Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-10522-1032/2016 pagal nurodytos pareiškėjos skundą nurodytam antstoliui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio G. J. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0091/08/01351 ir Nr. 0091/06/00088. Nurodė, jog nesutinka su antstolio 2016 m. vasario 24 d. priimtu vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. 3.5.-16-2159 ir 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 3.5.-16-2160 vykdomosiose bylose Nr. 0091/08/01351 ir Nr. 0091/06/00088. Prašė taikyti nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminą, įtvirtintą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 308 straipsnyje bei nutraukti vykdomąsias bylas LRCPK 629 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktuose numatytais pagrindais. Papildomai pažymėjo, kad nesislapstė ir nevengė išieškojimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-21 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas byloje nustatė, kad antstolis vykdo: 1) vykdomąją bylą Nr. 0091/08/01351, užvestą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu dėl 202,73 Eur (700,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės R. J. išieškotojos valstybės naudai; 2) vykdomąją bylą Nr. 0091/06/00088, užvestą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu dėl 144,81 Eur (500,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininkės R. J. išieškotojos valstybės naudai. Teismas įvertinęs vykdomosiose byloje atliktus antstolio veiksmus, konstatavo, kad nebuvo praleistas 3 mėn. terminas pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti antstoliui. Taip pat padarė išvadą, kad antstolis šiose byloje nuolat teikė užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, viešiesiems registrams, kredito įstaigoms, patvarkymais ne vieną kartą areštavo skolininkės lėšas, sustabdė lėšų išmokėjimą, paskaičiavo vykdymo išlaidas ir atlikdavo kitus būtinus skolos išieškojimo veiksmus. Papildomai pažymėjo, kad nors vykdomojoje byloje Nr. 0091/06/00088 nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2008-09-30 iki 2011-02-09, t.y. 2 metus ir 5 mėnesius, antstolis būtų teikęs užklausas kokioms nors institucijoms ar atlikęs kitus vykdymo veiksmus, susijusius su baudos išieškojimu iš skolininkės, tačiau antstolis šiuos veiksmus atliko vykdomojoje byloje Nr. 0091/08/01351 bei nurodė, kad antstoliui būtų netikslinga pakartotinai ir kitoje vykdomojoje byloje teikti tas pačias užklausas viešiesiems registrams bei kredito įstaigoms tokiu būdu didinant vykdymo išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, juo nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Juo nurodo, kad antstoliui netrukdė atlikti vykdomųjų veiksmų byloje laiku, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 308 straipsnyje numatytą senaties terminą. Nurodo, kad dėl 2006 m. vasarį ir 2008 m. gruodį išduotų vykdomųjų raštų, antstolis į pareiškėją kreipėsi tik 2016-02-24, tokiu būdu pažeisdamas išieškojimo iš skolininkės tvarką. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos, nurodo, kad pastaroji nebuvo informuota apie pareiškėjos skundą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl senaties termino taikymo išieškant administracines nuobaudas.Apeliantė atskiruoju skundu teigia, kad antstolis pažeidė išieškojimo tvarką iš pareiškėjos, laiku nepranešdamas apie išieškojimą. Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str. 2 d. 1 p.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0091/08/01351 ir Nr. 0091/06/00088, pateikti antstolio kontorai, nepažeidžiant nustatyto 3 mėnesių termino. Taip pat visiškai sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors vykdomojoje byloje NR. 0091/06/00088 laikotarpiu nuo 2008-09-30 iki 2011-02-09 ir nebuvo atlikta jokių vykdymo veiksmų, tačiau šie veiksmai buvo atlikti kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0091/08/01351, kadangi antstoliui netikslinga pakartotinai ir kitoje vykdomojoje byloje teikti tas pačias užklausa viešiesiems registrams bei kredito įstaigom tokiu būdu didinant vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas itin nuodugniai aprašė antstolio atliktus veiksmus vykdomosiose bylose, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis nepraleido 2 metų termino, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių vykdymo veiksmų siekiant kuo greičiau ir realiai įvykdyti vykdomąsias bylas. Dėl apeliantės informavimo apie priverstinį išieškojimą, pažymėtina, kad LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalis numato, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. LRCPK 661 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi antstolis nepažeidė baudų išieškojimo iš pareiškėjos vykdymo tvarkos, kadangi įstatymas nenumato pareigos antstoliui pranešti apie išieškojimą skolininkui, kai jau yra praleistas terminas, per kurį baudą turi būti sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja vengė mokėti jam skirtas baudas, kadangi pareiškėja žinojo apie jai paskirtas baudas teismo nutarimais. Kaip minėta aukščiau, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo tik nustačius, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad būtų praleistas 2 metų terminas dėl netinkamo antstolio pareigų atlikimo vykdymo procese, ir konstatuotina, kad pareiškėja žinojo, apie jai teismo nutarimais 2005-12-08 ir 2008-09-30 skirtas baudas, tačiau nesiėmė visiškai jokių veiksmų šias baudas sumokėti.Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad VMI prie LRFM skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi byloje yra tiek teismo dokumentai, patvirtinantys, kad VMI prie LRFM buvo informuota apie pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų dėl išieškojimo išieškotojos naudai bei tai, kad byloje yra pateiktas patikslintas atsiliepimas į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo išreiškia reikalavimą atmesti skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, detaliai nustatydamas byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą.