- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-170-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19666-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Irina Beleškienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-231-859/2015 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. Š., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo: Ieškovės A. Š. atstovė pateikė pareiškimą dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pakeitimo, reikalaudama:
1. Pakeisti 2009 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą Vilniuje ir nustatyti, kad nepilnamečių vaikų D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina A. Š. jos gyvenamojoje vietoje.
2. Vaikams D. B. ir G. B. gyvenant užsienyje su mama A. Š., nustatyti atsakovo A. B. bendravimo su vaikais tvarką:
2.1. Sūnūs D. B. ir G. B. bent vieną kartą per metus grįžta į Lietuvą vasaros atostogų metu ir praleidžia pas vaikų tėvą A. B. ne trumpesnį nei 6 savaičių laikotarpį. Apie konkretų numatomą vaikų svečiavimosi pas tėvą laiką ir trukmę A. B. informuoja A. Š. prieš 3 kalendorinius mėnesius;
2.2. Vaikų tėvas A. B. gali bet kada atvykti aplankyti vaikų į užsienio valstybę ir netrukdomai bendrauti su vaikais. Vaikų motina A. Š. įsipareigoja nupirkti vaikų tėvui A. B. vieną bilietą per metus (ekonomine klase) atvykimui į užsienio valstybę aplankyti vaikų. Apie savo planuojamą kelionę atvykti aplankyti vaikų tėvas A. B. praneša vaikų motinai A. Š. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.
2.3 Vaikai D. B. ir G. B. nuolat bendrauja su tėvu A. B. Skype programa ar telefonu. Vaikų motina A. Š. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę paskambintų tėvui A. B. ir su juo pabendrautų.
3. Vaikams D. B. ir G. B. gyvenant Lietuvos Respublikoje su mama A. Š., nustatyti sekančią atsakovo A. B. bendravimo su vaikais tvarką:
3.1. A. B. turi teisę pasiimti vaikus D. B. ir G. B. metų poriniais savaitgaliais pasiimant vaikus penktadienį 17:00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus sekmadienį 20:00 val. į jų gyvenamąją vietą. Jei po sekmadienio seka ne darbo ar oficiali šventės diena, A. B. turi teisę būti su sūnumis ir minėtą ne darbo dieną ar oficialią šventės dieną ir parvežti vaikus į jų gyvenamąją vietą tos dienos 20:00 val. Apie savo ketinimą pasinaudoti savo teise pasiimti vaikus nurodant konkrečią pasimatymo trukmę, A. B. informuoja vaikų motiną A. Š. ne vėliau kaip prieš dieną SMS žinute;
3.2. Dėl objektyvių aplinkybių vaikams ar vienam iš jų negalint susitikti su tėvu, A. Š. informuoja apie tai A. B. SMS žinute, kai tik paaiškėja aplinkybė, dėl kurios vaikai ar vienas iš jų negalės susitikti su tėvu. Tokiu atveju A. B. turi teisę pasiimti vaikus artimiausią neporinį savaitgalį kompensuojant jam prarastą bendravimui skirtą laiką. Bendravimui skirtas laikas nėra kompensuojamas, jei susitikimas negalėjo įvykti A. B. iniciatyva;
3.3. A. B. turi teisę vasaros atostogų laikotarpiu praleisti su sūnumi ne mažiau kaip 3 savaites, apie konkretų atostogų laiką ir trukmę raštu informuodamas vaikų motiną A. Š. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. A. Š. savo ruožtu taip pat raštu informuoja A. B. apie kitas vaikų suplanuotas atostogas ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį;
3.4. Esant A. B. ir A. Š. susitarimu, kuris visais atvejais fiksuojamas raštu (sms žinute ar el. paštu), A. B. vaikus galės pasiimti ir išsivežti ir kitu tarpusavyje suderintu laiku.
Ieškovė nurodė, kad 2009-03-13 teismo sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove Vilniuje. 2014-04-07 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau - URM) kanclerio potvarkiu Nr. DP – 130 ieškovė nuo 2014-07-14 (įskaitytinai) yra perkeliama į Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje vyriausiosios specialistės (A lygis, 13 kategorija) pareigas, todėl ketina kartu su nepilnamečiais vaikais nuo 2014-07-06 išvykti laikinai dirbti ir gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau - JAV). Atsakovas nesutinka leisti šalių sūnums išvykti į užsienį, todėl ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-13 sprendimu patvirtintą šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant, kad šalių nepilnamečių vaikų: D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. Š. jos gyvenamojoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. su ieškovės A. Š. pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį (ieškinio pakeitimą) atmesti. Nurodė, kad pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali reikšti tėvas (šiuo atveju - atsakovas), kuris gyvena skyrium nuo vaiko, ir tik CK 3.169 straipsnio 3 dalies numatytais atvejais. Esą ieškovė, piktnaudžiaudama savo teisėmis ir motinos valdžia, imitavo neva tai esantį nesutarimą tarp jos ir vaikų tėvo dėl vaikų išvažiavimo. Ieškovė, nesiderindama su vaikų tėvu, ėmėsi aktyvių veiksmų tvarkyti būsimo vaikų išvykimo gyventi į užsienį klausimus. Atsakovo teigimu, ieškovės išvykimas trims metams į užsienį dirbti nelaikyti laikinu išvykimu ir nepilnamečiui vaikui vykstant tik su vienu iš tėvų į kitas užsienio valstybes nei ne Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalys ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpis, yra būtinas nevykstančio kartu tėvo/motinos sutikimas, nepriklausomai nuo to, ar nepilnamečių vaikų tėvai gyvena kartu, skyrium, yra susituokę. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra reglamentavusi laikiną išvykimą į ne Šengeno erdvės valstybes. Išvykstant nereikia antrojo iš tėvų sutikimo. Lietuvos Konsulinės tarnybos internetinėje svetainėje skelbiama, kad vienam iš tėvų išvykstant gyventi su vaikais į užsienį visuomet yra reikalingas antrojo iš tėvų sutikimas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacijoje apie neteisėto vaikų išvežimo į užsienį prevenciją yra aiškinama, kad tikslaus apibrėžimo, kas yra laikinas vaiko išvykimas, nėra, todėl kiekvienu atveju yra vertinamos faktinės aplinkybės, atkreipiant dėmesį į išvykimo trukmę ir išvykimo tikslą. Jei vykstama tikslu įsikurti svetur (nors ir vieneriems metams), išvykimas negali būti laikomas laikinu. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji nepilnamečiams vaikams gyvenant užsienyje gali užtikrinti vaikų teises: sveikai vystytis; į individualybę ir jos išsaugojimą; į mokslą; į poilsį ir laisvalaikį; bendrauti su tėvu. Atsakovo teigimu, vaikų teisės būtų labiau užtikrintos, jeigu vaikai liktų gyventi su atsakovu Lietuvoje. Prieštaravimus dėl ieškovės reikalavimo nustatyti vaikų ir jo bendravimo tvarkas, kai vaikai su ieškove gyvena užsienyje, ir kai vaikai gyvena Lietuvoje, atsakovas grindė sekančiomis aplinkybėmis:
1) Ieškovei gyvenant užsienyje, jos siūloma vaikų bendravimo tvarka su tėčiu (vieną kartą per metus vasaros atostogų laiku), pažeidžia vaikų teises: nuolat bendrauti su tėvais ir senoliais, mokytis gimtąja kalba, į individualybė ir pan. Tenkinus ieškovės siūlomą tvarką, būtų sudarytos sąlygos vaikų ir tėvo ryšio susilpnėjimui, vaikų ryšių su Lietuva nutraukimą. Pažymėjo, kad viena 5 dienų trukmės kelionė į JAV, Čikagą, kainuoja beveik 10 000 Lt (2.896,20 EUR);
2) Ieškovė nenurodė jokių pasikeitusių esminių aplinkybių, dėl kurių reiktų keisti nepilnamečių vaikų ir tėčio bendravimo tvarką kai ieškovė ir vaikai gyvena Lietuvoje. Tokia tvarka jau yra nustatyta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, kurią patvirtino teismas. Teigia, kad siūloma bendravimo tvarka vaikams gyvenant Lietuvoje, įtvirtintų ieškovės atžvilgiu didesnį pranašumą dėl neaptarto bendravimo su nepilnamečiais vaikais vaikų gimtadienių, kitų pagrindinių švenčių ir vaikų atostogų metu. Esą tai prieštarauja ir vaikų, ir atsakovo teisėms bei teisėtiems interesams. Todėl ieškovė privalo įrodyti esmines aplinkybes, dėl kurių bendravimo tvarką būtina keisti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 2009-03-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 2 punktą ir nustatė, kad nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina A. Š., jos gyvenamojoje vietoje; pakeitė 2009-03-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4 punktą ir nustatė, kad vaikams D. B. ir G. B. su mama A. Š. gyvenant užsienyje, nustatoma tokia skyrium gyvenančio tėvo A. B. bendravimo su vaikais tvarka:
1. Sūnūs D. B. ir G. B. bent vieną kartą per metus grįžta į Lietuvą vasaros atostogų metu ir praleidžia pas vaikų tėvą A. B. ne trumpesnį nei 6 savaičių laikotarpį. Visų kelionių išlaidų apmokėjimą užtikrina A. Š.. Apie konkretų numatomą vaikų svečiavimosi pas tėvą laiką ir trukmę A. B. informuoja A. Š. prieš 3 kalendorinius mėnesius;
2. Vaikų tėvas A. B. gali bet kada atvykti aplankyti vaikų į užsienio valstybę ir netrukdomai bendrauti su vaikais. Vaikų motina A. Š. įsipareigoja nupirkti vaikų tėvui A. B. vieną bilietą per metus (ekonomine klase) atvykimui į užsienio valstybę aplankyti vaikų. Apie savo planuojamą kelionę atvykti aplankyti vaikų tėvas A. B. praneša vaikų motinai A. Š. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.
3 Vaikai D. B. ir G. B. nuolat bendrauja su tėvu A. B. Skype programa ar telefonu. Vaikų motina A. Š. įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę paskambintų tėvui A. B. ir su juo pabendrautų.
4. Vaikų tėvas A. B. turi teisę kas antrus metus, pradedant nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, vaikų žiemos atostogų metu, savo lėšomis paimti sūnus D. B. ir G. B. iš jų gyvenamosios vietos, arba apmokėjęs sūnų kelionę į Lietuvą, ir bendrauti su jais ne trumpiau kaip 7 dienas, jeigu vaikai atvyksta į Lietuvą, ir ne trumpiau kaip 10 dienų, jeigu vaikai tėvo paimami iš jų gyvenamosios vietos. Pasibaigus bendravimo laikui tėvas vaikus grąžina į jų gyvenamąją vietą, o vaikams žiemos atostogas leidžiant Lietuvoje, užtikrina kelionę į jų gyvenamąją vietą. Apie sūnų atostogų pradžią A. Š. informuoja A. B. ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki vaikų atostogų pradžios. Apie pageidavimą ar galimybę bendrauti su sūnumis nustatytų žiemos atostogų metu A. B. informuoja A. Š. ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki vaikų atostogų pradžios.
5. Apie bet kokius A. Š. ir vaikų D. B. ir G. B. gyvenamosios, mokymosi vietos, kontaktinės informacijos ir sveikatos pasikeitimus, A. Š. nedelsiant praneša vaikų tėvui A. B..
Teismas priteisė iš atsakovo A. B. ieškovės A. Š. naudai 13,90 EUR žyminio mokesčio ir 1 859,12 EUR teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas motyvuojamas tuo, kad teisiniai santykiai, susiję su vaikų gyvenamąją vieta, vaikų išlaikymu bei kitomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis ir pareigomis vaikų atžvilgiu ir kt., yra trunkamieji teisiniai santykiai. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali ir vaiko tėvas, ir motina, kaip ir ginčui dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos. Pažymėj, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Todėl teismas atsakovo ir jo atstovės atsikirtimus dėl teisės pareikšti ieškinį atmetė.
Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, kad atsakovo atstovės pasiūlyta vaikų nuomonės išklausymo procedūra buvo ne vieną kartą atlikta bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje, atsižvelgęs į vaikų amžių, šalių emocinius išgyvenimus dėl kilusio konflikto, kurie įtakojo ir jų nepilnamečius vaikus, siekdamas dar labiau nepakenkti prioritetiniams vaikų interesams ir jų santykiams su abiem tėvais, nusprendė tiesiogiai vaikų nuomonės pakartotinai neišklausyti. Pažymėjo, kad byloje teismas pavedė VTAS pateikti išvadą ir šios institucijos specialistai, nedalyvaujant vaikų tėvams, betarpiškai išklausė jų nuomonė, t.y. įvykdė teismo pavedimą išsiaiškinti vaikų pažiūras ir norus. Teismas sprendė, kad vaikai šioje byloje ne mažiau kaip du kartus, o D. B. ir bendraujant su vaikų psichiatre, pateikė savo nuomonę ir požiūrį dėl ginčo gyvenimo su mama ir bendravimo su tėvu jiems gyvenant užsienyje.
Šalies argumentai
Kadangi ieškovė ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti sprendimu nustatytą šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą Vilniuje konkrečiu adresu ir nustatyti, kad nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina A. Š. jos gyvenamojoje vietoje, o atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, dėl reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta, teisėjas surašė sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad ieškovė nereiškia reikalavimo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos užsienyje. Atsakovas nurodė, kad nėra reikalavimo ir nesprendžiamas klausimas dėl leidimo ieškovei su vaikais gyventi užsienyje, todėl su ieškinio reikalavimu pakeisti sprendimu patvirtintos Sutarties nuostatą, kurioje aptarta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kad nebūtų nurodomas konkretus gyvenamosios vietos adresas, sutiko. Todėl teismas sprendė, kad ginčo dėl ieškovės reikalavimo pakeisti sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, nenustatant konkretaus adreso, nėra ir tenkino šį reikalavimą visiškai.
Spręsdamas reikalavimą dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarkos teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių šiuo klausimu kilo tik po to, kai ieškovė pranešė atsakovui apie planuojamą išvyką laikinai dirbti į JAV. Šalių nepilnamečiai vaikai su ieškove išvyko iš Lietuvos, kadangi ieškovė lakinai iki trijų metų terminui URM buvo paskirta dirbti JAV. Teismas nustatė, kad iki tol šalių vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu (atsakovu) bendravo maksimaliai, ieškovė laikėsi pozicijos, kad bendrauti tėvui su vaikais nedraudžiama, vaikai bendrauja su tėvu SKYPE, buvo susitikę jam atvykus į JAV. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė su šalių vaikais išvyko neteisėtai, faktiškai pagrobiant vaikus civiliniu aspektu. Nurodė, kad ieškovė į JAV išvyko pagal 2014-04-07 URM kanclerio potvarkį Nr. DP – 130 „Dėl A. Š. perkėlimo darbui užsienyje“, ieškovė nuo 2014-07-14 yra perkelta į Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje vyriausiosios specialistės (A lygis, 13 kategorija) pareigas ir vertino, kad ieškovė laikinai išvyko dirbti į JAV 3 metų terminu. Šalių vaikų gyvenamoji vieta liko nepakitusi, t.y. su motina (ieškove) ir jie šiuo metu gyvena su ieškove JAV, Čikagos mieste. Atsakovas kelis kartus per 6 mėnesius buvo nuvykęs aplankyti vaikus, su jais bendrauja ir elektroninių priemonių pagalba. Duomenų apie tai, kad ieškovė sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais, teismas nenustatė. Teismas sprendė, kad pagrindinis nesutarimas tarp šalių kilo ne tik dėl vaikų, gyvenančių su ieškove JAV ir skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarkos, bet ir dėl išlaidų, skirtų atsakovui vykti aplankyti vaikų, apmokėjimo. Atsakovas savo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos iki jie gyvens užsienyje, nepateikė. Tačiau iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad atsakovas nori bendrauti su vaikais, todėl sprendė, jog tam turi būti nustatyta aiški tvarka ir kad atsakovas didžiąja dalimi sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka, šiems gyvenant užsienyje bei prašo ją papildyti atsižvelgiant į jo nuomonę. Atsakovo argumentus, kad jam turi būti apmokamos ne mažiau kaip 10 dienų trukmės kelionės pas vaikus, kas antrą mėnesį, teismas vertino nepagrįstais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad dėl bendravimo su vaikais niekada nebuvo daromos jokios kliūtys, sprendė, jog nėra pagrindo abejoti, kad bus vykdoma ieškovės siūloma bendravimo tvarka. Teismas įvertino ir atsakovas galimai turimas didesnes galimybes ir daugiau laiko lankyti vaikus užsienyje, ir ieškovės galimybes užtikrinti šalių vaikų keliones pas atsakovą kiekvienų metų gruodžio 29 – tai dienai, ir ieškovės įsipareigojimą užtikrinti, kad vaikai nuolat, ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę paskambintų tėvui (atsakovui) ir su juo pabendrautų.
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės siūlomą tvarką bei šalių poziciją, išėjo už ieškinio ribų, viršijo pareikštus reikalavimus ir papildė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarką, nurodydamas, kad 1 punkte numatytų kelionių išlaidų apmokėjimą užtikrina ieškovė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir ieškovės įsipareigojimą vieną kartą per metus vaikų tėvui (atsakovui) kelionei pas vaikus į užsienio valstybę nupirkti vieną bilietą (ekonomine klase), teismas sprendė, kad ir atsakovas turėtų prisiimti dalį išlaidų, susijusių su bendravimu.
Teismas vertino, kad šiuo metu nėra pagrindo nustatyti atskirą bendravimo tvarką, kai ieškovė su vaikais grįš į Lietuvą. Šią tvarką šalys gali nustatyti tiek bendru sutarimu, tiek kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka, jeigu nesusitars, kai bus žinoma ieškovės grįžimo su vaikais gyventi į Lietuvą aplinkybės. Todėl teismas patikslinto reikalavimo dalies dėl šalių nepilnamečių vaikų ir tėvo (atsakovo) bendravimo tvarkos nustatymo ieškovei su vaikais gyvenant Lietuvoje netenkino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas A. B. apeliaciniu skundu prašo 2015-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas - 500 EUR už advokato, parengusio apeliacinį skundą, paslaugas.
Teismas netinkamai išsprendė, jog ieškovės teisė pareikšti reikalavimą dėl gyvenamosios vietos sąlygos, nustatytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, numatyta CK 3.174 straipsnyje, esą ši norma taikoma tuomet, kai tarp šalių teismas nėra patvirtinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutarties arba kai teismas dar nėra išsprendęs nepilnamečio vaiko tėvų ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Esą teismas šioje byloje turėjo nagrinėti iš naujo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ne Lietuvoje ginčą tarp tėvų. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 3K-3-444/2014, nes bylos ratio decidendi nesutampa;Pirmosios instancijos teismas 2014-11-28 neturėjo teisės priimti nutartį pereiti iš parengiamojo posėdžio į teismo posėdį, nes byla nebuvo parengta nagrinėti teisme – teismas daugumos įrodymų pasirengimo stadijoje nepriėmė ir netenkino atsakovo prašymų išreikalauti įrodymus apie nepilnamečių vaikų aplinkos sąlygas JAV ir darbdavio URM, kuris neteisėtai atsisakė vaikų tėvui ir jo atstovui byloje suteikti prašomą informaciją. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymų įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyrių papildyti savo išvadą, pripažinti šios institucijos dalyvavimą būtinu, pripažinti pačios ieškovės dalyvavimą būtinu, siekiant išsiaiškinti nepilnamečių vaikų gyvenamosios aplinkos ir bendravimo su abiem tėvais galimybes, neįtraukė į bylą dalyvaujančiu asmeniu Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos, nors vaikai išvyko su ieškove į JAV (ne Šengeno erdvės valstybę);Teismas atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, pateiktą 2014-12-05 teismo posėdyje, motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliantas teigia, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, be to, atsakovui pagal CPK 377 straipsnio nuostatas teisė pareikšti priešieškinį yra suteikta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principus, nesiekė ginčo visapusiško ir objektyvaus išnagrinėjimo;Teismas atsisakė tenkinti teisėjui pareikštus nušalinimus, nors atsakovo teisės parengiamųjų posėdžių metu ir atsisakant priimti priešieškinį buvo nepagrįstai varžomos;Teismas, turėdamas pareigą rinkti šeimos bylose įrodymus, jos nevykdė ir nepriėmė eilės esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turinčių įrodymų, paneigiančių ieškovės ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes apie tai, jog vaikams gyvenant su ieškove užsienyje, jie turi tinkamas ir geresnes nei Lietuvoje sąlygas. Ieškovė jos ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių apie vaikų gyvenimo sąlygas JAV neįrodinėjo rašytiniais įrodymais, o teismas iš ieškovės jos ieškinio pagrindą patvirtinančių įrodymų nereikalavo, nors to prašė atsakovas, pateikdamas teismui įrodymus, tvirtinančius, jog atsakovas negali gauti informacijos, susijusios su vaikų gyvenimo užsienyje sąlygomis, motinos turtine padėtimi, mokymosi užsienyje sąlygomis, kitomis vaikų aplinką sudarančiomis sąlygomis. Kadangi vaikai išvyko su ieškove į JAV ir ten gyvens tris metus, o galimai ir ilgiau, ar kur kitur užsienyje, ką ir teismas, kaip neišsiaiškintą klausimą pažymi sprendime, tai visos aplinkybės, susijusios su vaikų aplinka, jų teisių realizavimo užtikrinimu taip ir liko neišsiaiškintos. Apeliantas pastebėjo, jog ieškovė ne kartą atsakovui tiek būnant jam JAV, lankant vaikus, tiek ir telefonu, Skype pokalbių metu yra ne kartą kategoriškai pareiškusi, jog į Lietuvą ji nebeketina sugrįžti, sieks sukurti JAV šeimą ,nes jau turi draugą ir čia pasilikti, todėl atsakovo priekaištai jai dėl vaikų lietuvių kalbos (pasaulio pažinimo) nuotolinio mokymosi Ozo gimnazijoje pastovumo visiškai betiksliai ir nereikalingi, nes jiems mokslo Lietuvoje nebereikės; jie mokysis JAV, o įrašyti į šią gimnaziją buvo tik dėl formalumo;Teismas neišklausė vaikų nuomonės ir neišreikalavo tinkamos VTAS išvados;Teismo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, kol jie yra su mama užsienyje, neleistinai ardo šeimyninius ryšius tarp tėvo ir vaikų, apeliantui ir jo nepilnamečiams vaikams D. ir G. teismo sprendimu yra eliminuota bet kokia galimybė nuolat džiaugtis ir mėgautis tarpusavio draugija;Teismas netinkamai ir neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė A. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apelianto apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, atsiliepime nurodytais motyvais. Tačiau, apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ieškovė poziciją pakeitė – prašė tenkinti apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindų, tačiau išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, kuris yra naikinamas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Civilinio proceso kodekso 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes, bei atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, nepagrįstai apribojo apelianto teisę reikšti priešieškinį, teikti įrodymus, be pagrindo netenkino apelianto prašymo išreikalauti įrodymus ir kt., todėl neišsiaiškino visų ginčo išsprendimui aktualių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.
Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. 2014-12-05 teismo posėdyje pateikė priešieškinį, kuriuo reiškė reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų D. ir G. gyvenamąją vietą su atsakovu, panaikinti A. B. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-13 sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bei priteisti iš ieškovės vaikams išlaikymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinį priimti atsisakė ir jo nenagrinėjo. Tokiu būdu teismas, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 377 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai apribojo atsakovo teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareikšti priešieškinį ir ginti galimai pažeistas savo ir savo nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Šis procesinis pažeidimas suponavo situaciją, jog šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. Š., kurioje yra pareikšti reikalavimai apriboti atsakovės motinos valdžią, pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir t. t. Ir viena, ir kita ginčo šalys pripažįsta, kad nagrinėjamuoju atveju išspręsti abi bylas atskirai nėra objektyvios galimybės, o šios bylos procesinis sprendimas praranda prasmę ir realiai nesukuria jokių teisinių pasekmių. Be to, ieškovės atstovė teismui patvirtino, jog šiuo metu yra pasikeitusios ir faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės šeimyniniu gyvenimu ir darbinės ateities planavimu.
Pagrįstais pripažįstami ir apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nevykdė Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalies reikalavimo savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus teisingam bylos išsprendimui, tačiau ir be pagrindo atsisakė priimti atsakovo teikiamus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai D. ir G. yra pakankamo amžiaus suformuluoti savo pažiūras, teismas privalėjo išklausyti jų nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, nes vaikų nuomonė gali kisti, ypač vertinant šeimyninių aplinkybių ir gyvenamosios vietos perspektyvos pokyčius dabartinėje šeimoje.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė galiojančias teisės normas, neatskleidė ginčo esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas panaikinti šį teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, grąžinus šią bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas ją turi nagrinėti kartu su civiline byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. Š. dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų joje pareikštų reikalavimų.
Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.