Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-06-11 · Civilinė byla Nr. e2-13049-475/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
e2-13049-475/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06184-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
Atsakovas
G. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13049-475/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06184-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.8.7; 2.6.8.10; 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų administravimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 724,05 Eur negrąžintos paskolos, 321,51 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. gegužės 21 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi, per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas, todėl, esant tokioms aplinkybėms bei ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), priimant sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 24 d. tarp vartojimo kredito davėjo UAB „4finance“, valdančio sistemą vivus.lt ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9905230007, kuria atsakovui buvo suteiktas 724,05 Eur kreditas. Iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, matyti, kad International Risk Management OÜ perleido reikalavimo teises ieškovei UAB „Finansų administravimas“ į atsakovo 724,05 Eur negrąžintą kreditą, 147,02 sutartinių palūkanų, 174,49 Eur vėlavimo palūkanų. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio, paskolos dalyko perdavimo fakto bei skolos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo prievolės pirminiam kreditoriui UAB „4finance“ tinkamai neįvykdė.

Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš skolininko G. L. nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, neprieštarauja įstatymams. CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Šiuo atveju, ieškovė atsakovą apie reikalavimo perleidimą informavo 2017 m. balandžio 10 d. pranešimu ir pareiškęs ieškinį teisme, o toks skolininko informavimas gali būti laikomas tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pradinis kreditorius perleido tarpiniam kreditoriui, o tarpinis kreditorius – ieškovei, reikalavimo teises į atsakovo skolą. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti 724,05 Eur negrąžinto vartojimo kredito sumą ir 147,02 Eur sutartines palūkanas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 174,49 Eur dydžio vėlavimo palūkanas, paskaičiuotas taikant 148,30 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovė, suteikianti greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Todėl norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas.

Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalė. Dėl to ieškovė, suteikdama kreditą atsakovui, turėjo patikrinti atsakovo galimybes grąžinti paskolą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad suteikdama kreditą elgėsi rūpestingai, patikrino, ar atsakovas sugebės grąžinti kreditą sulygtu terminu. Pažymėtina ir tai, kad terminas paskolai grąžinti baigėsi 2015 m. gegužės 24 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 29 d., kas sudaro pagrindą manyti, jog ieškovės patirti nuostoliai jo komercinei veiklai didelės įtakos neturėjo.

Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, bei įvertinęs, jog ieškovės prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 148,30 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, sprendžia, jog prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžiančios nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 15d. iki 2015 m. gegužės 29 d. priteistina 45,30 Eur (724,05+147,02Eur x 0,05 : 100 x 104) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Iš viso materialiniai ieškovės reikalavimai atsakovui sudaro 1 045,56 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 916,37 Eur sumai, t.y. 87,64 proc. reikalavimų. Taigi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiama 21,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, 916,37 Eur (devynis šimtus šešiolika eurų 37 ct) skolos ir palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,03Eur (dvidešimt vieno euro 3 ct) žyminį mokestį.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė