Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr. e2S-1234-796/2016

Teisėja Milda Valiulytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04287-2016-1

2016 m. rugpjūčio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens P. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, P. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

2016-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo A. D. prašymas atnaujinti trijų mėnesių terminą A. D. palikimui priimti. Nurodė, kad A. D. mirė (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas notarine tvarka, tačiau priimtas pradėjus faktiškai turtą valdyti. Palikėjos A. D. palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos metu. Paaiškino, kad dėl palikimo anksčiau kreiptasi nebuvo, nes pareiškėjas yra senyvo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų. 2016-04-29 teisme gautas pareiškėjo P. D. prašymas dėl proceso šalies pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti pareiškėją A. D. kitu pareiškėju – P. D., nurodydamas, kad pirminis pareiškėjas A. D. (duomenys neskelbtini) mirė.Atsiliepimu į pareiškėjo A. D. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjo A. D. prašymui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.Atsiliepimu į pareiškėjo A. D. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-11 nutartimi netenkino P. D. prašymo dėl A. D. teisių perėmimo. Įtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu P. D. Nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino A. D. palikimui priimti atnaujinimo.Teismas nustatė, kad kai įpėdinis turintis teisę paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą, mirusiojo įpėdinio įpėdinis turi teisę priimti palikimą savo, o ne mirusiojo įpėdinio vardu, todėl pareiškėjo P. D. prašymą dėl pareiškėjo A. D. teisių perėmimo civilinėje byloje dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė.Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju mirus pareiškėjui A. D. jo teisių perėmimas negalimas, todėl A. D. iškeltą civilinę bylą nutraukė.

III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo P. D. procesinės padėties nustatymo bei palikimo termino atnaujinimo išspręsti iš esmės. Nurodo, kad P. D. nesiekė priimti palikimo A. D. vardu, siekė priimti palikimą savo vardu ir prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, nes tokia pareiga jam atsirado praleidus įstatymo nustatytą terminą. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas paveldėjimo santykiams, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pirminiam pareiškėjui A. D. mirus pagrįstai netenkino P. D. prašymo dėl A. D. teisių perėmimo ir nutraukė civilinę bylą. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016; 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-54/2014).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. D. kreipėsi į teismą ir prašė jam atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškime buvo išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas siekė įrodyti termino palikimą priimti atnaujinimo būtinumą. Pažymėtina, jog šios faktinės aplinkybės išimtinai susijusios su pareiškėjo A. D. asmeniu. Nurodoma, kad pareiškėjas - senyvo amžiaus, turintis įvairių sveikatos problemų žmogus.Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai fizinis asmuo miršta, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas (CPK 163 straipsnio 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo vienas iš dalyvaujančių asmenų, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Pažymėtina, jog teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.), o tai reiškia, jog byla toliau yra nagrinėjama pagal nurodytas faktines aplinkybes ir suformuluotą reikalavimą.P. D. savo atskirajame skunde nurodo, jog jis prašydamas pakeisti proceso šalį nesiekė priimti palikimo A. D. vardu, o tik siekė priimti palikimą savo vardu, bei prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, nes tokia pareiga jam atsirado praleidus įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta darytina išvada, jog P. D. siekia teismui pareikšti visiškai naują reikalavimą, kuris grindžiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad palikimo priėmimo veiksmai yra asmeninio pobūdžio, kitas asmuo negali išreikšti ar pakeisti įpėdinio valios priimti palikimą ar jo nepriimti, aplinkybės dėl kurių terminas buvo praleistas yra išimtinai susijusios su pareiškėjo veiksmais ir asmeniu.Jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (CK 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Pagal CK 5.58 straipsnį teisė priimti palikimą ir teisė paveldėti mirusiojo įpėdinio įpėdiniui galėjo pereiti tik tokiu atveju, jeigu šią teisę turėjęs įpėdinis mirė nepasibaigus įstatymo nustatytam palikimo priėmimo terminui. A. D. 2016-04-13 kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, kai jau buvo praėjęs įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, nes palikėja A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kai įpėdinis turintis teisę paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą, mirusiojo įpėdinio įpėdinis turi teisę priimti palikimą savo, o ne mirusiojo įpėdinio vardu. Teisė kreiptis į teismą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su pareiškėjo asmeniu, ši teisė tiesiogiai pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju prašymas grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, materialinių subjektinių teisių perėmimas negalimas.Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas bei teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl apeliantas turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka paduodamas naują pareiškimą dėl savo subjektinių teisių įgyvendinimo.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo P. D. prašymo dėl proceso šalies pakeitimo, nutraukė civilinę bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.