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ išaiškinta, kad butai, įsigyti nors ir už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas (investicinius čekius, dovanotus, paveldėtus pinigus), nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių bendrajame turte principu, laikytina, kad J. P. ir jo sutuoktinei O. P., kiekvienam priklausė po 1/2 dalies buto adresu (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).Po O. P. mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AANr.643501) jos sutuoktinis J. P., nei kas nors kitas, nesikreipė į notarų biurą dėl O. P. palikimo priėmimo, tačiau iš J. P. veiksmų galima daryti išvadą, kad po savo sutuoktinės mirties J. P. faktiškai pradėjo paveldimą sutuoktinės turto dalį valdyti (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. 2 d.):J. P. po sutuoktinės O. P. mirties liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad J. P. mokėjo komunalinius mokesčius už butą, sodininkų bendrijai mokesčius, apmokėjo kanalizacijos ir vandentiekio remonto išlaidas. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. P. sutuoktinės O. P. mirties jos palikimą sudarančiu turtu rūpinosi kaip nuosavu. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. P. po savo sutuoktinės O. P. mirties priėmė savo sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti kaip savo nuosavybę.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjoms yra reikalingas tam, kad pareiškėjos su tokį faktą nustatančiu teismo sprendimu galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimoišdavimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės O. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė savo sutuoktinės palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos — 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės skypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs šį turtą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis