- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-8269-1101/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03912-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aldonai Majienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys – D. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra suinteresuoto asmens D. Č. šeimos narys gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jo motina I. K. iš Vilniaus miesto savivaldybės nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, pareiškėjas kartu su mama ir broliu D. Č. (suinteresuotu asmeniu šioje byloje) minėtame bute gyveno nuo pat gimimo, čia buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) ir tai oficialiai buvo deklaravęs. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama mirė. (Duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo pasirašyta su pareiškėjo broliu D. Č. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje, tačiau realiai gyveno kartu su suinteresuotu asmeniu D. Č. minėtame bute. Tam tikrais periodais pareiškėjas gyvenamąją vietą buvo deklaravęs močiutei M. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (dėl formalumų atlikimo su viešojo administravimo subjektais), tačiau visą tą laiką faktiškai gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, suinteresuoto asmens D. Č. nuomojame bute pareiškėjas deklaruoti savo gyvenamosios vietos neturi galimybės, nes tam sutikimo neduoda buvo savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka CK 6.588 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, reikalingus siekiant asmenį pripažinti nuomininko šeimos nariais. Pareiškėjo teigimu, jis su broliu nuolat bendroms reikmėms naudoja kiekvienas savo lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai apsirūpina maistu, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vienas kitam buitinę paramą, kas leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas su broliu veda bendrą ūkį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. Č. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad su broliu (pareiškėju) nuo vaikystės gyvena nurodytame bute, visi pirkiniai perkami iš bendros šeimos sąskaitos; mirus mamai finansinė buto išlaikymo našta tenka jam ir pareiškėjui. Gyvenant kartu buvo įsigytas šaldytuvas, tualetas, kompiuteris, mokėti komunaliniai mokesčiai, prižiūrėtas butas.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijaׅ atsiliepime į pareiškimą su juo nesutiko. Nurodė, jog byloje neužtenka įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra D. Č. šeimos narys gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių prasme. Pareiškėjas tinkamai nepagrindė savo teiginių dėl bendro ūkio vedimo. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs močiutei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), taigi manytina, kad tais laikotarpiais pareiškėjas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno. Be to, tarp SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ir suinteresuoto asmens D. Č. (duomenys neskelbtini) sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties pagrindu teisė apsigyventi bute buvo suteikta tik pareiškėjo broliui, taigi pareiškėjas neturėjo teisės minėtame bute apsigyventi. Byloje nėra jokių įrodymų, kaip pareiškėjas prisidėjo prie buto būklės palaikymo ir gerinimo, ar remontavo butą, ar pirko namų apyvokos daiktus, ar maitinosi iš bendrų lėšų ir pan. Suinteresuoto asmens teigimu, vien pareiškėjo teiginiai, nesant juos pagrindžiančių įrodymų, negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti aplinkybių buvimą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė vedęs su broliu bendrą ūkį.
5. Suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į pateiktą pareiškimą nepateikė.
6. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl asmens pripažinimo nuomininko šeimos nariu.
8. Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario 20 d. tarp nuomotojo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ir nuomininkės I. K. buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkei buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3 punkte nurodyta, kad bute turi teisę gyventi ir nuomininkės šeimos nariai: E. Č. ir D. Č. Mirties įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) I. K. mirė. (Duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu D. Č. pripažintas pagrindiniu buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininku. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) tarp nuomotojo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ir nuomininko D. Č. buvo sudaryta minėto buto Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis.
9. Šioje byloje nuomininko D. Č. brolis – pareiškėjas E. Č. – prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra D. Č. šeimos narys gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.
10. CK 6.588 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.
11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019, 20 punktas). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu.
12. Pareiškėjas E. Č. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko D. Č. brolis, taigi pirmoji sąlyga egzistuoja – pareiškėjas yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimasis giminaitis (CK 3.135 straipsnis).
13. Antra sąlyga – pareiškėjas turi būti išgyvenęs ne mažiau kaip vienerius metus kartu su pagrindiniu nuomininku. Kaip matyti iš Gyventojų registro pažymos, pareiškėjas ginčo bute buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1999 m. iki (duomenys neskelbtini). Tai iš esmės patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis nuo gimimo gyveno minėtame bute kartu su mama ir broliu. Gyventojų registro pažyma patvirtina ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini) – deklaruotas jo išvykimo į (duomenys neskelbtini) periodas yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) rudenį grįžęs į Lietuvą jis grįžo gyventi į minėtą butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute nedeklaravo savo gyvenamosios vietos. (Duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo ir jo brolio mamai, pareiškėjas toliau liko gyventi nurodytame bute kartu su broliu, su kuriuo vėliau buvo pasirašyta minėto buto nuomos sutartis. Po grįžimo iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas savo gyvenamosios vietos deklaravęs minėtame bute nebebuvo: laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jis buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, o vėlesniais trumpais laikotarpiais savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs močiutei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek pagrindinis nuomininkas jo brolis D. Č. patvirtino, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno kartu su broliu D. Č. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jų teigimu, minėtos deklaracijos močiutės bute tam tikrais periodais buvo reikalingos santykiuose su valstybės institucijomis. Tiek pareiškėjas, tiek jo brolis teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas nuo grįžimo iš (duomenys neskelbtini) iki šiol faktiškai gyvena nurodytame bute. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais.
14. Trečia sąlyga – ne mažiau kaip metus laiko trukęs bendro ūkio tvarkymas. Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu, svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita.
15. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo brolis patvirtino, kad abu rūpinasi butu, moka mokesčius, atlieka remonto darbus, perka namų apyvokos daiktus. Nors be savo paaiškinimų, pareiškėjas ir jo brolis neturi šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismas atsižvelgia į tai, kad, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įprastai kartu gyvenantys giminaičiai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų.
16. Teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, atsižvelgęs į nuoseklius pareiškėjo ir jo brolio paaiškinimus, susijusius su pareiškėjo gyvenimo trukme ginčo bute ir bendro ūkio tvarkymu, sprendžia, jog byloje užtenka įrodymų pripažinti, kad pareiškėjas yra D. Č. šeimos narys gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (CPK 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šeimos narys gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.