- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- ATP-312-557/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00536-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo T. I. nubaustas pagal ATPK 126 str. 5 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, pagal ATPK 44 str. 2 d. - 200 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., nubaustas galutine subendrinta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. I. 2012-02-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. vasario 11 d. 17 val. Kairių g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (marihuanos), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 5 d. Be to, T. I. 2012-02-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. vasario 11 d. 17 val. Taikos pr. – Jūrininkų pr., Klaipėdoje, rūkė augalinės kilmės narkotinę medžiagą, t.y. vartojo narkotinę medžiagą be gydytojo paskyrimo, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44 str. 2 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. nutarimu pripažino įrodyta, kad T. I. 2012-02-11 iki 17 val. nenustatytoje vietoje rūkė augalinės kilmės narkotinę medžiagą, t.y. vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, bei pripažino įrodyta, kad T. I. 2012-02-11 apie 17 val. Kairių g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismas T. I. pagal ATPK 126 str. 5 d. skyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, pagal ATPK 44 str. 2 d. - 200 Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 str., skyrė galutinę subendrintą 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Nurodė, kad nors T. I. pripažino vartojęs narkotines medžiagas ir neprisipažino kaltu, kad vairavo automobilį „BMW X5“ būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 14 bei kita bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas J. D. parodė, kad jis pilnai tvirtina visas aplinkybes, nurodytas savo tarnybiniame pranešime. Sustabdžius T. I. vairuojamą automobilį, jis vizualiai matė, kad vairuotojo akių vyzdžiai išsiplėtę, rankos dreba, todėl jam kilo pagrįstas įtarimas, kad vairuotojas gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vairuotojas buvo pristatytas į ligoninę, kur jo prielaidos pasitvirtino. Gydytojas savo išvadoje nurodė, kad T. I. yra vartojęs marihuanos/kanabinoidų ir automobilio vairuoti negali. Remiantis šia išvada T. I. buvo nušalintas nuo automobilio vairavimo ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 str. 5 d. Šio policijos pareigūno parodymus patvirtina medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 14, kurio išvadoje kategoriškai nurodyta, kad T. I. dėl narkotinių medžiagų vartojimo vairuoti automobilio negali. Po šiuo aktu T. I. pasirašė ir nurodė, kad su tyrimo išvada jis pilnai sutinka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. I. prašo teismo nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 str. 5 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog su skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimu nesutinka iš dalies: nutarimą dėl nuobaudos skyrimo jam pagal ATPK 44 str. 2 d. už vartojimą narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo neginčija, tačiau ginčija inkriminuotą ATPK 126 str. 5 d. pažeidimą - kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Byloje nustatytas tik marihuanos vartojimo, bet ne apsvaigimo faktas. Atliekant medicininę apžiūrą nebuvo laikomasi psichiką veikiančių medžiagų nustatymo atlikimo metodikos, kaltė jam padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nebuvo įrodyta. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas), o šiuo atveju ir teismas, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009). Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepaisė, surinktus įrodymus vertino šališkai, išskirtinai surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą institucijos naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 str. 5 d. užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau - Metodika). Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija - „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Kaip matyti iš 2012-02-11 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 14, gydytojas, vertindamas bendrą jo būklę, apžiūros akte pažymėjo, jog jo laikysena tvarkinga, eina tiesiai, nesvyruoja, posūkius atlieka be klaidų, pirštu pataiko į nosies galą tiksliai, pirštų virpėjimo nepastebėta, vyzdžiai simetriški, nistagmo (nevalingų akies judesių) nepastebėta, elgsena ir nuotaika adekvati, kalba rišli, mimika adekvati, alkoholio iškvepiamame ore neužuodžiama. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas iš medicininės apžiūros akte užfiksuotų požymių nedavė jokio pagrindo įtarti, kad jis apžiūros metu būtų apsvaigęs.
Metodikos 10.3. - 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais - dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Greituoju (lakmusiniu) testu buvo nustatyta, kad šlapime aptikta kanabinoidų/marihuanos likučių, kas rodo, kad kažkada buvo vartota narkotinės medžiagos, bet jokiu būtu neįrodo, kad dėl pavartotos narkotinės medžiagos jis buvo apsvaigęs.
Atkreiptinas dėmesys, kad Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ užpildoma ir išvada formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. - 11.3.). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto šioje skiltyje nurodyta, kad „rasta šlapime marihuanos“, tačiau nenurodytas jos kiekis, o kiekis nenurodytas, nes kaip minėta, šlapimas buvo tirtas tik greituoju tyrimo metodu, netaikant privalomų Metodikos 10.3 p. nurodytų metodų. Skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Iš Medicininės apžiūros akto matyti, jog gydytojas skiltyje „Išvada“ nurodė, kad jis vartojęs marihuanos/kanabnoidų, tačiau jokių duomenų, kad jis nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs, nėra. Atsižvelgiant į tai, vienareikšmiškai ir patikimai konstatuoti, kad jis 2012-02-11 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, negalima.
Pirmosios instancijos teismas nekreipė jokio dėmesio į esminius prieštaravimus tarp byloje apklausto policijos pareigūno J. D. ir Medicinos apžiūros akte nurodytų aplinkybių. Policijos pareigūnas parodė, kad iš jo drebančių rankų ir išsiplėtusių akių vyzdžių jam kilo įtarimas, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šie policijos pareigūno parodymai vertintini kritiškai, nes Medicinos apžiūros akte nei vienas iš policijos pareigūno nurodytų požymių nepasitvirtino - akte gydytojo nurodyta, kad pirštų virpėjimo ar rankų drebėjimo nepastebėta, vyzdžiai simetriški, ypač turint omenyje tai, kad medicininė apžiūra pati savaime sukelia didelį stresą, todėl gydytojas turėjo pastebėti policijos pareigūno nurodytus požymius, tačiau, kaip minėta anksčiau, to nepastebėjo. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų net nebandė pašalinti, o rėmėsi policijos pareigūno parodymais, prieštaraujančiais apžiūros aktui, kaip neginčytinais jo kaltės įrodymais.
Tai, kad jis sutiko ir pasirašė po Medicinos apžiūros aktu, nereiškia jo kaltės įrodymo, kaip teigiama skundžiamame nutarime, pagal ATPK 126 str. 5 d. Jis neginčijo ir pripažino, kad dieną prieš tai vakare rūkė hašišą (apie tai nurodyta tiek ATP protokole, tiek Medicinos apžiūros akte), medicinos tyrimas tą ir parodė - narkotinės medžiagos vartojimo, bet ne apsvaigimo nuo jos faktą, todėl jis su tyrimu ir sutiko. Kad nesutiko su pažeidimu dėl vairavimo apsvaigus, matyti ir iš jo paaiškinimo, užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodyta, kad iš vakaro jis vartojo marihuanos, rūkė pažeidimo dieną, nieko nevartojo, jautėsi gerai, todėl sėdo vairuoti. Išnaudojus visas galimybes paminėtoms abejonėms pašalinti, laikantis administracinių teisės pažeidimų teisenos nuostatos, kad visos abejonės tokiu atveju vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, vadovaujantis tuo, kad ATPK 1, 7 str. numatyti teisėtumo uždaviniai gali būti įgyvendinti tik neabejotinais, pagrįstais ir teisėtais teismų sprendimais, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), skundžiamą nutarimą iš dalies kaip neteisėtą ir nepagrįstą prašo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 126 str. 5 d. padarymo nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantas T. I. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 str. 5 d. ir 44 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 2 d., padarymo neneigia, jis ginčija jo nubaudimą pagal ATPK 126 str. 5 d. Todėl, laikantis apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas tik dalyje dėl T. I. nubaudimo pagal ATPK 126 str. 5 d.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 str. 5 d. užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Byloje ginčas kilo dėl to, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu teismas pripažino įrodyta, jog apeliantas T. I. 2012-02-11 apie 17 val. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinti negali ir sprendžia, kad T. I. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 5 d., nebuvo įrodyta. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Apeliantas skunde teisingai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Kaip matyti iš byloje esančio 2012-02-11 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 14 (toliau – Medicininės apžiūros aktas Nr. 14) (b.l. 9), gydytojas T. Š., vertindamas bendrą T. I. asmens būklę, Medicininės apžiūros akte Nr. 14, be kita ko, pažymėjo, jog T. I. eina tiesiai, nesvyruoja, posūkius atlieka be klaidų, stovėsena stabili, piršto – nosies mėginį atlieka tiksliai, vyzdžiai simetriški, jo elgsena, nuotaika adekvati, orientuojasi savyje, laike, situacijoje, dėmesį išlaiko, mąsto nuosekliai, kalba rišli, mimika ir gestikuliavimas adekvatus, alkoholio kvapas iškvepiamame ore neužuodžiamas. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nei vienas iš nustatytų požymių nesuteikė pagrindo įtarti, kad T. I. apžiūros metu būtų buvęs apsvaigęs.
Metodikos 10.3. – 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atlikta nebuvo.
Pabrėžtina, jog Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ užpildoma ir išvada formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. – 11.3.). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto Nr. 14 (b. l. 9) matyti, jog gydytojas T. Š. skiltyje „Išvada“ nurodė, kad T. I. yra vartojęs marihuanos/kanabinoidų, vairuoti negali, tačiau jokių duomenų apie tai, ar T. I. nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs, nėra.
Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog svarbu tai, kad šlapimo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t.y. vienareikšmiškai šiuo atveju negalima konstatuoti, kad T. I. 2012-02-11 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. T. I. apsvaigimo ar elgesio sutrikimo požymių medicininės apžiūros metu nenustatyta, tik pažymėta, jog jis yra vartojęs marihuanos/kanabinoidų. Apygardos teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės neįrodo T. I. apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną T. I. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra.
Taigi, nors byloje ir nustatyta, kad T. I. buvo vartojęs narkotinės medžiagos marihuanos/kanabinoidų, tačiau nenustatyta, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Dėl nurodytų priežasčių apygardos teismas konstatuoja, jog T. I. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d., sudėtis, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimas dalyje dėl T. I. nubaudimo pagal ATPK 126 str. 5 d. naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje T. I. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju netikslinga grąžinti bylą tirti iš naujo, kadangi, nustačius minėtus tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos pažeidimus, nėra jokios protingos galimybės rinkti naujus įrodymus, kurie leistų nustatyti, kad T. I. 2012-02-11 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimą dalyje dėl T. I. nubaudimo pagal ATPK 126 str. 5 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje T. I. atžvilgiu nutraukti.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarimo dalį (dėl T. I. nubaudimo 200 litų bauda pagal ATPK 44 str. 2 d.) palikti nepakeistą.