- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- I2-278-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00330-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. P. skundu (b. l. 15-21 ), prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių pateikti argumentuotą atsakymą į jos 2020 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. birželio 20 d. prašymus; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi su 2020 m. gegužės 30 d. bei 2020 m. birželio 20 d. prašymais į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių dėl papildomos informacijos suteikimo. Atsakovas atsakymą į šiuos jos prašymus pateikė 2020 m. liepos 15 d. Tačiau atsakovas į jos prašymus atsakė nepilnai arba visai neatsakė. Pareiškėjos 2020 m. gegužės 30 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas įstatymo nustatytais terminais, tačiau atsakovas nenurodė priežasčių, kodėl nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio reikalavimų. Pareiškėja į atsakovą kreipėsi du kartus : 2020 m. gegužės 20 d. prašymu „ Suteikti papildomą informaciją“ , kuris pagal registruoto pašto kvitą išsiųstas 2020 m. birželio 2 d., ir 2020 m. birželio 20 d. prašymu „Dėl informacijos suteikimo“ kuris pagal registruoto pašto kvitą išsiųstas 2020 m. birželio 22 d. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės dėl terminų atsakymui pateikti nesilaikymo, klaidingai nurodo pareiškėjos prašymų datą, vietoje 2020 m. gegužės 30 d. prašymo datos, nurodo 2020 m. birželio 20 d. datą. Atsakovas 2020 m. liepos 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) neatsakė į pareiškėjos 2020 m. gegužės 30 d. prašyme nurodytus klausimus. Atsakovas savo atsakyme nenurodė įstatymo, kuriuo vadovavosi nurodydamas , jog 1993 m. spalio 6 d. bei 1998m. kovo 18 d. atlikti matavimai bei matininkų paženklinti riboženkliai tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikomi „laikinais riboženkliais“ arba ,,laikinais matavimo ženklais“. Nenurodė įstatymo, reglamentuojančio sąvokas minimas atsakovo atsakyme: „laikinas riboženklis“ ir ,,laikinas matavimo ženklas“, bei kuo remiantis pareiškėjos žemės sklypui taikomos abi sąvokos „ laikini riboženkliai“ ir „laikini matavimo ženklai“. Pareiškėja pažymėjo, kad ji reikalavo ne teisės aktų išaiškinimo, bet kad atsakovas nurodytu įstatymą ar teisės aktą, kuriose būtų atsakovo vartojami terminai, kad A. P. riboženkliai yra „ laikini“ arba“ laikini matavimo ženklai“. Atsakovas savo atsakyme visiškai neatsakė į pareiškėjos klausimą apie ženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų tipus bei teisės aktų neatitikimus. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas 2020 m. liepos 15 d. rašte nenurodė jo apskundimo tvarkos ir nepaaiškino, kodėl nesilaiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 38 punkto reikalavimų. Nurodė, kad kreipėsi 2020 m. gegužės 14 d. raštu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių, kuriuo informavo, jog esant Covid-19 pandemijos grėsmei, ji įpareigojo S. P. bendrauti su policijos pareigūnais, tačiau atsakovas neaišku kuo remiantis rašte nurodė, kad pareiškėja A. P. įpareigojo S. P. atstovauti nagrinėjant administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėja teigia, kad atsakovas 2020 m. liepos 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) neatsakė į pareiškėjos 2020 m. birželio 20 d. prašyme nurodytus klausimus. Pareiškėja prašė paaiškinti dėl kokių priežasčių administracinė procedūra nebuvo pradėta praėjus 3 dienoms po Anykščių policijos komisariato pranešimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius pateikė atsakymą rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog 2020 m. gegužės 12 d. Anykščių policijos komisariato raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo persiųstas S. P. pranešimas apie galimą administracinį nusižengimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriuje buvo gautas 2020 m. gegužės 19 d. Tačiau pareiškėja mano, kad atsakovas reaguoti į galimai nusikalstamą veiką privalėjo nuo 2012 m. gegužės 12 d. , kaip numato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis nustatydamas 20 darbo dienų terminą.
Pareiškėja nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų- neveikimo, atsakovui pažeidinėjant įstatymus, vėluojant atsakyti į pareiškėjos prašymus, pareiškėjai yra trukdoma naudotis savo žemės sklypu. Pareiškėja jau keturis mėnesius laukia, kol atsakovas pateiks nors vieną išvadą dėl žemės sklypo riboženklių sunaikinimo. Dėl atsakovo nuolatinio vėlavimo atsakyti į klausimus, nežinomų sąvokų taikymo, pareiškėja negali užbaigti žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pareiškėja turi nuolatos skųsti atsakovo raštus bei mokėti žyminį mokesti. Ji patyrė pažeminimą, neturtinę žalą, kurią įvertino 100 Eur ir prašo ją atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius ( toliau- ir NŽT Anykščių skyrius) atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ( b.l. 43-58 ).
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad buvo gautas A. P. 2020-05-14 „Aiškinamasis raštas“, kuriame nurodė, jog ji įpareigojo savo artimą giminaitį S. P. kreiptis į Anykščių policijos komisariatą dėl galimo administracinio pažeidimo – jai priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovas nurodė, kad turėtų būti Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra gretimas sklypas, priklausantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riboženklių sunaikinimo. Be to nurodė, kad dalis jos žemės sklypo sukultyvuota bei išvažinėta sunkiąja technika. A. P. prašė asmenį, sunaikinusį jos riboženklius, patraukti administracinėn atsakomybėn. Atsakovas teigia, kad 2020-05-18 NŽT Anykščių skyrius gavo iš Anykščių policijos komisariato 2020-05-12 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo persiųstas S. P. pranešimas ir surinkta medžiaga dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ir ANK ) 112 straipsnyje. Kadangi pagal ANK 112 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik už nuolatinių žemėnaudos riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą, NŽT Anykščių skyrius 2020-05-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ paprašė pareiškėjos pateikti sunaikintų riboženklių įtvirtinimą patvirtinančius įrodymus, nurodyti žemės sklypo, dėl kurio riboženklių sunaikinimo pareiškėja kreipėsi, kadastro numerį, bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad S. P. gali būti įgaliotu asmeniu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Teigia, kad pareiškėjos ginčijamo ir skunde minimo NŽT Anykščių skyriaus atsakymo data yra ne 2020-07-15 bet 2020-07-14. Pareiškėja gavusi NŽT Anykščių skyriaus 2020-05-22 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, 2019-05-30 (turėtų būti 2020-05-30), prašymu paprašė pateikti papildomą informaciją t. y. nurodyti įstatymą, kuriuo vadovaujantis 1993 m. spalio 6 d. bei 1998 m. kovo 18 d. atlikti matavimai bei matininkų paženklinti riboženkliai tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikomi „laikinais riboženkliais“ arba ,,laikinais matavimo ženklais“, įstatymą, reglamentuojantį sąvokas „laikinas riboženklis“ ir laikinas matavimo ženklas“, bei kuo remiantis pareiškėjos žemės sklypui taikomos abi sąvokos „laikini riboženkliai“ ir „laikini matavimo ženklai“, informuoti apie ženklinimo metu galiojusių riboženklių standartų tipus bei teisės aktų neatitikimus. NŽT Anykščių skyrius , atsakydamas į pareiškėjos prašymą , pateikė nuasmenintą 1993 m. spalio 6 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto kopiją ir nuasmenintą 1998 m. kovo 18 d. žemės sklypo paženklinimo- parodymo akto kopiją. Nurodė, kad gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų parodymo ir paženklinimo vietovėje 1993 m. spalio 6 d. akte nurodyta, kad ženklinant žemės sklypą ir ribas, pastatyti mediniai laikini matavimo ženklai, o pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo- parodymo 1998 m. kovo 18 d. akte nurodyta, kad paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas gretimybėje panaudoti anksčiau įtvirtinti 4 riboženkliai, nenurodyta ar jie laikini ar pastovūs. Šiame paženklinimo akte nurodyta, kad naujai įtvirtintų riboženklių ženklinimo metu nebuvo. Ginčijamame 2020-07-14 rašte Nr. 38 (duomenys neskelbtini) NŽT Anykščių skyrius paaiškino pareiškėjai, kad rengiant 2020-05-22 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl papildomų dokumentų pateikimo “, terminus „laikini matavimo ženklai“ ir „laikini riboženkliai“ naudojo tokius , kokie buvo nurodyti minėtuose 1993 m. spalio 6 d. ir 1998 m. kovo 18 d. paženklinimo- parodymo aktuose ir šie skirtingi terminai buvo naudojami atitinkamais laikotarpiais. NŽT Anykščių skyrius atsakė pareiškėjai, kad 2020-05-22 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, nėra individualus teisės aktas, tai nėra atsakymas į pareiškėjos prašymą, jis nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl jame nebuvo nurodyta apskundimo tvarka. Atsakovas teigia, kad į pareiškėjos 2020-05-30 prašymą buvo atsakyta dvidešimt penktą darbo dieną dėl didelio darbo krūvio. Atsakovas už tai 2020-08-26 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsiprašė pareiškėjos. Kadangi nei prie pareiškėjos pateikto Aiškinamojo rašto, nei prie Anykščių policijos komisariato persiųstų dokumentų nebuvo pridėta dokumentų, patvirtinančių, kad S. P. gali būti įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, NŽT Anykščių skyrius kreipėsi į pareiškėją dėl atstovavimo dokumentų. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. NŽT Anykščių skyrius atliko žemės naudojimo patikrinimą, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą. Atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą, toliau yra vykdomas galimo administracinio nusižengimo tyrimas. NŽT Anykščių skyrius vertino, kad tinkamai atliko jo atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus, skundžiamu 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė į visus pareiškėjos prašymuose keliamus klausimus. Todėl nėra pagrindo naikinti minėtą 2020 m. liepos 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoti NŽT Anykščių skyrių dar kartą pateikti pareiškėjai atsakymą į jos 2020 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. birželio 20 d. prašymus, bei priteisti pareiškėjai 100 Eur neturtinę žalą.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. P. administraciniam teismui paduotu skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti šį viešojo administravimo subjektą pilnai ir visapusiškai išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. birželio 20 d. prašymus ir pateikti argumentuotą atsakymą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau- ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi, administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, įskaitant ir atsirandančių valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Atsižvelgus į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą aiškinimą, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar prašomas panaikinti Raštas priskirtinas individualaus administracinio akto kategorijai.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje ( redakcija galiojusi iki 2020-11-01 d.) nurodoma, kad individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o šio straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad administracinis sprendimas –tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Atsižvelgus į nurodytus sąvokų apibrėžimus, sprendžiama, kad viešojo administravimo subjekto priimto dokumento priskyrimą administraciniam aktui nulemia jo turinys, o ne pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ar jame vartojamos sąvokos.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas, atsakant į pareiškėjos 2020 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. birželio 20 d. prašymus.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. ir P. P. nuosavybės teisėmis valdo žemės ūkio paskirties , 9,25 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Besiribojančio žemės sklypo , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, 35,80 ha ploto savininkai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomininkas (duomenys neskelbtini). S. P. kreipėsi į policijos komisariatą su pranešimu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riboženklių sunaikinimo ir ganyklos sugadinimo. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsniu, S. P. pranešimą bei surinktą medžiagą dėl padaryto administracinio nusižengimo, už kurį numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnį, persiuntė 2020-05-12 lydraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT Anykščių skyriui ( b.l. 118-128 ).
NŽT Anykščių skyriuje 2020-05-14 , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), gautas pareiškėjos A. P. kreipimasis ( originale nurodyta Aiškinamasis raštas), kurio turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja , išdėsčiusi faktines aplinkybes, prašė viešojo administravimo subjektą nustatyti žemės sklypo riboženklį sunaikinusį asmenį ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn (b. l. 75).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgus į aukščiau nurodyto A. P. kreipimosi turinį, daroma išvada, kad pareiškėja siekė, jog asmuo padaręs pažeidimą būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnis, be kitų pareigų, nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (7 punktas), leisti statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos saugoti (9 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė atsakomybė už nuolatinių žemėnaudos riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija (1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus patvirtino 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, šiuo metu taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1067 išdėstyti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai.
Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punktas numato, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus šių nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną.
Žemesnės instancijos teismas
NŽT Anykščių skyrius, gavęs 2020-05-14 pareiškėjos kreipimąsi bei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus persiųstą S. P. pranešimą ir surinktą medžiagą, atlikdamas galimo administracinio nusižengimo tyrimą, bei veikdamas žemės naudojimo valstybinės kontrolės teisinių santykių srityje, neturėdamas duomenų apie pareiškėjos sunaikintų nurodomų nuolatinių riboženklių įtvirtinimą (nes 1993 m. buvo pastatyti tik mediniai laikini matavimo ženklai), o pareiškėja aiškinamajame rašte teigė, kad sunaikinti riboženkliai ir prašo riboženklį (-ius) sunaikinusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, kreipėsi į pareiškėją 2020-05-22 prašymu „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti tam tikrus duomenis, susijusius su aplinkybėmis dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo. NŽT Anykščių skyrius prašė pareiškėjos per 10 darbo dienų pateikti sunaikintų riboženklių įtvirtinimą patvirtinančius įrodymus, nurodyti žemės sklypo, dėl kurio riboženklių sunaikinimo pareiškėja kreipėsi, kadastro numerį, bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad S. P. gali būti įgaliotu asmeniu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. NŽT Anykščių skyrius, nurodė pareiškėjai, kad per 10 darbo dienų nepateikus prašomų pateikti duomenų, jos prašymas nebus nagrinėjamas.
Pareiškėja, gavusi iš NŽT Anykščių skyrius 2020-05-22 prašymą „ Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi su 2020 m. gegužės 30 d. bei 2020 m. birželio 20 d. prašymais į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių dėl papildomos informacijos suteikimo, prašydama nurodyti įstatymo, kuriuo NŽT Anykščių skyrius vadovavosi nurodydamas , jog 1993 m. spalio 6 d. bei 1998m. kovo 18 d. atlikti matavimai bei matininkų paženklinti riboženkliai tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikomi „laikinais riboženkliais“ arba “laikinais matavimo ženklais“, kuo remiantis pareiškėjos žemės sklypui taikomos abi sąvokos „ laikini riboženkliai“ ir „laikini matavimo ženklai“. Prašė paaiškinti dėl kokių priežasčių administracinė procedūra nebuvo pradėta praėjus 3 dienoms po Anykščių policijos komisariato pranešimo, o pradėta tiktai 2020-05-15. Teismas vertindamas pareiškėjos prašymų turinį konstatuoja, kad pareiškėja siekė ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, o NŽT Anykščių skyrius į pareiškėjos 2020 m. gegužės 30 d. bei 2020 m. birželio 20 d. prašymus atsakė ginčijamu nagrinėjamoje administracinėje byloje 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24), kuris yra informacinio, konstatuojamojo pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) 1 punktas nustato, kad, nagrinėjant prašymus ir skundus, taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.
Išanalizavus pareiškėjos 2020 m. gegužės 30 d. bei 2020 m. birželio 20 d. prašymus, skundžiamą NŽT Anykščių skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), visą byloje surinktą medžiagą, daroma išvada, kad tarp A. P. ir NŽT Anykščių skyriaus yra susiklostę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso reguliuojami teisiniai santykiai ir NŽT Anykščių skyrius, įgaliotas vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, veikė šių teisinių santykių srityje.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad NŽT Anykščių skyriaus priimtas skundžiamas raštas priimtas ne viešojo administravimo teisinių santykių srityje ir šioje srityje teisiškai reikšmingų pasekmių A. P. nesukuria.
ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi nutraukia bylą, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Todėl byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2020 m. liepos 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių pateikti argumentuotą atsakymą į pareiškėjos 2020 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. birželio 20 d. prašymus nutrauktina.
Pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straispnis).
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018; 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).
Pareiškėja skunde neturtinės žalos jai atsiradimą grindžia tuo, kad NŽT Anykščių skyrius pažeidinėjo Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio ir 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, vėluodavo atsakyti į pareiškėjos prašymus, raštuose nurodydavo klaidingas pareiškėjos A. P. prašymų datas.
Pareiškėja teigia, kad atsakovas privalėjo per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nurodytą terminą t. y. nuo Anykščių PK kreipimosi į NŽT Anykščių skyrių, ne tik pradėti, bet ir užbaigti administracinę procedūrą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnis, numatantis, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai reglamentuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Apie tokius patikrinimus pranešama suinteresuotiems asmenims, o jų rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados.
Atlikus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (16 p.). Kompetencija spręsti, ar yra padaryti žemės naudojimo pažeidimai bei ar yra pagrindas pradėti Administracinių nusižengimų kodekso teiseną, priskirta Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnams. Pareiškėja, nesutikdama su jų padarytomis išvadomis, turės teisę jų priimtus sprendimus skųsti teismui Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Iš byloje pateiktos medžiagos nenustatyta, kad NŽT Anykščių skyrius būtų nesilaikęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Byloje nėra jokių duomenų, jog NŽT Anykščių skyrius atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjai sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, pareiškėją pažeminti ar paniekinti.
Taigi nenustačius NŽT Anykščių skyriaus neteisėtų veiksmų ( neveikimo), t.y. vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, pareiga Lietuvos valstybei atlyginti pareiškėjai žalą nekyla. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjos skundo argumentai dėl jos patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepatvirtintais jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė jai kilusios neturtinės žalos fakto. Net ir konstatavus, jog pareiškėja galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, teismas aukščiau aptartų argumentų pagrindu nenustatė priežastinio ryšio tarp konstatuotų NŽT Anykščių skyriaus neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos galimai patirtų neigiamų išgyvenimų. Nesant visų privalomų sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, žalos atlyginimas nėra galimas. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsniu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
nutraukti administracinę bylą Nr. I2-278-279/2021 dalyje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal A. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui .
Skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.