Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-08-11 · Administracinė byla Nr. TA-759-520/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-11
Bylos Nr.
TA-759-520/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01025-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namai
Pareiškėjas
G. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-759-520/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01025-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra neįgalus, sunkiai juda, jam buvo išrašytos gydytojų pažymos, jog gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis atlieka bausmę, turi būti sėdimo tipo unitazas, virdulys, pareiškėjui leidžiama su savimi turėti maisto, leista laikytis lovos režimo, turėti plastikinę vonelę ir elektrine antklodę.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnį 2 dalies 3 punktą asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta nuobauda neskiriama, o jeigu buvo paskirta, – nevykdoma, tačiau, pareiškėjui grįžus iš ligoninės, Alytaus PN administracija paskyrė pareiškėją į 15 būrį, kuriame yra sunku judėti, iš jo toli eiti iki valgyklos. Pareiškėjas nurodė, kad nespėdavo pavalgyti.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad, jam atsisakius atlikti bausmę 15 būryje, jis yra laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose neleidžiama turėti maisto, negalima nueiti į parduotuvę, neleidžiama skambinti ir siųsti laiškų artimiesiems, iš pareiškėjo atimti visi daiktai, kuriuos jam būtina turėti. Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal medicinos pažymą draudžiama jį laikyti kamerų tipo patalpose, dėl savo amžiaus ir ligų jis turi būti laikomas kitame būryje, tačiau dėl Alytaus PN veiksmų, kuriais, pareiškėjo teigimu, bandoma susidoroti su pareiškėju, jis patiria psichologinį spaudimą.

5. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad jis buvo žeminamas, buvo patalpintas į patalpas, kurios neatitiko pareiškėjo poreikių. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šių aplinkybių patyrė kančias, psichologinį sukrėtimą, spaudimą, skausmą ir moralinius išgyvenimus.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala atsirado nuo 2019 m. balandžio 11 d.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Alytaus PN, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas drausmės grupei buvo priskirtas nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. vasario 23 d., o kitais laikotarpiais buvo paskirtas paprastajai grupei.

9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos medicinos paslaugos – pareiškėjas reguliariai buvo konsultuojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gydytojų, jam buvo skiriamas medikamentinis gydymas, pareiškėjas buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL).

Šalies argumentai

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą Alytaus PN direktoriui dėl perkėlimo į socialinės globos sektorių. 2018 m. sausio 10 d. buvo gautas nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisijos posėdžio protokolas, kuriame Alytaus PN direktoriui buvo pateikta rekomendacija pareiškėją perkelti į Alytaus PN socialinės globos sektorių.

11. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas raštu nėra pateikęs prašymo perkelti jį į LAVL socialinės globos sektorių. Pareiškėjas vidaus ligų gydytojo buvo konsultuotas 2020 m. birželio 1 d., tačiau gydytojui prašymo dėl jo perkėlimo į socialinės globos sektorių nepateikė. Gydantis gydytojas nenustatė, kad pareiškėjui reikalinga socialinė globa ir nepateikė jokių reikalingų medicinos dokumentų dėl pareiškėjo perkėlimo į socialinės globos sektorių.

12. Atsakovas pabrėžė, kad paskutinį kartą LAVL pareiškėjas buvo gydytas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. kovo 26 d. Rekomendacijų, kad būtų tikslinga perkelti pareiškėją į socialinės globos sektorių gydytojai nepateikė. Pareiškėjas raštu prašymo, kad dėl turimų ligų būtų pakeista miegojimo vieta (iš antro aukšto gulto į pirmo aukšto gultą) medicinos darbuotojams, nebuvo pateikęs.

13. Atsakovas akcentavo, kad Alytaus PN neturi duomenų, jog įstaigos darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjo skundus ar prašymus, ginčo laikotarpiu netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas. 2019 m. liepos 11 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl perkėlimo į LAVL, tačiau atsakymo į šį prašymą jam nereikėjo. Gavus 2020 m. balandžio 10 d. pareiškėjo prašymą, jam buvo pasiūlyta kreiptis į LAVL, taip pat Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdyje apsvarstytas pareiškėjo perkėlimas į 18 būrį. Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimu pareiškėjas buvo paskirtas į 15 būrį ir į konkrečias uždarosios zonos kamerų tipo patalpas. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN nėra gavę duomenų, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės 6 lokaliniame sektoriuje ar uždarosios zonos kamerų tipo patalpose.

14. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 19 d. pareiškėjui buvo skirta nuobauda (draudimas 30 dienų apsipirkti parduotuvėje) už tai, jog pareiškėjas miegojo ne jam skirtoje vietoje, o 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškėjui skirta dar viena nuobauda (pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas) už tai, kad pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame 15 būryje.

15. Atsakovas akcentavo, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu nebuvo gauta pareiškėjo prašymų skirti virdulį, turėti maisto produktus, laikytis lovos režimo, turėti plastikinę vonelę ir elektrinę antklodę. Pareiškėjui Alytaus PN pareigūnams pateikus LAVL specialistų medicinos dokumentus, rekomenduojančius turėti virdulį, maisto produktus, plastikinę vonelę, elektrinę antklodę bei laikytis lovos režimo, į tai buvo atsižvelgta ir buvo sudarytos sąlygos šiuos daiktus ir paslaugas turėti gyvenamojoje vietoje.

II.

16. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinės žalos, kilusios dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., atlyginimą.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde akcentavo, jog jam, kaip neįgaliam asmeniui, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, ir neturtinę žalą kildino iš to, kad Alytaus PN kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo įrengti sėdimo tipo unitazai, nebuvo virdulio, nebuvo leista su savimi turėti maisto, nebuvo leista laikytis lovos režimo, turėti plastikinę vonelę ir elektrinę antklodę. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė tik abstrakčius teiginius, kad kamerų tipo patalpose įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi unitazai, ginčo laikotarpiu nebuvo gauta pareiškėjo prašymų skirti virdulį, turėti maisto produktus, laikytis lovos režimo, turėti plastikinę vonelę ir elektrinę antklodę, nors atsakovo atstovas pripažino, jog, pareiškėjui pateikus LAVL specialistų medicinos dokumentus, rekomenduojančius turėti virdulį, maisto produktus, plastikinę vonelę, elektrinę antklodę bei laikytis lovos režimo, į tai buvo atsižvelgta ir buvo sudarytos sąlygos šiuos daiktus ir paslaugas turėti gyvenamojoje patalpoje.

19. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę 6 lokalinio sektoriaus kamerų tipo patalpose ir uždarosios zonos kamerų tipo patalpose. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra neįgalus asmuo, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas, pagal gydytojų rekomendacijas jam reikalingos švelnesnės kalinimo sąlygos – gyvenamojoje patalpoje turi būti sėdimo tipo unitazas, virdulys, leidžiama su savimi turėti maisto, laikytis lovos režimo, turėti plastikinę vonelę ir elektrinę antklodę.

20. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas nepateikė konkrečių duomenų, ar 14 būrio 3 miegamajame, 15 būrio 5 miegamajame, 20 būrio 6 miegamajame, uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 15, uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 24 ir 15 būrio 4 miegamajame ginčo laikotarpiu buvo įrengti sėdimo tipo unitazai, taip pat ar šiose patalpose pareiškėjas turėjo virdulį, maisto, bei nuo 2020 m. vasario 20 d. papildomai laikėsi lovos režimo, turėjo plastikinę vonelę ir elektrinę antklodę, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, ar pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra pagrįstos.

21. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl nurodytų pažeidimų. Teismas pabrėžė, kad 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti visus duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas Alytaus PN, be to, 2020 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti papildomus duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas Alytaus PN, o 2020 m. rugpjūčio 10 d. pakartotinai Alytaus PN buvo nusiųsta vykdyti teismo 2020 m. liepos 3 d. neįvykdyta nutartis, tačiau konkrečių teismo nurodytų duomenų Alytaus PN nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas vertino, kad, atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, jog jis turėjo nuosavą vonelę bei virdulį, tačiau šie daiktai iš jo buvo atimti 2019 m. gruodžio mėnesį, kai pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudą (vonelė grąžinta tik po 4 mėnesių, o virdulys – po 5 mėnesių), nėra pagrindo šiais teiginiais netikėti. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nepaneigti pareiškėjo teiginiai, jog jis Alytaus PN administracijai teikė medicinos pažymėjimus (2018 m. spalio 18 d., 2020 m. vasario 20 d. Nr. MPV-34, Nr. MPV-35 ir Nr. MPV-36), kuriuose nustatyta, jog pareiškėjas kamerų tipo patalpose turi būti aprūpintas virduliu, plastikine vonele, pareiškėjui turi būti užtikrintas sėdimas unitazas, pareiškėjui leidžiama turėti elektrinę antklodę, maistą, pareiškėjui turi būti leidžiamas lovos režimas.

23. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis buvo verčiamas miegoti antrame lovos aukšte, teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad pareiškėjui gydytojų nurodymu tikslingas lovos režimas bei gultas pirmame aukšte, patvirtina tik 2020 m. vasario 20 d. bei 2020 m. kovo 25 d. išduoti medicinos pažymėjimai, o duomenų, kad tokie medicinos darbuotojų nurodymai buvo duoti iki 2020 m. vasario 20 d., teismui nėra pateikta.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose (išskyrus nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. balandžio 14 d.), kuriose nebuvo įrengti sėdimo tipo unitazai, taip pat visose kamerų tipo patalpose pareiškėjas neturėjo papildomo maisto, nuo 2019 m. gruodžio 23 d. neturėjo plastikinės vonelės ir virdulio bei nuo 2020 m. vasario 20 d. papildomai neturėjo galimybės laikytis lovos režimo, neturėjo elektrinės antklodės. Įvertinęs šias aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus – Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų (BVK 173 str. 5 d. ir 6 d.) ir pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis neįgaliajam pritaikytomis kalinimo sąlygomis.

25. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

26. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.

27. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis yra 1 200 Eur, ir šią sumą priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

III.

28. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

29. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

30. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo papildomų duomenų iš Alytaus PN.

31. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad teismas, konstatuodamas, jog pagal gydytojų rekomendacijas pareiškėjui buvo reikalingos švelnesnės sąlygos, neįvertino, jog Alytaus PN neturėjo jokių oficialių duomenų, kuriose būtų užfiksuotos rekomendacijos pareiškėjui turėti virdulį, maisto produktus, laikytis lovos režimo, turėti plastikinę vonelę ir elektrinę antklodę.

32. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. sausio 13 d. medicinos pažymėjimą Nr. 62-115 ir 2020 m. vasario 20 d. medicinos pažymėjimus Nr. MPV-34, MPV-35, MPV-36 pareiškėjas pateikė su skundu teismui kitoje administracinėje byloje (Nr. I1-6624-428/2020), tačiau šie medicinos pažymėjimai neapima laikotarpių nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. sausio 13 d.

Atsiliepimas

33. Atsakovo atstovas teigia, kad ne Alytaus PN, o LAVL, kaip įstaiga, vykdanti nuteistųjų sveikatos priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad LAVL gydytojų pareiškėjui rekomenduojamos švelnesnės kalinimo sąlygos būtų taikomos pareiškėjui grįžus į Alytaus PN. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. kovo 26 d. buvo LAVL, todėl šis laikotarpis neapima ginčo laikotarpio. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN administraciją su prašymais dėl rekomendacijose nurodytų daiktų ir paslaugų suteikimo.

34. Atsakovo atstovas pažymi, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

35. Pareiškėjas G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

36. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas pats turėjo pareigą pateikti visą medžiagą, kurios prašė teismas, todėl atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, jog teismas nebuvo aktyvus.

37. Pareiškėjas, vadovaudamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad neturtinės žalos faktą patvirtina netinkamas sanitarinių mazgų įrengimas, nes pareiškėjui dėl ligos buvo sudėtinga jais naudotis. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad iš pareiškėjo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias, nėra būtina, nes, atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką panašiose bylose, toks formalus įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą neatitinkančiomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

38. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui G. K. iš Lietuvos valstybės priteistas 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl neužtikrintų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas, kuris yra neįgalus asmuo (jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas) buvo laikomas kamerų tipo patalpose (išskyrus nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. balandžio 14 d.), kuriose nebuvo įrengti sėdimo tipo unitazai, taip pat visose kamerų tipo patalpose pareiškėjas neturėjo papildomo maisto, nuo 2019 m. gruodžio 23 d. neturėjo plastikinės vonelės ir virdulio bei nuo 2020 m. vasario 20 d. papildomai neturėjo galimybės laikytis lovos režimo, neturėjo elektrinės antklodės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BVK 173 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad neįgaliesiems turi būti sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, nurodė, jog atsakovo atstovas, nors ir buvo įpareigotas, byloje neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui (neįgaliam asmeniui) buvo užtikrintos jo sveikatos būklę atitinkančios sąlygos, konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, atlygintiną jam priteisiant 1 200 Eur kompensaciją.

40. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, tiek ir dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

41. Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad iš esmės nesutinkama su įrodymų vertinimu, akcentuojama, jog atsakovo atstovas neturėjo oficialių duomenų, gautų iš LAVL, kuriuose būtų užfiksuotos rekomendacijos pareiškėjui gyvenamojoje vietoje turėti virdulį, maisto produktus, leista laikytis lovos režimo, turėti plastikinę vonelę ir elektrinę antklodę, taip pat nebuvo įvertinta, kad pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. kovo 26 d. buvo gydomas LAVL, t. y. šis laikotarpis neapima ginčo laikotarpio.

42. Dėl pareiškėjo nurodomų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimą į skundą, nurodė, jog pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. kovo 26 d. buvo gydytas LAVL. Taip pat Perkėlimų lentelėje nurodyta, kad pareiškėjas 2020 sausio 13 d. etapuotas į LAVL, kur buvo iki 2020 m. kovo 26 d., o 2020 m. birželio 2 d. medicinos pažymėjime nurodyta, jog pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. kovo 26 d. Byloje pateikti įrodymai patvirtina akivaizdų faktą, jog atsakovo atstovas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. kovo 26 d. nebuvo atsakingas už pareiškėjo kalinimo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nustatė, jog minėtu laikotarpiu atsakovo atstovas pareiškėjui neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, atitinkančių pareiškėjo sveikatos būklę.

43. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo pateiktais medicinos pažymėjimais, išduotais 2018 m. spalio 18 d., 2020 m. vasario 20 d. Nr. MPV-34, MPV-35 ir MPV-36, 2020 m. kovo 25 d., kuriuose pateiktos medikų išvados, jog pareiškėjas kamerų tipo patalpose turi būti aprūpintas virduliu, plastikine vonele, jam turi būti užtikrintas sėdimas unitazas, leista turėti elektrinę antklodę, turėti maisto, leidžiamas lovos režimas. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais atsakovo argumentų, kad pareiškėjas nepateikė pažymėjimų atsakovo atstovui, o nustatė, kad nepaneigti pareiškėjo paaiškinimai, jog pareiškėjas minėtus medicinos pažymėjimus pataisos įstaigos administracijai ne kartą teikė, prašydamas užtikrinti juose nurodytas sąlygas, antraip tokių medicinos dokumentų savitikslis turėjimas (jų niekam nepateikiant) būtų nelogiškas.

44. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo atstovui negalėjo būti pateikti 2020 m. vasario 20 d. Nr. MPV-34, MPV-35 ir MPV-36, 2020 m. kovo 25 d. medicinos pažymėjimai, nes pareiškėjas buvo LAVL, tačiau nesutinka, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovui nebuvo žinoma apie 2018 m. spalio 18 d. medicinos pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas turi būti aprūpintas sėdimu unitazu, jam turi būti leista turėti maisto, kaip sergančiam diabetu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo atstovui buvo žinoma apie pareiškėjo neįgalumą, jo sveikatos būklę, dėl kurios jam turėjo būti sudarytos geresnės kalinimo sąlygos.

45. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl to, jog Alytaus PN nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 3 d. ir nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 17 d nesudarė galimybės įsigyti (turėti) maisto, naudotis sėdimu unitazu, elektrine antklode, virduliu, plastikine vonele, į teismą kreipėsi administracinėje byloje Nr. I1-6624-428/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01762-2020-4), kurioje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą, įsiteisėjusį 2021 m. sausio 29 d.

46. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, nes nustatė, jog nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 3 d. nebuvo elektrinio virdulio, o kitos pareiškėjo pretenzijos nepripažintos pagrįstomis.

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiamu sprendimu pareiškėjui priteisė neturtinės žalos, patirtos nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 3 d., atlyginimą, t. y. išnagrinėjo tas pačias pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygas nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 3 d., kurios išnagrinėtos ir įvertintos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendime.

48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-6624-428/2020 jau yra išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 3 d. (nesudaryta galimybė įsigyti (turėti) maisto, naudotis sėdimu unitazu, elektrine antklode, virduliu, plastikine vonele), ši administracinės bylos dalis nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

49. Taigi šioje byloje nagrinėtinos ir vertintinos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai, susiję su jo kalinimo sąlygomis nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d. (įskaitytinai), nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 12 d. (įskaitytinai).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovui byloje buvo suteikta galimybė teikti įrodymus (buvo įpareigotas juos pateikti), patvirtinančius, jog nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d. (įskaitytinai), nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 12 d. (įskaitytinai) buvo užtikrintos pareiškėjui tinkamos, t. y. pareiškėjo sveikatos būklę atitinkančios sąlygos, buvo įvykdyti 2018 m. spalio 18 d. medicinos pažymoje nurodyti reikalavimai užtikrinti pareiškėjo poreikius, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog minėtu laikotarpiu nebuvo užtikrintos pareiškėjo sveikatos būklę atitinkančios kalinimo sąlygos.

51. Įrodymų vertinimo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

52. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

53. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

54. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

55. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

56. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad pareiškėjas yra neįgalus asmuo, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Priteistas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo dydis pakeistinas, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo konstatavo, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę turėti plastikinę vonelę, elektrinę antklodę, laikytis lovos režimo, bei neteisingai nustatė pažeidimo laikotarpį.

57. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad nutrauktina administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už tai, jog nebuvo įrengti sėdimo tipo unitazai, neleista įsigyti (turėti) maisto, turėti plastikinę vonelę, virdulį, elektrinę antklodę nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 3 d., o už patirtą neturtinę žalą nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d. (įskaitytinai), nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 12 d. (įskaitytinai) pareiškėjui priteistina 600 Eur kompensacija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už tai, kad nebuvo įrengti sėdimo tipo unitazai, neleista įsigyti (turėti) maisto, turėti plastikinę vonelę, virdulį, elektrinę antklodę nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 3 d.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 17 d., nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 29 d. (įskaitytinai), nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. sausio 12 d. (įskaitytinai) dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose, atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasDalia Višinskienė