- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- e2S-54-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02068-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- G. A.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6117-1008/2023 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui D. P. dėl uzufrukto nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teisme gautas ieškovės G. A. ieškinys ir patikslintas ieškinys dėl uzufrukto nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo, be kita ko, ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo D. P. atžvilgiu, t. y. nustatyti nepilnametės dukters L. P. laikiną gyvenamąją vietą su motina G. A.; priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai L. P. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant G. A..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – priteisė iš D. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. P. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio sprendimo priėmimo dienos; skyrė vaiko motiną G. A. nepilnamečio vaiko L. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nepilnamečio vaiko L. P. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su motina G. A. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; kitoje dalyje prašymą atmetė.
3. Teismas darė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, akivaizdžiai gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes nepilnamečio vaiko tėvas, ieškovės teigimu, išlaikymo savo dukrai iš esmės neteikia, t. y. per keturių mėnesių laikotarpį yra suteikęs viso tik 300 Eur išlaikymą.
4. Teismas nurodė, kad iš prie prašymo pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti specialiųjų vaiko poreikių, ieškovė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nepateikė jokių duomenų, kuriais vadovaujantis galima būtų teigti, jog nepilnamečio vaiko pilnaverčiam išlaikymui per mėnesį būtinai reikėtų skirti po 700 Eur, t. y. iš kiekvieno tėvo po 350 Eur vaikui. Ieškovė pateiktame prašyme tiesiog deklaratyviai nurodo, jog atsakovo skiriamas išlaikymas yra per mažas, kad ieškovė vien tik iš savo pajamų galėtų išlaikyti šalių nepilnametę dukrą ir užtikrinti jos būtiniausius poreikius, nes jos pajamos yra nedidelės, tačiau prie prašymo neprideda jokių dokumentų apie vaiko poreikiams išleidžiamas sumas ar bent turimus preliminarius paskaičiavimus.
5. Teismas vertino, kad kasmėnesinės būtinosios išlaidos tokio amžiaus vaiko išlaikymui galėtų sudaryti apie 500 Eur, todėl siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo D. P. nepilnamečio vaiko L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
6. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, ieškovės pareiškime nurodytas aplinkybes, į tai, kad nepilnametis vaikas iki šiol gyvena su ieškove, darė išvadą, jog šiuo atveju reikalinga nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą su motina G. A. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Nors 2023 m. rugsėjo 6 d. ikiteisminė mediacija nepasibaigė taikos sutarties pasirašymu, tačiau atsakovas su ieškove susitarė, kad abu tėvai darys indėlį, atitinkantį 200 Eur per mėnesį sumą, į dukters išlaikymą.
7.2. Atsakovas savanoriškai perveda po 200 Eur kas mėnesį ieškovei dukros išlaikymui. Atsakovas su dukra praleidžia daug dienų, savaitgalių ir vakarų, kurių metu perka dukrai reikmenis, rūbus, avalynę, ją pamaitina ir t. t. Vieną mėnesį ieškovei pravedė 100 Eur, nes 80 Eur išleido mokykloje už pratybas, 20 Eur įmokėjo į dukros mokyklos fondą.
7.3. Ieškovė pinigus leidžia ne tik dukros poreikiams. Ieškovė yra įnikusi į azartinius lošimus ir piktnaudžiauja alkoholiu. Palieka dažnai vaiką vieną, negrįžta laiku arba palieka kitiems asmenims. Toks elgesys neužtikrina tinkamo dukros auklėjimo ir pasirūpinimo ja, todėl, kol ginčas neišspręstas iš esmės, nėra pagrindo laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su motina.
7.4. Ieškovė bandė suklaidinti teismą ir ieškinyje nurodė neva gyvena (duomenys neskelbtini), nors pati yra išsikrausčiusi ir su kitu vyru gyvena visai šalia (duomenys neskelbtini). Išsikraustė būtent dėl to, kad nerūpėjo geriausi vaiko interesai, o rūpėjo kiti vyrai. Todėl yra nelogiška, kad ieškovė, prašydama nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ja, nurodo atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kas reikštų, jog dukra faktiškai gyventų su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje.
7.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir nebūtinos. Atsakovas įsipareigoja ir toliau savanoriškai vykdyti dukros išlaikymo pareigą ne mažesne nei 250 Eur per mėnesį apimtimi.
Atsiliepimas
8. Ieškovė G. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas neginčija fakto, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove ir yra jos išlaikoma. Aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovas savo nuožiūra prisideda prie vaiko išlaikymo, taip pat yra apsidraudęs kaupiamuoju draudimu, neturi jokios įtakos teismo sprendimui nei dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nei dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo. Skundžiama teismo nutartimi šiuo atveju tiesiog sukurtas santykių ir atsakovo pareigų apibrėžtumas.
8.2. Ieškovė skundžiamos teismo nutarties dar nepateikė vykdyti antstoliui ir tikisi, kad to neprireiks, nes atsakovas, kaip ir žada savo skunde, gera valia teiks teismo priteistą išlaikymą dukrai. Šiuo atveju ši teismo nutartis yra kaip garantas, kad ieškovė, reikalui esant, galėtų išieškoti vaikui priteistą išlaikymą priverstine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. lapkričio 23 d. lėšų, skirtų išlaikymui, pavedimų kopijas; mokytojos patvirtinimą dėl 100 Eur; vaiko gyvybės kaupiamąjį draudimą; prekių kvitą.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė nedalyvaujant apeliantui ir jis neturėjo galimybės pateikti naujų įrodymų, be to, nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, sprendžia apelianto pateiktus naujus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visos apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovės galimai netinkamo elgesio ir panašiai, bus vertinamos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant dėl ieškovės ieškiniu pareikštų šiuo klausimu reikalavimų pagrįstumo. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai dar tik sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas preliminariai neturi duomenų dėl netinkamo ieškovės, kaip motinos, teisių ir pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu įgyvendinimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta šalių nepilnametės dukros laikina gyvenamoji vieta su ieškove, darytų neigiamą įtaką nepilnamečiam vaikui, pažeistų jo teises ir interesus ar jų neatitiktų.
15. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais patikimais įrodymais, jog ieškovė yra įnikusi į azartinius lošimus ir piktnaudžiauja alkoholiu, palieka dažnai vaiką vieną arba palieka kitiems asmenims, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
16. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametės dukros laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, ieškovė gali laisvai disponuoti savo teise pasirinkti, keisti gyvenamąją vietą, todėl šiuo atveju vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neturi jokios teisinės reikšmės apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyto galimai klaidingo gyvenamosios vietos adreso.
17. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
18. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
19. Kaip minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
21. Tai, kad apeliantas teigia, jog jis savanoriškai teikė išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį ir ateityje savanoriškai įsipareigoja teikti ne mažesnį nei 250 Eur išlaikymą kas mėnesį, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Nors kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus apie nepilnametei dukrai teiktą išlaikymą iki skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai priteistas nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, todėl apelianto iki skundžiamos nutarties priėmimo teiktas išlaikymas nepilnametei dukrai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, taip pat siekiant, kad laikinas išlaikymas būtų teikiamas pastoviai ir atsakovui nebūtų galimybės to klausimo vilkinti ar persigalvoti, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečio vaiko amžių, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 250 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.