Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens SI ,,Vilniaus miesto būstas“ atstovams Giedrei Balandei, Gyčiui Artamonovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) ,,Mano Būstas Vilnius“, tretiesiems asmenims A. Č., M. Z., SI ,,Vilniaus miesto būstas“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

15.Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, atsakovas mano, jog faktinis buto nusidėvėjimas yra 65,60 proc. (2022-1940)*0,8 proc.). Nurodytu dydžiu yra mažintinas ir ieškinio reikalavimas. Pagal pateiktą sąmatą kartono plokščių permontavimas lubose paskaičiuotas 29,96 m², kas pagal ieškovo pateiktą kadastrinę bylą sudaro vieno buto (patalpos) kambario plotą. Atsakovas abejoja, ar tikrai privalu tokioje apimtyje atlikti remonto darbus, nes iš pateiktų nuotraukų matyti, kad žala nėra padaryta visame kambaryje. Šiuo atveju, yra reikšminga faktiškai padaryta žala. Ieškovas turėtų pagrįsti, kuo remiantis nustatė ir paskaičiavo tokius remonto darbų kiekius.

20.Aukščiau nurodytoms aplinkybėms patvirtinti A. Č. pateikė teismui iš UAB ,,Mano Būstas“ gautą 2024 m. lapkričio 11 d. laišką, nuotraukas, kitus dokumentus. Minėtame laiške nurodyta, jog ,,avarinė tarnyba važiavo 4 kartus ir visus kartus buvo valomas bendro naudojimo kanalizacijos stovas. Valymas buvo atliekamas elektros gyvatuku. Užsikimšimo priežastis nebuvo nustatyta, tačiau UAB ,,Mano Būstas“ manymu, kanalizacija galėjo kilti dėl užsikimšimo iš viršutinių butų“.

22.Šiuo atveju nebuvo tinkamai ištirta draudiminio įvykio priežastis, aplinkybės, nenustatyta tikroji įvykio priežastis.

23.Atkreipė dėmesį, jog bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas yra priskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžineriniai įrangai. Būtent UAB ,,Mano Būstas“ yra paskirtas daugiabučio administratoriumi, kuris yra atsakingas už daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūrą.

24.Trečiojo asmens A. Č. atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, jame išdėstytus argumentus, taip pat palaikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys, jog ieškovas buvo suklaidintas dėl atsakovo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo A. Č. klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai.

25.Trečiasis asmuo SI „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime nurodė, jog avarijos priežastis – bendro naudojimo nuotekų stovas. Už namo bendro naudojimo vamzdynų priežiūrą atsakingas atsakovas, todėl pareiga atsakyti dėl atsiradusios žalos kyla daugiabučio namo administratoriui UAB ,,Mano Būstas Vilnius“. Pažymėjo, kad susipažinus su pateiktais dokumentais, matyti, kad A. Č. geranoriškai leido atlikti avarijos lokalizacijos darbus per jos nuomos teise valdomas patalpas, tai patvirtina, kad atsakovo daugiabučio namo administratoriaus atlikti darbai yra bendro naudojimo inžineriniai tinklai. Taipogi pažymėjo, jog SI „Vilniaus miesto būstas“ apie ginčo užliejimą nežinojo, nebuvo apie tai informuotas. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

26.Trečiasis asmuo M. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad draudiminio įvykio aplinkybes nurodė pranešime draudikui ir jos buvo užfiksuotos. Draudikui jokių pretenzijų, įskaitant išmokėtą draudiminę išmoką, neturi. Kas yra kaltas dėl buto užliejimo nežino, į tai nesigilino, nes būstą buvo apsidraudusi. Po būsto užliejimo, svetainėje buvo daromas remontas, buvo tvarkomos aplietos lubos, atliktas didesnis nei sąmatoje nurodyti darbai būsto remontas. Būstą įsigijo 2015 metais, iki įsigijimo jau buvo atliktas remontas, patalpų būklė buvo gera. Vėliau būstą remontavo, kiek pamena 2021 metais, kuomet buvo remontuotos grindys, lubų neremontavo. Remontu rūpinosi jos vyras. Iki draudiminio įvykio lubų būklė buvo gera, lubose nebuvo įtrūkimų, spalvos pakitimų, kitų defektų, todėl luboms nebuvo reikalingas remontas ir jo atlikti neplanavo. Nepamena, kad daugiabučio namo administratorius būtų rūpinęsis, prižiūrėjęs bendro naudojimo nuotekų vamzdyną. Šiuo metu trečiasis asmuo minėtą būstą yra pardavusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

28.Byloje ginčas kilo tarp draudiko (ieškovo) atlyginusio žalą draudėjui dėl apdraustojo turto sugadinimo, užsikimšus daugiabučio namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžiui, pareiškusio reikalavimą subrogacijos tvarka, bei namo administratoriaus (atsakovo), teikiančio namo inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

29.Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo ir draudėjos M. Z. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo laikotarpis nuo 2018 m. sausio 9 d.), buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 24 d. apdraustas turtas buvo užlietas iš (duomenys neskelbtini), viršuje esančio buto, kurį nuomos pagrindu valdo A. Č.. 2022 m. rugpjūčio 24 d. daugiabučio namo administratorius UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ likvidavo avariją ir nustatė, kad buvo užsikimšęs daugiabučio namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis, daugiau įvykio aplinkybių nebuvo nustatyta. Dėl minėto įvykio ieškovas, nustatęs žalos dydį, draudėjui dėl apdrausto turto išmokėjo draudiminę išmoką 2 079,92 Eur dydžio. Ieškiniu ieškovas atsižvelgęs į galimą turto nusidėvėjimą, iš atsakovo, kaip namo administratoriaus, prašo priteisti 2 007,12 Eur žalos atlyginimo.

31.Nagrinėjamu atveju atsakovas (daugiabučio namo administratorius) neigia, jog daugiabučio namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis užsikimšo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo), jo kaip namą administruojančios įmonės netinkamai teiktų administravimo paslaugų prižiūrint namo konstrukcijas ir inžinerinius tinklus. Šalys taip pat skirtingai traktuoja taikytiną atsakovo atsakomybei atsirasti teisę. Ieškovas teigia jog šiuo atveju taikytinos CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios griežtąją atsakomybę be kaltės, tuo tarpu atsakovas teigia jog taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reguliuojančios CK 6.246-6.248 straipsnyje nuostatos.

32.Pažymėtina jog atsakingu skolininku pagal CK 6.266 str. gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal šį straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis c. b. Nr.3K-3-123/2009).

33.Nagrinėjamu atveju užsikimšęs daugiabučio kanalizacijos vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, ginčo byloje dėl to nėra kilę, todėl teismas sprendžia, jog būtent atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o ne buto savininkai (valdytojai) privalėjo prižiūrėti bendrojo naudojimo vamzdį tokiu būdu, kad neįvyktų avarija, jis neužsikimštų, nepadarytų žalos turtui. Sutinkamai su CK 4.84 straipsnio 5 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (paprastasis turto administravimas). To paties straipsnio 8 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Vykdydamas jam priskirtą uždavinį prižiūrėti namo vamzdynus, administratorius be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes.

34.Šiuo atveju, atsakovo atsakomybė dėl žalos padarymo kyla, nes atsakovas, kaip daugiabučio namo administratorius, netinkamai atliko savo pareigas, o būtent: tinkamai neprižiūrėjo namo vamzdyno, savalaikiai nenustatė vamzdyno būklės, apie būtinybę remontuoti, atlikti vamzdyno valymo darbus neinformavo daugiabučio namo gyventojų, todėl įvykus avarijai – užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžiui ir to pasekoje padarius žalą trečiojo asmens M. Z. turtui, yra atsakingas už padarytą žalą. Šiuo atveju, atsakovo neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, nes būtent jis nevykdė pareigos organizuoti tinkamą namo bendro naudojimo objektų valdymą (priežiūrą).

35.Nagrinėjamu atveju, teismas nesutinka su atsakovu, kad minėtų objektų priežiūrą jis atliko tinkamai. Nors atsakovas teismui 2025 m. sausio 9 d. pateikė Statinio techninės priežiūros žurnalą apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus, tačiau iš jame padarytų įrašų matyti, kad faktiniai objekto stebėjimai vyko tik iki 2021 m. birželio mėnesio, kur minėtą datą padarytas paskutinis įrašas apie nuotekų sistemos valymą, remontą, tačiau vėlesni įrašai žurnale nėra informatyvūs ir atsakingų asmenų nepasirašyti, iš jų negalima matyti tolesnės objekto būklės bei nustatyti konkrečiu metu, įskaitant ir kai įvyko ginčo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio užsikimšimas 2022 m. rugpjūčio 24 d., buvusios situacijos dėl vamzdžio būklės, pralaidumo. Iš to teismas daro išvadą, jog namo administratorius ilgą laiką iki stovo užsikimšimo minėto vamzdžio būklės nestebėjo, vamzdžio pravalymų nedarė ir apie tikrąją vamzdžio būklę (jo pralaidumą) namo gyventojų neinformavo, todėl turi prisiimti riziką dėl žalos padarymo. Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį, jog daugiabutis, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas dar 1940 m., į bylą nepateikti objektyvūs duomenys, jog buvo atlikta minėto vamzdyno renovacija, remontas, tikėtina, jog minėto daugiabučio inžineriniai tinklai yra susidėvėję, vamzdynai, kaip ir kitos sistemos, sensta, deformuojasi, trūkinėja, rūdija, užkalkėja, mažėja jų pralaidumas, todėl jų faktinės būklės periodinis nuodugnus stebėjimas yra privalomas. Iš minėto žurnalo matyti ir tai, kad ir anksčiau, iki 2021 m. birželio mėn. buvo vykdomi nuotekų sistemos pravalymo darbai (remontas), o tai kaip tik patvirtina, jog minėta sistema turėjo problemų dėl jos tinkamo funkcionavimo ir anksčiau, todėl tolesnis sistemos būklės nestebėjimas yra nepateisinamas.

36.Teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog už žalą, užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui, yra atsakingi daugiabučio namo gyventojai, trečiasis asmuo A. Č. ir (ar) kiti, nes nepateikti objektyvūs duomenys, kad jie kaip tai netinkamai elgėsi, konkretaus namo gyventojo kaltė ir tiksli minėto vamzdžio užsikimšimo priežastis nenustatyta, nors pačią avariją likvidavo atsakovo darbuotojai.

37.Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

38.Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

39.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro užliejimu sugadinto buto atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

40.Nagrinėjamu atveju ieškovas 2 079,92 Eur dydžio žalą paskaičiavo pagal draudimo bendrovės atstovo sudarytą Turto žalos įvertinimo skaičiuotę (defektinio akto priedas). Vėliau, atsižvelgęs į tai, kad paskutinis remontas 41-ame bute buvo atliktas 2021 m., nustatė galimą turto nusidėvėjimą (72,80 Eur suma), ir prašomą priteisti žalą iš atsakovo sumažino iki 2 007,12 Eur. Teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. balandžio 14 d., 14.00 val., atsakovo atstovė pastebėjimų, prieštaravimų žalos paskaičiavimui nebepateikė ir su 2 007,12 Eur suma sutiko. Nors kitame posėdyje atsakovo atstovė išreiškė abejones dėl žalos dydžio, teigė, jog remontas buvo atliktas ne 2021 metais, o kur kas anksčiau, 1940 metais, kai buvo atlikti buto įrengimo darbai, todėl taikytinas didesnis nusidėvėjimo koeficientas, tačiau minėtoms abejonėms pagrįsti nepateikė priešingų ieškovo pateiktiems dokumentams žalos dydžiui paskaičiuoti rašytinių įrodymų, sąmatų ir panašiai. Tokiu būdu, teismas laiko, jog atlygintiną žalą ieškovas paskaičiavo teisingai. Šioje situacijoje teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad trečiasis asmuo M. Z. teismo posėdyje nurodė, jog lubų būklė buvo gera ir iki apliejimo jų remontuoti nereikėjo, nebuvo įtrukimų, nebuvo pakitusi jų spalvą, nebuvo kitokių defektų. Iš teismui kartu su ieškiniu 2024 m. spalio 24 d. pateiktų lubų fotonuotraukų nematyti buvusių iki apliejimo defektų, jų neįžvelgė ir atsakovas teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kur apie tai nieko nepasisakė. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo priteistiną žalą sumažinti, laikant, kad būsto remontas buvo darytas 1940 metais, atliekant būsto įrengimą.

41.Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas CK nuostatas daro išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudėjos turtas – buvo aplietas butas, todėl ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos (atskaičius buto nusidėvėjimą) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygos, todėl 2 007,12 Eur suma ieškovui priteisiama iš atsakovo.

42.Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi priteisia ieškovui iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 007,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43.Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

44.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovui iš atsakovo priteisiamas 2 007,12 Eur žalos atlyginimas bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 007,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46.Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

47.2025 m. kovo 14 d. ieškovo prašymu buvo priimta teismo nutartis dėl ieškinio dalies – dėl 72,80 Eur žalos atlyginimo atsisakymo iš atsakovo ir bylos šioje dalyje nutraukimo. Esant tokiai situacijai, ieškovui grąžintina 1,50 Eur žyminio mokesčio dalis, t.y. 75 proc.*2 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2, 3 dalys). Ieškovo neatlyginta bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro: 45 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas pagal 2024 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MS24161. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisia 45 Eur žyminį mokestį ir 500 advokato pagalbos išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

48.Trečiojo asmens A. Č. atstovas 2025 m. kovo 21 d. pateikė teismui PVM sąskaitą – faktūrą (serija PP Nr. 001388) dėl 2 746,70 Eur atlyginimo, nurodė, jog šias išlaidas atstovaujamoji patyrė advokatui rengiant atsiliepimą į ieškinį.

49.Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, matyti, jog advokatas A. Č. ne tik rengė atsiliepimą į ieškinį, bet ir dalyvavo teismo posėdžiuose, atsižvelgiant ir į bylos sudėtingumą, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos prašomo priteisti dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nėra teisinio pagrindo bylinėjimosi išlaidų sumažinti. Šiuo atveju, teismo vertinimu, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovas UAB ,,Mano Būstas Vilnius“, kaip bylą pralaimėjusi šalis, nes trečiojo asmens A. Č. pozicija dėl ieškinio buvo artima ieškovui, kuris šioje byloje įrodinėjo, jog už padarytą žalą yra atsakingas atsakovas (daugiabučio namo administratorius), ne namo gyventojai. Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta, kad ieškovas kaip tai ne tinkamai disponavo savo procesinėmis teisėmis ar jomis piktnaudžiavo, tokiu būdu, kad iš jo būtų priteistos susidariusios bylinėjimosi išlaidos. Jis pirminiame ieškinyje netinkamai buvo nurodęs atsakovę A. Č. būtent dėl UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ veiksmų, kuris ieškovui, kaip draudikui, iki ieškinio pareiškimo teismui nepateikė reikiamos medžiagos dėl ginčo buto apliejimo. Todėl atsakovą draudikas patikslino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, pareiškus ieškinį.

50.Byloje susidariusios 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 2 007,12 Eur (dviejų tūkstančių septynių eurų 12 ct.) žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 007,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 500 Eur (penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidas - ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company”, juridinio asmens kodas 300665654, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, naudai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, trečiajam asmeniui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 746,70 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 70 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct.) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Grąžinti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company”, juridinio asmens kodas 40103840140, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 1,50 Eur (vieną eurą 50 ct.) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 27 d. AB ,,Swedbank“, mokėjimo užduoties Liteke kodas ZN65561, tai įpareigojant įvykdyti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.