- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1391-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19666-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-231-859/2015 pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-27 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. N2-231-859/2015 pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuria nustatė laikiną nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. gyvenamąją vietą su ieškove A. Š., nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos, iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. 2015-03-5 teisme gautas atsakovo A. B. prašymas išaiškinti 2014-06-27 teismo nutartį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-01 nutartimi nutarė atmesti atsakovo A. B. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-27 nutarties išaiškinimo. Nurodė, kad prašyme atsakovas teikia klausimus, išeinančius už 2014-06-27 priimtos nutarties ribų, t.y. jų išaiškinimas reikštų minėtos nutarties keitimą, o taip pat teismas turėtų išeiti už byloje, kurioje priimta nutartis, išspręstų reikalavimų ribų. Pažymėjo, kad 2014-06-27 nutarties rezoliucinė dalis surašyta, vadovaujantis CPK 270 straipsnio 5 dalies ir 274 straipsnyje numatytais reikalavimais, yra konkreti ir aiški. Be to, nutarties motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai ir nuosekliai išdėstyti teismo argumentai ir motyvai dėl teismo padarytų išvadų (CPK 270 str. 4 d.), todėl papildomai aiškinti tiek faktinių, tiek teisinių nutarties motyvų teismas nematė pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-27 nutartis buvo patikrinta apeliacine tvarka ir 2014-10-03 nutartimi palikta nepakeista, neįžvelgiant būtinybės patikslinti nutarties rezoliucinę dalį. Tai, kad atsakovas teikė atskirąjį skundą, pagrindžia ir pastarojo posėdyje dėl nutarties išaiškinimo nurodytas aplinkybes, kad teismo 2014-06-27 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui yra aiški ir suprantama, todėl atsakovo A. B. prašymą atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad priimta teismo nutartis nėra teisinga, nes, nagrinėjant atsakovo prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo, nebuvo atsižvelgta į prašyme nurodytus jo argumentus, kurie susiję su viešojo intereso gynimu, todėl nutartis turėtų būti pakeista. Būtinybė kreiptis į teismą dėl jo priimtos nutarties išaiškinimo kilo po to kai iš valstybės institucijų, kurioms buvo pateikta teismo nutartis, buvo gauti raštai, kuriuose jie teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į jos turinį, vertino kaip teismo leidimą A. Š. ilgam laikui išvykti su nepilnamečiais ginčo šalių vaikais į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, be vaikų tėvo A. B. privalomo sutikimo. Apeliantas paaiškina, kad neprašė, jog teismas pateiktų platesnius procesinio sprendimo argumentus bei motyvus ir paaiškintų, kodėl būtent tokiais motyvais teismas priėmė nutartį. Pateiktu prašymu nebuvo siekiama ir kad teismas nustatytų kitokias ar papildomas teises bei pareigas ginčo šalims, negu buvo nustatyta teismo nutartyje. Buvo prašoma teismo išaiškinti, ar jo priimtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima vertinti taip, kaip tai vertina valstybės institucijos, kurioms ji buvo pateikta, - kaip teismo leidimą išvykti nepilnamečių vaikų motinai A. Š. su ginčo šalių vaikais be vaikų tėvo A. B. sutikimo ilgam laikui į užsienį ar ne. Skundžiama nutartimi buvo suvaržytos apelianto teisės pradėti nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. galimo neteisėto išvežimo grąžinimo procedūrą iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-04-01 nutartimi nutarė atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl nutarties išaiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-04-01 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį iš esmės skundžia vieninteliu argumentu, jog teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio normą aiškino formaliai ir per siauriai, kadangi būtinybė kreiptis į teismą dėl jo priimtos nutarties išaiškinimo kilo po to kai iš valstybės institucijų, būtent iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vidaus ministerijos, kurioms buvo pateikta teismo nutartis, buvo gauti raštai, kuriuose jie teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į jos turinį, vertino kaip teismo leidimą A. Š. ilgam laikui išvykti su nepilnamečiais ginčo šalių vaikais į užsienio valstybę, be vaikų tėvo privalomo sutikimo.
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).
Taigi, kaip minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Nagrinėjamu atveju, prašyme nekeliama abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Atsakovas nurodo, kad teismo atsisakymas išaiškinti nutartį yra neteisingas, kadangi nebuvo atsižvelgta į prašyme nurodytus jo argumentus, kurie susiję su viešojo intereso gynimu. Atsakovas atskirajame skunde neneigia nutarties rezoliucinės dalies aiškumo, tačiau kaip ir pats nurodo, prašo įvertinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovui nekeliant klausimo dėl rezoliucinės dalies neaiškumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti prašomą nutartį. Atsakovo argumentai, kad nutartis, kurios išaiškinimo prašė atsakovas, pažeidžia jo interesus ir yra susijusi su viešuoju interesu, nenagrinėjami, kadangi nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu, o nurodomi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-27 nutarties kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta išaiškinti teismo nutartį.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.