- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- TS-25-369/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- P. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir Komisija) 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-506, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. D. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus, 138 straipsnio 5, 6, 7, 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktais duomenimis, P. D. paskirtos bausmės vykdymo pradžia –2012 m. kovo 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. kovo 27 d. P. D. 2/3 bausmės atliko 2022 m. kovo 27 d.; neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d.- 3 metai 1 mėnuo ir 12 dienų laisvės atėmimo (asmens bylos 1 d. 1 t. b.l. 115, 118).
Šalies argumentai
Nuteistasis P. D. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodė, kad skundžiamame nutarime Komisija nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl jam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Jis yra atlikęs privalomą 2/3 bausmės dalį, šiuo metu jau yra įvykdęs visas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones (kai kurios priemonės yra vykdomos visą bausmės vykdymo laiką, todėl jas užbaigti nėra galimybės). Todėl jis pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų. Jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad jis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, ką įrodo jo nuoseklus dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse, mokymosi procese. Jis visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, buvo pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Jis bausmę atlieka atviro režimo sąlygomis ir kiekvieną savaitgalį vyksta į namus trumpalaikei išvykai. Be to, kasdien dirba (duomenys neskelbtini) mieste ir turi rangovo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo paslaugų specialybę. Išvykų metu jis pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Šis faktas savaime byloja, kad jis geba gyventi gerbdamas įstatymus ir visuomenę, gali būti pilnaverčiu jos nariu. Bausmės atlikimo metu jis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus, kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Kalėjimo administracijai yra pateikęs pažymas apie turimą gyvenamąją vietą ir darbdavio pažymą apie galimybę įsidarbinti. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Jo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos. Per pastaruosius du su puse metų negavo nei vienos nuobaudos, buvo skatinamas už nepriekaištingą elgesį ir daromą pažangą. Tai rodo, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai bei neturi neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes. Visa tai įrodo, jog jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, o praeityje atlikti nusikalstami veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio, padaryti dėl jo jaunumo ir gyvenimiškos patirties stokos. Pažymėtina ir tai, kad jis bausmę šiuo metu atlieka atviro režimo sąlygomis (Pusiaukelės namuose), tai rodo, kad jo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį - vykdo individualią veiklą (turi rangovo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“). Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju jis turėtų darbą. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes, tačiau skundžiamą Nutarimą priėmusi Komisija iš esmės jų nevertino, pateikdama deklaratyvius argumentus apie neva ir šiandien egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu bandant sudaryti įspūdį dėl jo tariamo neatitikimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijams, nors pataisos namų administracija dėl nepriekaištingo elgesio ir daromos pažangos prieš daugiau nei šešis mėnesius jį perkėlė iš pusiau atviro į atvirą režimą. Jis palaiko stiprius socialinius ryšius su savo šeimos nariais, kas gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese.
Skunde nurodoma, kad Komisija pateikė rekomendaciją vykdyti individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nenurodė konkrečių veiksmų, kurių jis turi imtis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Teikiant tokias rekomendacijas, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis atlieka bausmę atvirojo režimo sąlygomis ir vykdydamas individualią veiklą, dirbdamas darbą (duomenys neskelbtini) mieste, visą dieną yra užimtas, todėl objektyviai negali įgyvendinti jam paskirtų rekomendacijų.
Skunde teigiama, kad Komisija Nutarime suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės buvo įvertintos teismo kvalifikuojant veiką ir skiriant bausmę. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BVK 2 straipsnio 6 dalį, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Padarytų nusikaltimų sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Nuteistojo asmeninės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Komisija suabsoliutino su jo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, egzistavusius nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau skundžiamame nutarime nėra pateikta konkrečių argumentų, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuotų sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Vien tik abstrahuoto pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti jo asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Skundžiamą Nutarimą priėmusi Komisija netinkamai įvertino jo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad jo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į visuomenę (b.l. 1-7).
Atsiliepimų į šį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-247-926/2023; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-1053/2023). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo P. D. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
P. D. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus. P. D. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Nuteistasis 2022 m. kovo 27 d. atliko 2/3 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Laisvės atėmimo vietų įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 83 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. P. D. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
P. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas svarstomas pirmą kartą.
Formuojant įsitikinimą dėl nuteistojo P. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės, įvertintina aplinkybių visuma. Nors nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas, kaltinamojo elgesys baudžiamojo proceso metu bei jo požiūris dėl įvykdytų nusikalstamų veikų jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tiek paminėtos aplinkybės, tiek ir neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinami. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje.
Socialinio tyrimo išvadoje P. D. charakterizuojamas gerai: jis anksčiau neteistas, policijos akiratyje buvo atsidūręs 15 metų tik dėl konflikto su mokytoju, vykdo individualiame reabilitacijos plane nustatytas priemones, dirba (vykdo individualias veiklas), mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo paslaugų specialybę, bausmę atlieka atviro režimo sąlygomis „Pusiaukelės namuose“. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą.
Pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – tyčinį, itin žiaurų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dėl chuliganiškų paskatų nužudymą, sunkaus nusikaltimo padarymą – sunkų kitų asmenų sužalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis, apysunkius nusikaltimus – nesunkų asmenų sužalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis, svetimą turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Minėti nusikaltimai buvo šokiruojantys, sukėlę platų atgarsį visuomenėje, padaryti bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio ir jo įtakoje. Nors nuteistasis skunde teigia, kad Komisija negalėjo ir neturėjo vertinti šių veikų sunkumo ir pobūdžio spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga tame kontekste, koks yra jį padariusio asmens psichinis santykis su šiomis veikomis. P. D. skunde nurodė, kad jis gailisi dėl to, ką padarė, tačiau pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos kitokios aplinkybės dėl nuteistojo nuostatų į atliktus veiksmus. Išvadoje fiksuota, jog pasakodamas apie įvykdytas nusikalstamas veikas, P. D. nurodo, kad yra kaltas, kad buvo netinkamoje kompanijoje, supranta, kad jei būtų pasirinkęs kitą bendravimo ratą, galimai būtų išvengęs nusikalstamų veikų darymo. Nurodo, kad kaltę pripažįsta tik dėl buvimo netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku, tačiau neigia, kad įvykdė nusikalstamas veikas. Pokalbio metu jis minimizuoja savo vaidmenį nusikalstamų veikų vykdyme, kaltina susiklosčiusias aplinkybes, netinkamą kitų žmonių elgesį, savo kaltę įžvelgia tik tame, kad nesustabdė tokio elgesio, tame dalyvavo. Skunde jis taip pat nurodo, jog atlikti nusikalstami veiksmai yra atsitiktinio pobūdžio, teisinami savo jaunumu ir gyvenimiškos patirties stoka. Šiame kontekste pažymėtina, jog darydamas nusikalstamas veikas P. D. buvo aukštosios mokyklos studentas, taigi pakankamai brandaus amžiaus ir išlavinto proto asmenybė, kad suvoktų savo atliekamų veiksmų pasekmes ir jų priešingumą ne tik teisei, bet ir elementariam žmogiškumui. Nors nuteistasis linkęs menkinti savo vaidmenį, nuosprendžiu nustatyta, kad būtent P. D. buvo asmuo pylęs benziną ant žuvusiojo ir metęs į jį uždegtą degtuką. Būtent jo, o ne kito asmens iš kompanijos veiksmai buvo esminiai, nulėmę tragišką konflikto atomazgą. Tai, kad nuteistasis vis dar yra nelinkęs prisiimti pilnos atsakomybės už savo elgesį, rodo, kad bausmės tikslas formuoti asmens nuostatą ateityje nenusikalsti dar nėra pasiektas.
P. D. skunde pabrėžia, kad dabartinis jo gyvenimo būdas atitinka socialines visuomenės normas: jis turi nuolatinį darbą mieste UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdo individualias veiklas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais, turi nuolatinę partnerę, su kuria ketina laisvėje kurti šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jau dabar daug laiko praleidžia laisvėje – atlikdamas darbines funkcijas, savaitgaliais, vykdamas namo pas šeimą, būdamas už laisvės atėmimo vietų nei karto nepažeidė jam taikomo režimo reikalavimų, lankė ir baigė visas siūlomas reabilitacines ir prevencines programas. Jo asmens bylos duomenys patvirtina, kad P. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 102-35 numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, teminiuose renginiuose, buvo pakankamai motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse: dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, įžanginės grupės užsiėmimuose, skirtuose priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, paskaitose ir užsiėmimuose „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai“, „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“, „Pasaulinė savižudybių prevencijos diena: džiaugsmo žemėlapiai“, „Mindfulness praktikos save žalojančio elgesio prevencijai“, „Meno terapijos grupė“, „Psichologinės traumos“, elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, relaksacijos užsiėmimų cikle, psichologo konsultacijose, dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S.“, „Viešojo kalbėjimo“, „Finansinio raštingumo‘ mokymuose ir pan., bausmės atlikimo metu įgijo želdinių tvarkytojo profesinę kvalifikaciją, siekė įgyti baldžiaus kvalifikaciją, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo paslaugų specialybę.
Pažymėtina, kad skunde nuteistasis savo charakterizuoja išimtinai tik kaip pasižymintį nepriekaištingu elgesiu asmenį. Kita vertus bausmės atlikimo metu nuteistasis ilgą laiką nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu, atlikdamas bausmę, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir (duomenys neskelbtini) s pataisos namuose vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimus yra pažeidęs penkiasdešimt kartų, dėl to jam buvo paskirtos 48 nuobaudos, paskutinė nuobauda paskirta jau (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2021 m. už draudžiamus daiktus. Padaryti pažeidimai nebuvo smulkmeniški: sistemingai pas jį buvo randamos draudžiamos informacinės technologijos, jis nepagarbiai bendravo su pareigūnais, naudojo psichologinių smurtą, ne kartą atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus ar dirbti jam paskirtus darbus, vieną kartą buvo nustatyta alkoholinių medžiagų vartojimo faktas. Per bausmės vykdymo laikotarpį jis buvo skatintas šešis kartus: 3 kartus 2017 m. – už gerai atliktus būrio gerbūvio darbus; už aktyvų ir iniciatyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo nuteistųjų veikloje, 2 kartus 2021 m. už dorą elgesį, vieną kartą 2022 m. už dalyvavimą renginyje ir nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis skunde nurodo, kad pastarosios aplinkybės, tai, kad jau dvejus su viršum paskutinius metus jis jokių pažeidimų nedarė, prieštarauja Komisijos nurodytai aplinkybei, kad jokios akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo nustatyta. Nors nuteistojo drausminiai pažeidimai seni, jis jau beveik trejus metus jokių režimo reikalavimo pažeidimų nedaro, tačiau akivaizdžiai matyti, jog jis nėra ir pakankamai sistemingai skatinamas už asmeninius pasiekimus resocializacijos procese. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad padarytų drausmės pažeidimų kiekis gana ženkliai viršija paskatinimų už gerą elgesį kiekį. Tiek vieni, tiek kiti faktai daugiausiai įvyko laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2021 m. Paskutinis paskatinimas buvo 2022 m. gruodžio 8 d., paskutinius metus jokių paskatinimų dėl elgesio nebuvo gauta, kas leidžia daryti prielaidą apie akivaizdžios pažangos aktualiame bausmės atlikimo laikotarpyje nestebėjimą.
Teismas vertina šias aplinkybes teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nors nuteistojo asmens byloje yra jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Kita vertus, pastebima, kad nuteistasis P. D. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę, asmuo, tačiau šiuo atveju nepakanka patvirtinti Komisijos nutarimo ir taikyti P. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nors nuteistasis skunde pabrėžia savo veiklos visapusiškumą, siekį dirbti ir būti naudingu visuomenei nariu, pažymėtina, kad labai ilgą laisvės atėmimo bausmės dalį jis vengė realizuoti save darbinėje veikloje įkalinimo įstaigoje, bausmės atlikimo metu jo nuostatos į darbą buvo ambivalentiškos. Jis kelis kartus atsisakinėjo dirbti jam paskirtus darbus laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors formaliai jis atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau įdarbintas nebuvo, buvo išrankus darbo pobūdžiui, iki 2022 m. nedirbo įkalinimo įstaigos administracijoje. Krinta į akis, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Nutarime minima nuteistojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu teigiama dinamika prasidėjo tik 2022 m. pradžioje, t.y, tais metais, kai atsirado galimybė pradėti taikyti lygtinio paleidimo institutą. Panašiu laikotarpiu buvo nustoti daryti anksčiau gausūs drausmės pažeidimai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo ne tiek teigiamą darbinę motyvaciją, o kryptingą planavimą priemonių pasiekti lygtinio paleidimo rezultatą.
Nuteistojo požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, teigiamus pokyčius jo mąstyme geriausiai atskleidžia veiksmai, kurie parodo, kiek jis prisiima atsakomybę už savo padarytą nusikaltimą ir juo sukeltas pasekmes. Pažymėtina, jog atsakomybės už savo nusikalstamas veikas prisiėmimas sietinas ne tik su deklaratyviu savo kaltės pripažinimu, bet apima ir pastangas pašalinti savo veiksmais padarytą žalą konkretiems nukentėjusiesiems. P. D. bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Kai minėta aukščiau ir šiuo metu jis neprisiima kaltės dėl savo nusikalstamų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nusikalstamomis veikomis buvo padaryta didelė turtinė žala, iš nuteistojo solidariai priteista ženkli apie 300 000 Eur suma žalos atlyginimui. Turėdamas pareigą atlyginti šią žalą, P. D. apie 10 metų atlikdamas bausmę nedirbo apmokamo darbo, ko rezultatas – atlyginta labai maža šios žalos dalis ir tai daugiausiai (564,90 Eur) išskaičiuota iš lėšų, gautų iš trečiųjų asmenų. Pats kaltinamasis yra savanoriškai sumokėjęs tik 115 Eur (būdamas Pusiaukelės namuose tik 60 Eur). Pokalbio metu nuteistasis nurodė nežinantis, ar sugebės atlyginti priteistą žalą, jo skunde pasigendama motyvacijos dėti pastangas šia linkme ir ateityje. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad asmeninės materialinės atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus P. D. nelinkęs prisiimti, adekvati nuostata į padarytas veikas nėra susiformavusi, jis dėjo tik minimalias pastangas žalai atlyginti. Jo nekritiškas požiūris į savo padarytas nusikalstamas veikas, nepilnas atsakomybės suvokimas, didina nusikalstamo elgesio riziką ateityje, verčia abejoti ar yra suformuota kategoriška vidinė nuostata ateityje nesiimti nusikalstamų veiksmų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo P. D. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog atliekant P. D. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, taikant OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimas mažėjimas tam tikrose srityse. Buvo nustatomi dinaminių rizikos veiksnių įverčių sumažėjimai, vertinant nuteistojo išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti; mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis. Akcentuota, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. D. elgesys nepasižymėjo disciplinuotumu (daug kartų baustas drausmine tvarka) pastangų metų laikotarpiu stebimas labiau disciplinuotas elgesys ir pastangos teigiamai elgtis. Nepaisant to, kad P. D. nuosekliai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, minimaliai dengia ieškinius, nebedaro drausmės pažeidimų, dirba, to nepakako, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pasikeistų iš vidutinės į žemą. Įvertinęs visą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos vertinimu, kad negalima daryti išvados, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nors nuteistasis padarė nemažą pažangą keisdamas savo elgesį, tačiau dar išlieka rimti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio: maža/nestabili darbo patirtis, turi skolų, ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybes, trūksta gebėjimų tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, stokoja tinkamų konfliktų sprendimų įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog šie kriminogeniniai veiksniai buvo tik jo nusikalstamų veikų padarymo metu, šiuo metu yra išnykę, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu matyti, kad ženkli jų dalis pasireiškė ir bausmės atlikimo laikotarpiu: skolos ir neatlyginti ieškiniai egzistuoja šiuo metu ir dar ilgai bus aktualūs perspektyvoje, buvo emocijų valdymo problemos, impulsyvaus elgesio apraiškos ir savitvardos problemos bendraujant su laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnais, neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimo atžvilgiu (necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu vartojimas, atsisakymas vykdyti jų nurodymus, draudžiamų daiktų turėjimas), nulėmę didelės dalies drausminių nuobaudų gavimą, vis dar išliekantis savo nusikalstamo elgesio neutralizavimas. Kriminogeninių veiksnių įtakos neigimas parodo, kad P. D. ne itin gerai suvokia bausmės atlikimo ir taikytų reabilitacijos priemonių poveikį jo mąstymo pokyčiams ir nuostatoms.
Nusikaltimai, už kuriuos nuteistas P. D., yra itin pavojingi visuomenei, todėl lygtinio paleidimo taikymas turi derėti su nubaudimo principu. Nuteistojo bei jo šeimos narių interesai neatsveria žalos padarytos jo nusikalstamomis veikomis visuomenei. Nuteistojo paleidimas į laisvę atlikus tik du trečdalius bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad labai sunkų ir sunkius nusikaltimus padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus, kad nuteistasis nepriima pilnos atsakomybės už savo veiksmus, jo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad dar neatlikta pakankamai žymi bausmės dalis, teismas laiko, kad atliktos bausmės laikas yra per trumpas, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir įgyvendinti teisingumo principą.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. RV-25-506, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo P. D. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-506, panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.