- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-802-357/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M., D. M., T. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. M., apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. M., ieškinį atsakovams A. M. ir D. M., T. M. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą J. M., prašė priteisti solidariai ir subsidiariai iš A. M., D. M. ir T. M., nusikalstama A. M. veika nepilnamečiam A. M. padarytą 100,18 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė D. M. nurodė, kad su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, tačiau su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka tik iš dalies. Ji laiko, kad prašoma priteisti 2000 Eur neturtinė žala yra per didelė.
3. Atsakovas A. M. parodė, kad jis su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis sutinka su turtinės žalos dydžiu, tačiau laiko, kad neturtinė žala galėtų būti priteista daugiausiai 600 Eur, prašo ją mažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė A. M. iš A. M. 100,18 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1100,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 159,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš A. M. 33,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,28 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad atsakovui A. M. neturint turto ar uždarbio, pakankamai žalai atlyginti, A. M. šiuo sprendimu priteistas sumas išieškoti solidariai iš D. M. ir T. M.. Išaiškino, kad ši D. M. ir T. M. pareiga pasibaigia, kai A. M. sulaukia pilnametystės, taip pat, jei prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistai sumai išieškoti.
5. Teismas nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad A. M. padarė neturtinę žalą A. M.. Dėl nosies sulaužymo A. M. patyrė skausmą, turėjo gydytis, jam buvo atlikta operacija, jis patyrė narkozę. Jis patyrė daug nepatogumų, negalėjo kvėpuoti, negalėjo normaliai valgyti. Jis buvo praradęs galimybę bendrauti, nes buvo sutinęs veidas, atsiradusios kraujosruvos veide. Be to, nuo 2011 metų lanko krepšinio treniruotes, yra pasiekęs gerų rezultatų, tačiau dėl patirtos traumos 2,5 mėnesio negalėjo treniruotis su komanda, negalėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose, dėl to atsiliko nuo komandos narių. Tai jam didelis praradimas. Be to pasikeitė jo gyvenimo kokybė, jis dėl patirtos traumos įgavo baimę net dienos metu vaikščioti mieste. Patirtas ne tik sveikatos sužalojimas, bet ir pažeminimas, kuomet viešai buvo sumuštas draugo akivaizdoje. Nurodė, kad teismui nepateikta įrodymų, kad šiuo metu dar būtų likę kokių nors sveikatos sutrikimų, nustatė, kad A. M. padaryta 1000 eurų neturtinė žala, kuri priteistina iš atsakovo A. M..
6. Teismas pažymėjo, kad tėvų atsakomybė už jo nepilnamečio vaiko nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą yra subsidiarioji. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta A. M. esant penkiolikos metų, todėl jo tėvų D. M. ir T. M. atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su nepilnamečiu vaiku A. M. yra subsidiarioji. CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje – tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek vykdymo procese. Jeigu nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad subsidiariojo atsakovo prievolė yra pasibaigusi dėl žalą padariusio asmens pilnametystės, tai teismo procesinio dokumento, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, rezoliucinėje dalyje turi atsispindėti ir materialiosios CK 6.276 straipsnio 3 dalies taikymo pasekmės (LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-497/2009).
7. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 93 straipsniu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai priteistina patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 159,00 Eur, tai pat 33,00 Eur žyminis mokestis ir 3,28 Eur teismo patirtos pašto išlaidos valstybės naudai. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str., 96 str.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovo A. M. atstovė pagal įstatymą J. M. apeliaciniu skundu prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-06-16 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Apeliantė su teismo sprendimu dėl turtinės žalos priteisimo sutinka, nes šioje dalyje ieškinys patenkintas pilnai. Dėl neturtinės žalos dydžio teismo pripažinta, kad A. M. padarė neturtinę žalą A. M.. Teismo nebuvo pakankamai įvertinta, kad vaikas šešis metus sistemingai dirbo, treniravosi, kad patektų į aukšto lygio krepšinio varžybas, tai buvo jo siekiamybė ir tikslas, negalėdamas dėl patirtos traumos dalyvauti varžybose, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas akcentuodamas, kad už panašias nusikalstamas veikas priteisiama nuo 1000 iki 1200 Eurų, A. M. patirtą neturtinę žalą įvertino minimalia suma, nemotyvuodamas, kodėl ši suma yra mažinama.
8.2. Vertinant, kad A. M. žalą padarė nusikalstamais veiksmais (LR BK 284 str. ir 138 sr. 1 d.) bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 1 d. priteisiama neturtinė žala siekia iki 2896,20 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010,2K-182/2011), o byloje Nr. 2A-213-135/2016 vien dėl fizinio skausmo sukėlimo ir viešosios tvarkos sutrikdymo nukentėjusiajam suaugusiam asmeniui buvo priteista 2000 Eurų neturtinė žala.
8.3. Teismas nepagrįstai laikė, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tais atvejais, kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, yra pakankamas pagrindas priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose. LR CK 6.282 str. 3 d. numatyta, kad teismas gali sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, o A. M. nepilnamečio A. M. atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia
8.4.; Teismas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo patenkindamas iš dalies, nepakankamai įvertino, kad nukentėjęs yra nepilnametis, kuriam yra 12 metų, jis pirmą kartą patyrė smurtą, ir jo pasekmes. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, nepakankamai atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, dvi nusikalstamas veikas, t.y. viešosios tvarkos pažeidimą ( LR BK 284 str.) ir BK nesunkų sveikatos sutrikdymą (LR BK 138 str. 1 d.), ir baudžiamojon atsakomybėn nėra patrauktas tik dėl amžiaus. Sudavęs smūgį A. M. nesiekė sušvelninti sveikatai padarytos žalos pasekmių, neatsiprašė, visiškai neatlygino žalos, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle ir pan. ( Sunku numatyti, kuo viskas būtų pasibaigę, jeigu ne pro šalį važiavęs pilietiškas automobilio vairuotojas, kuris nuvežė A. M. į ligoninę).
8.5. A. M. turi elgesio problemų, net penkis kartus svarstytas Vaiko gerovės komisijoje ir smurtas A. M. atžvilgiu nėra pirmas jo padarytas teisės pažeidimas, šiuo metu yra moksleivis, savo pajamų ir turto neturi. D. M. duodama parodymus paaiškino, taip pat iš pateiktos pajamų deklaracijos matosi, kad jos gaunamos pajamos apie 500 Eurų per mėnesį, t.y. didesnės už minimalią mėnesio algą. Atsakovas T. M. duomenų apie gaunamas pajamas ir turtą nepateikė, tačiau sprendžiant iš A. M. teismo posėdyje duotų parodymų, kad jis vasaromis kartais dirba pas tėvą, tikėtina, kad T. M. yra dirbantis. Nors D. M. nurodė, kad vaikams yra priteistas išlaikymas, ir T. M. jo nemoka, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui pateikta nebuvo. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, taip pat ir civiliniame kodekse. Vienas tokių atvejų - tėvų subsidiarioji atsakomybė už jo nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą. (LR CK 6.276 str.)
8.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad teismas vadovavosi LR CPK 93 str. 1 d. nuostata ir apeliantei priteisė 159 Eurus bylinėjimosi išlaidų (patirtos išlaidos už advokato pagalbą apmokėti - 300 Eurų), nors turėjo priteisti iš atsakovų visas ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nepriklausomai nuo patenkintų reikalavimų dalies. Apeliantė elgėsi sąžiningai, pirmiausia pasiūlydama atsakovams ginčą spręsti taikiai, tačiau nesulaukusi žmogiško ir konstruktyvaus bendravimo, buvo priversta kreiptis į teismą dėl žalos, susijusios su nepilnamečio vaiko sveikatos sužalojimu, atlyginimo. Teismas turėjo vertinti ne matematinę patenkintų ir atmestų reikalavimų sumą, o tai, kaip iš esmės ginčas yra išspręstas ir koks teisinis rezultatas yra pasiektas. Teismas pripažino, kad ieškinys yra pagrįstas, tačiau spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neatsižvelgė į ieškinio prigimtį, nors ieškovo reikalavimas šioje byloje iš esmės laikytinas patenkintu vien konstatavus, kad dėl A. M. sveikatos sutrikdymo ir dėl to patirtos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, yra atsakingi atsakovai.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų skundžiamo teismo sprendimo dalyje.
Dėl faktinių aplinkybių
10. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00010-17 surinktais įrodymais iš kurių matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00010-17 buvo pradėtas dėl to, kad 2016-10-29, apie 16:30 val., Raseinių m., Dominikonų g., t.y. viešoje vietoje A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., sudavė vieną kartą ranka A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veidą, kuris dėl nosies sumušimo mamos J. M. išvežtas tolimesniam gydymui į LSMU Kauno klinikas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada Nr. G 39/2017(10), kurioje nurodyta, kad A. M. nustatyta veido sumušimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno smūgio pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 05-2-00010-17, b. l. 62). Medicinos dokumento išraše nurodoma, kad 2016-11-16 – 2016-11-18 buvo hospitalizuotas A. M., taikyta chirurginis gydymas – išimti nosikauliai kairėje, pirštais ištiesinta nosies ašis.
11. A. M. gim. (duomenys neskelbtini)atžvilgiu buvo 2016-11-08 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal veikos požymius numatytus BK 284 str. 1 d., nes nusikaltimo padarymo metu A. M. buvo penkiolika metų. Dėl nepilnamečio A. M. netinkamo elgesio A. M. atžvilgiu, medžiaga išskirta į atskirą tyrimą ir atsakomybė skirta tėvams pagal ATPK 181 str. 2017-02-28 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-2-00010-17, nes nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. ir 138 str. 1 d. padarymo metu A. M. neturėjo amžiaus nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
12. baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00010-17 esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės, atsakovų paaiškinimais šioje byloje įrodytos aplinkybės dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo.
13. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovės pateikti dokumentai įrodo, kad A. M. lanko Kūno kultūros sporto centrą nuo 2011 metų, žaidžia krepšinį, yra pasiekęs gerų rezultatų , dalyvauja Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje, varžosi U-13 divizione su stipriausiomis Lietuvos krepšinio mokyklų komandomis, dalyvauja tarptautinėse varžybose BBBL, tačiau dėl patirtos traumos turėjo praleisti devynias Lietuvos moksleivių ir šešias tarptautinio krepšinio rungtynes. Iš V. P. pagrindinės mokyklos charakteristikos matyti, kad A. M. charakterizuojamas gerai, lanko Raseinių kūno kultūros centro krepšinio grupę. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra išsituokusi, augina du nepilnamečius vaikus - A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. M., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. metinės gyventojo turto deklaracijos matyti, kad jos gautos metinės pajamos yra 7104 Eur. D. M. savo vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoto nekilnojamojo turto neturi, taip pat jos vardu nėra registruota transporto priemonių. Vaikams yra priteistas išlaikymas po 150 Lt kiekvienam. H. M. ir A. M. mokosi R. V. P. pagrindinėje mokykloje. Iš V. P. pagrindinės mokyklos charakteristikos matyti, kad A. M. charakterizuojamas kaip 5 kartus Vaiko gerovės komisijoje svarstytas mokinys, turintis daug nepatenkinamų vertinimų, praleidžiantis pamokas, turintis elgesio ir mokymosi problemų.
Dėl įrodymų vertinimo
14. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus, kad nukentėjusiojo A. M. patirtą neturtinę žalą teismas įvertino minimalia suma, nemotyvuodamas, kodėl ši suma yra mažinama. Nukentėjusysis patyrė skausmą, turėjo gydytis, jam buvo atlikta operacija, patyrė narkozę, nepatogumus, buvo apsunkintas kvėpavimas, negalėjo normaliai valgyti, buvo sutinęs veidas, kraujosruvos, dėl ko buvo praradęs galimybę bendrauti. Įvertindamas, kad pasikeitė nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, jis įgavo baimę, nesaugumo jausmą, buvo sumuštas viešoje vietoje, draugo akivaizdoje, patyrė ne tik sveikatos sužalojimą, bet ir pažeminimą, teismas netinkamai vertino pasekmes ir patirtos neturinės žalos apimtį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams dėl itin svarbios nukentėjusiajam A. M. aplinkybės, kurios pasekmės sudaro pagrindą patirtą neturinę žalą objektyviai įvertinti 2000 eurų. Dėl patirtos traumos A. M. ne tik buvo sužalota sveikata, bet dėl sveikatos jis negalėjo dalyvauti devyniose Lietuvos moksleivių ir šešiose tarptautinėse varžybose ir tai įvertino kaip praradimą, nes vaikas šešis metus sistemingai dirbo, treniravosi, kad patektų į tokio lygio varžybas, tai buvo jo siekiamybė ir tikslas, todėl negalėdamas dėl patirtos traumos dalyvauti varžybose, patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus.
16. Pripažįstant, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, teismų praktikoje nurodoma, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, parenkant tokį dydį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tais atvejais, kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, yra pakankamas pagrindas priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis bei jos vieta vertybių hierarchijoje.
17. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad pagal LR CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, o A. M. nepilnamečio A. M. atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjęs asmuo yra nepilnametis, kuriam yra 12 metų, jis pirmą kartą patyrė smurtą, ir jo pasekmes, vertinant, kad A. M. žalą įvykdė dvi nusikalstamas veikas, t.y. viešosios tvarkos pažeidimą (LR BK 284 str.) ir BK nesunkų sveikatos sutrikdymą (LR BK 138 str. 1 d.), ir baudžiamojon atsakomybėn nėra patrauktas tik dėl amžiaus, į tai, kad sudavęs smūgį A. M. nesiekė sušvelninti sveikatai padarytos žalos pasekmių, neatsiprašė, visiškai neatlygino žalos, nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad konkrečiu atveju tėvų turtinė padėtis neturi reikšmės priteistinos neturinės žalos dydžiui. A. D. M. gaunamos pajamos apie 500 Eurų per mėnesį, didesnės už minimalią mėnesio algą, atsakovas T. M. duomenų apie gaunamas pajamas ir turtą nepateikė, tačiau sprendžiant iš A. M. parodymų, jis vasaromis dirba. Iš Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies kildinamos prigimtinės tėvų pareigos – įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu teisiniai padariniai lemia, kad tėvai subsidiariai atsako už jų nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą, kuri turi būti teisingai kompensuota (LR CK 6.276 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, visas ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nepriklausomai nuo patenkintų reikalavimų dalies. LR CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tokių aplinkybių nenustačius, nebuvo pagrindo bylinėjimosi išlaidas mažinti. Apeliantė pagrįstai teigia, kad kreipėsi dėl žalos, susijusios su nepilnamečio vaiko sveikatos sužalojimu, atlyginimo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei jų dydžio, teismas turėjo vertinti ne matematinę patenkintų ir atmestų reikalavimų sumą, o tai, kaip iš esmės ginčas yra išspręstas ir koks teisinis rezultatas yra pasiektas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgtina į ieškinio prigimtį, nes teismui sprendžiant civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimo išlaidos tenkinamos neatsižvelgiant į patenkintų reikalavimų sumą.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje iš esmės patenkintas konstatavus, kad dėl A. M. sveikatos sutrikdymo ir dėl to patirtos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, yra atsakingi atsakovai. Apelianto cituojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad teismui nustačius priteistinos žalos dydį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių griežtai proporcingai priteistų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-72/2012, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1096-390/2014).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą pakeičia neturtinės žalos kompensavimo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų dydžio dalyje, konstatavus netinkamą materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimą ir taikymą, nukrypimą nuo teismo formuojamos praktikos. Todėl pakeičiant teismo sprendimą ieškovui A. M. iš atsakovo A. M. priteisiama 100,18 Eur turtinės žalos atlyginimas, 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (2100,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
22. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 150 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti.
Neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų dalyje išdėstyti taip.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam pagal įstatymą J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,18 Eur (vieno šimto eurų ir 18 ct) turtinės žalos atlyginimą, 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2100,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. M., atstovaujamam pagal įstatymą J. M., iš atsakovo A. M. 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.