Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini, Šiaulių r.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausojo policijos komisariato Patrulių rinktuinės 2-osios kupos 1-ojo būrio patrulis M. Š. 2013 m. balandžio 27 d. M. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 5 d., kuriame nurodė, kad M. P. 2013 m. balandžio 27 d. apie 18.00 val. Šiaulių r., kelio Šiauliai – Palanga 20-ajame kilometre vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

M. P. teisme pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad nežino kokiu būdu narkotinių medžiagų atsirado organizme. Vartojo vaistus „Relanium“, vaistus nuo nervų „Notropil“, juos vartojo savaitę, nes dirbo įmonėje „B. V.“, kurioje darbas pamainomis. Iš Šiaulių važiavo į Kuršėnus, kur kelyje jį sustabdė pareigūnai. Narkotinių medžiagų vartojęs nėra. Tą dieną buvo išgėręs daug energetinio gėrimo, gal 4 skardines. Nesutinka su tyrimo rezultatais. Buvo pasimetęs, jam surašė protokolą. Iki sustabdymo savijauta buvo normali. Koks jo kraujospūdis, nežino. Tą dieną alkoholio vartojęs nebuvo. Buvo gėręs alkoholio savaitgalį. Pūsti į alkoholio matuoklį pareigūnai davė. Be jo automobilyje važiavo dar trys asmenys. Jie jam išgerti nieko nedavė. Dėl rastų medžiagų tyrime nieko nežino. Mano, kad tyrimai yra neteisingi. Narkotinių medžiagų niekada nevartojo. Su jį sustabdžiusiais pareigūnais anksčiau nėra susidūręs, priešiškumų jiems nėra, gydytoją matė pirmą kartą.

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad automobiliu nevažiavo, M. susitiko su draugais. Jis turėjo atvažiuoti pasiimti pinigų, tačiau grįžtant parašė, kad jį sustabdė policija. Vėliau susisiekė jam būnant ligoninėje, sakė, kad pareigūnai nieko nepaaiškino. Jis sakė, kad šlapime rado narkotinių medžiagų ir jai reikės pasiimti automobilį. Iš kur tos medžiagos, nepaaiškino. Neįsivaizduoja kaip jos ten atsirado. M. alkoholio nevartojo, jis važiavo į Kuršėnus.

Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad M. P. yra matytas ligoninėje 2013 m. balandžio 27 d. apie 18.00 val., kuomet buvo atvežtas policijos pareigūnų įvertinti jo apsvaigimą psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis. Buvo atliktas multitestas, kurio metu teigiami rezultatai buvo anfetamino ir triciklių antidepresantų bei ribinis metamfetamino. Vienas brūkšnys teigiamas rezultatas, du brūkšniai - neigiami rezultatai. Asmuo apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo, tačiau buvo blogai sukaupęs dėmesį. Atliktas Šultės testas rodė asmens sulėtėjimą, pokalbio metu lėtai orientavosi, nepasakė datos. Asmuo teigė, kad narkotinių medžiagų nevartojo. Sakė, kad vartojo alkoholio savaitgalį, bet ne šiandien, o buvo šeštadienis. Narkotinių medžiagų pėdsakai organizme gali likti iki 7 dienų, bet šiaip 2-3 dienos. Dėl narkotinių medžiagų asmuo nieko neminėjo. Kraujas nebuvo paimtas, nes toks tyrimas nėra reikalaujamas, tyrimas yra pakankamai brangus, jis ilgai užtrunka. Tyrimai buvo daromi policijos nurodymu, paprastais atvejais kraujo neima. Šlapime pas visus tikrai negali rasti tokių medžiagų. Šultės testas negali būti sulėtėjęs, jei nėra apsvaigimo. Paprastai atliekamas testas per 35-40 sek.

Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, M. P. matytas tik tarnybiniais reikalais. Buvo gautas iškvietimas, kad reikia surašyti protokolą. Atvykus automobilio „VW Golf“ vairuotojas jau buvo sulaikytas kriminalistų, jam surašė protokolą. Vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo dėl rastų narkotinių medžiagų. Kiek pamena, asmuo tylėjo, ramiai sėdėjo, iškvietė draugę, kad paimtų jo automobilį. Automobilį vairavo vienas. Jokių naujų žinių šiai dienai nėra.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad M. P. matytas tik darbiniais reikalais. Gavo pranešimą atvykti ir vairuotojui surašyti protokolą dėl vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Su vairuotoju buvo bendrauta po atliktų testų, asmuo su parodymais nesutiko. Jis nenurodė, kad kas nors jam tyčia įpylė narkotinių medžiagų.

Liudytojas M. S. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, M. P. matytas tik tarnybiniais reikalais. Buvo gauta informacija, kad asmuo, vairuojantis vyšninės spalvos automobilį „Golf“, gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Sustabdžius vairuotoją, matėsi, kad vairuotojas galėjo būti vartojęs. Patikrinus asmens automobilį, asmuo buvo pristatytas į narkologinį skyrių, kur gauta išvada. Asmuo aiškino, kad narkotinių medžiagų nevartojo. Minėjo, kad labai seniai, prieš mėnesį, vartojo „žolę“. Iš kur buvo gauta informacija, to negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <....> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika. Šios metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių aplinkybę, jog inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs narkotinių, psichotrotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnams kilus įtarimui, jog M. P. vairavo automobilį apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pareigūnai kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialą Psichiatrijos ligoninę, 2013 m. balandžio 27 d. 18.50 val. pristatydami administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nustatyti. Gydytoja L. Š. atliko bendrą M. P. asmens būklės vertinimą ir užpildė aktą (7 b. l.), kuriame nurodyta, kad atlikto patikrinimo metu M. P. eisena tiesi, stovėsena stabili, piršto – nosies testą atlieka tiksliai, vyzdžiai vidutinio dydžio, nuotaika lygi, sąmoningas, atmintis nesutrikusi, kalba aiški, mimika, gestikuliavimas – be ypatumų; taip pat nurodyta, kad mąstymas neproduktyvus, blogai sukaupia dėmesį (akto 5, 6, 8, 13 14, 15, 18, 19 punktai). Pažymėtina, kad aktas visgi užpildytas nesilaikant Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 ir suderintos su vidaus reikalų ministru. O būtent: netinkamai užpildytas akto 21 punktas „Biologinės terpės bandinys“. Nėra aišku, ar nagrinėjamu atveju buvo paimtas reikiamas tiriamųjų medžiagų kiekis tikslu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kadangi nėra užpildytos nurodytame punkte esančios skiltys „paėmimo laikas“, „kiekis“. Nėra užpildyta nurodytame punkte esanti skiltis „Tyrimo rezultatas“. Akte nėra nurodyta, ar asmuo pagal tyrimo rezultatus galėjo vairuoti transporto priemones. Pagal akte nurodytą išvadą taip pat nėra galimybės spręsti, ar medicininės apžiūros atlikimo metu ir inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010 ir kt.)

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnų M. Š., M. M. ir M. S. 2013 m. kovo balandžio 27 d. tarnybiniuose pranešimuose nenurodyti jokie išoriniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymiai, t. y. neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir pan., kuriems esant buvo galima įtarti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vairavimas apsvaigus nuo narkotinių medžiagų yra ypač pavojingas pažeidimas, todėl pirmiausiai tokių pažeidimų bylų medžiaga turi būti itin kruopščiai surenkama ir tinkamai paruošiama nagrinėti teisme, neperkeliant šios naštos teismui, nes kaip ir šioje byloje netinkamas, nesilaikant įstatymo reikalavimų tyrimo veiksmų atlikimas ir dokumentų surašymas yra laikytini, kad vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų faktas iki bylą pateikiant teismui buvo nustatinėjamas netinkamai (surinkti neišsamūs policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pateiktas netinkamai surašytas aktas apsvaigimui nustatyti ir kt.) ir be kitų teisme nustatytų paneigiančių kaltinimą faktinių aplinkybių, yra vienas iš pagrindų laikyti kaltinimą nepagrįstu.

Teismas laiko, jog svarbu tai, kad šlapimo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t. y. vienareikšmiškai šiuo atveju negalima konstatuoti, kad M. P. 2013 m. balandžio 27 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės neįrodo M. P. apsvaigimo būtent ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną M. P. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra. Taigi, nors byloje ir nustatyta, kad M. P. buvo vartojęs psichoaktyvių medžiagų, tačiau nenustatyta, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, šiuo atveju netikslinga grąžinti bylą tirti iš naujo, kadangi, nustačius minėtus tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos pažeidimus, nėra jokios protingos galimybės rinkti naujus įrodymus (pvz. skiriant ekspertinį tyrimą), kurie leistų nustatyti, kad M. P. 2013 m. balandžio 27 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog M. P. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d., sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Pažymėtina, kad panašią praktiką ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-312-557/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1199-195/2012 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas

nutarė:

M. P. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.