- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- e2-1574-1003/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00213-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- R. J., I. L.
- Trečiasis asmuo
- A. K., Vaikų globos namų globos centro, V. J., D. N.
- Advokatai
- Diana Latotina
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei, atsakovei R. J., jos atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei, trečiajam asmeniui A. K., trečiojo asmens Vaikų globos namų globos centro atstovei Reginai Gedminaitei, nedalyvaujant atsakovui I. L. 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje, nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. J., D. N., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį R. J., I. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namų globos centras, D. N., A. K., V. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pareikštu ieškiniu atsakovams R. J., I. L. prašo: neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J. vaikų G. J., R. J., A. L., E. L. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią I. L. vaikų A. L., E. L. atžvilgiu; priteisti iš R. J. išlaikymą vaikams A. L., E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; pakeisti 2012-12-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 priteisto išlaikymo dydį G. J., R. J. ir priteisti iš atsakovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš I. L. išlaikymą vaikams A. L., E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti A. L., E. L. gyvenamąją vietą kartu su budinčia globotoja D. N., kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo.
2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė R. J. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais A. L., E. L., G. J., R. J., t. y. visiškai jais nesirūpina: neprižiūri, neauklėja, nebendrauja. R. J. pagalbos planuose numatytų įpareigojimų neįvykdė, vengė bendrauti su socialiniais darbuotojais, neišsprendė ilgalaikės problemos dėl žalingo alkoholio vartojimo. Atsakovė nesiėmė visų priemonių, kad susigrąžintų vaikus į šeimą ir pati užtikrintų vaikams saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas. Darytina išvada, jog šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl motinos valdžia R. J. vaikų A. L., E. L., G. J., R. J. atžvilgiu apribotina neterminuotai. Atsakovas I. L. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais A. L., E. L., t. y. visiškai jais nesirūpina: neprižiūri, neauklėja. Atsakovas su vaikais ryšį palaiko, atsiunčia vaikams daiktų, dovanų, tačiau nesiėmė visų priemonių, kad susigrąžintų vaikus į šeimą ir pats užtikrintų vaikams saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas. Darytina išvada, jog šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvo valdžia I. L. vaikų A. L., E. L. atžvilgiu apribotina neterminuotai. A. L. ir E. L. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centro budinčiosios globotojos šeimoje sudarytos puikios gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, todėl A. L. ir E. L. gyvenamoji vieta nustatytina su budinčia globotoja D. N., kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl reikalinga priteisti iš atsakovų R. J., I. L. išlaikymą vaikams A. L., E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui iš kiekvieno atsakovo iki vaikų pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Taip pat dėl pasikeitusių vaikų poreikių tikslinga didinti priteistą išlaikymą iš R. J. G. J., R. J.. Atsakovai privalo išlaikyti savo vaikus, yra darbingo amžiaus, neturintys darbingumo apribojimų.
Šalies argumentai
3. Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino, kad atsakovė turi šešis nepilnamečius vaikus, nei vieno iš jų neaugina, dviejų vaikų atžvilgiu yra neterminuotai apribota motinos valdžia, dar dviejų vaikų atžvilgiu motinos valdžia buvo apribota laikinai, o dviejų jauniausių vaikų A. L. ir E. L. atžvilgiu dėl tėvų valdžios ribojimo jokie sprendimai nėra priimti, tačiau vaikai nuo 2018 m. pabaigos paimti iš atsakovų, vaikams tęsiama laikinoji globa pas budinčią globotoją. Atsakovės šeima žinoma eilę metų. Paskutinis įvykis yra 2018 m. rudenį, kai gautas pranešimas iš Vaiko teisių apsaugos institucijos Jungtinėje Karalystėje, kad buvo taikomos tam tikras vaikų apsaugos planas, o atsakovė, bijodama, kad keturi vaikai nebūtų iš jos paimti į institucinę globą, grįžo į Lietuvą. Skyrius, gavęs tokį pranešimą, nuvyko į atsakovės gyvenamąją vietą ir nustatė, kad namuose netvarkinga, nešvaru, girtaujama, vaikai nebuvo užrašyti į jokias ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigas, jie neprižiūrėti. Buvo nustatytas antras grėsmės lygis, kreiptasi į teismą, kuris leido paimti visus keturis vaikus iš atsakovės, taip pat buvo paimti kiti vaikai iš trečiųjų asmenų, t. y. V. J. ir A. K.. Tretieji asmenys ėmėsi veiksmų, susigrąžino vaikų globą, tačiau atsakovė per visą tą laiką nieko nepadarė, kad susigrąžintų vaikus į šeimą. Atsakovės šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, sudaryti pagalbos planai, numatytos priemonės, kurias turi įvykdyti, kad vaikai grįžtų į motinos globą. Tačiau atsakovė nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nevykdė plane numatytų priemonių, nesprendė alkoholio vartojimo problemos, kelis kartus bandė darbintis. 2019 m. birželio mėnesį socialiniams darbuotojams atvykus į namus, ji atrodė neblaivi, pranešė, kad trumpam išvyksta į Jungtinę Karalystę ir grįš po mėnesio. Nuo to laiko iki 2020 m. vasario mėnesio socialiniai darbuotojai apie atsakovę neturėjo jokių duomenų. Taigi, jokių socialinių veiksmų atsakovė nepriėmė, veiksmų susigrąžinti vaikus nesiėmė. Atsakovas dirba užsienyje, jokių veiksmų susigrąžinti vaikus jis nesiėmė, siunčia vaikams dovanas, bet išlaikymo pinigais neteikia, per dvejus metus su vaikais tiesiogiai bendravo tik tris kartus, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio mėnesį. Ryšiai nėra nutrūkę, tačiau nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti. Jis pats nėra išreiškęs ketinimų, kad norėtų susigrąžinti vaikus. Atsakovė su savo vaikais nebendrauja, ryšių nepalaiko, jų gyvenimu, auklėjimu, priežiūra nesidomi. Sužinojusi apie teismo procesą, atsakovė susisiekė su socialiniais darbuotojais ir nurodė, kad nori pati auginti vaikus ir juos susigrąžinti. Skyrius kreipėsi į Jungtinės Karalystės atsakingas institucijas su prašymu įvertinti atsakovės gebėjimus pasirūpinti dviem vaikais, ir kokios galimybės vaikams grįžti ir gyventi kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje. Vertinimas buvo vykdomas nuo 2020 m. liepos 21 d. iki rugsėjo 23 d. Iš vertinimo matyti, jog socialinėms tarnyboms atsakovės šeima žinoma eilę metų, nurodytos priežastys, kodėl atsakovė išvyko iš Jungtinės Karalystės, pateiktas iš esmės toks pat vertinimas, kaip ir Lietuvos institucijų, kad atsakovė nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos, yra priklausoma, kelia abejonių jos psichinė sveikata. Socialinės tarnybos pasisakė, kad nerekomenduoja grąžinti vaikų atsakovei, kadangi vaikams gali kilti pavojus. Socialinės tarnybos taip pat bendravo su atsakovu, kuris atkartojo savo poziciją, kad jį tenkina vaikų globa Lietuvoje, jis neturi galimybių ir ketinimų auginti savo vaikų. Jis neužtikrino vaikams saugių gyvenimo sąlygų ir iki jų paėmimo, kai jie gyveno Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas, norėdamas pasimatyti su vaikais, turi kontaktuoti su globos įstaiga. Atsakovai nusišalinę nuo savo vaikų, jų neaugina, neprižiūri, duomenų, kad situacija keisis ir jie galėtų grįžti į biologinę šeimą, nėra, paskutinius metus vaikai gyvena stabilioje ir saugioje aplinkoje, todėl yra įstatyme numatyti pagrindai ir tėvų valdžia atsakovams apribotina neterminuotai. Atsakovės motinos valdžia neterminuotai apribotina G. J. ir R. J. atžvilgiu, juos augina jų tėvai. Pateikti duomenys, kad atsakovė su vaikais nebendrauja, jų neišlaiko, priteisto išlaikymo nemoka. Prašo priteisti iš atsakovų po 152 Eur išlaikymą A. L. ir E. L., padidinti priteistą išlaikymą G. J. ir R. J. iki 152 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo nustatyti A. ir E. gyvenamąją vietą kartu su budinčia globotoja. Kitiems vaikams nustatyti globos nereikia, nes jie gyvena su savo įstatyminiais atstovais. Atsakovė nebendravo ir nebendradarbiavo su darbuotojais. Kol gyveno Lietuvoje, ji palaikė su vaikais ryšį per globos namus, o išvykusi į užsienį kažkodėl jau nebeturėjo kontaktų ir nebepalaikė ryšių. Atvejo vadybos procesas atsakovei Lietuvoje nėra nutrauktas, pagalbos planai, vaikų globos peržiūros vykdomos būtent Lietuvoje. Kai prižiūrimos Lietuvos šeimos išvyksta su vaikais į užsienį, tuomet Lietuvos institucijos perduoda informaciją užsienio institucijoms. Nagrinėjamu atveju, atsakovė išvyko viena, be vaikų, todėl informacija Anglijos institucijoms nebuvo perduota. Visi darbuotojų kontaktai jai žinomi, tuo labiau, kad ji, kaip teigia, dalyvavo kai kuriuose atvejo nagrinėjimuose. Dėl pasimatymų su vaikais ir kontaktų, jų susigrąžinimo atsakovė į ieškovę nesikreipė. Tebegalioja sudarytas planas, reikėtų atsižvelgti ir į Norfolko tarnybos vertinimą bei išvadas, į ką reiktų atkreipti dėmesį norint susigrąžinti vaikus, kas kelia susirūpinimą. O būtent, kad motina nepripažįsta savo kaltės, sunkumų, kaltina tarnybas, savo buvusius partnerius, sunų R. J., tačiau savo problemų nesprendžia. Atsakovė turėtų vykdyti įpareigojimus, nurodytus pagalbos plane. Šiai dienai ryšiai su E. ir A. yra nutrūkę. Lietuvoje galėjo kreiptis dėl socialinio būsto, yra Motinos Teresės namai, kurie apgyvendina šeimas su vaikais, yra socialinės išmokos. Esant motyvacijai ir norui, visa tai buvo galima pasiekti. Specialistai nurodė, kad atsakovė neatvykdavo laiku susitikti su specialistais, vaikais, lyg pradžioje vykdė tam tikras priemones, užsiregistravo pas psichologą, psichiatrą, tačiau vėliau nutraukė visa tai ir išvyko į užsienį. Turėjo palaikyti ryšį su socialiniais darbuotojais, su vaikais. Atsakovas rado priemonių palaikyti ryšį su vaikais, o tuo tarpu, nors ir teigia priešingai, atsakovė nerado būdų susisiekti su vaikais. Atsakovė kaltina tarnybas, kad jai niekas nepadėjo. Tačiau tokie patys kaltinimai yra ir Anglijos tarnyboms. Atsakovė pati prasitarė, kad ją gąsdino, kad vaikus paims Anglijos tarnybos, todėl ji išvyko į Lietuvą. Lietuvoje paimti vaikai dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo ketinama paimti vaikus Anglijoje. Atsakovė neturėtų kaltinti visų aplinkinių, o daryti išvadas. Gyvenant atsakovei užsienyje, yra galimybė vykdyti planą nuotoliniu būdu, bet turi būti bendraujama ir bendradarbiaujama. Buvo kreiptasi į Norfolko institucijas dėl vertinimo, kuriame pasisakyta, kad ji nebendradarbiauja su tarnybomis, neteikia informacijos. Matyti, kad problemos tęsiasi nuo 2011 metų, tačiau ji jų nepripažįsta. Norfolko tarnybos teikia tas pačias išvadas kaip ir Lietuvos tarnybos. Visi duomenys rodo, kad yra pagrindai riboti motinos valdžią neterminuotai. Iki šiol atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nuo ieškinio pateikimo 2020 m. sausio mėnesį. Jos teiginiai yra vertintini kritiškai. Atsakovė dėl duomenų apie vaikus turi kreiptis į globos namus. Jie neturi duomenų, kad atsakovė siekė gauti tuos duomenis.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Vyriausia duktė ir sūnus gyvena su savo tėvais. Atsitiko taip, kad iki kol buvo paimti, jauniausios dukterys gyveno su ja visada. Po to vyriausia duktė atvažiavo pas ją į Angliją. Tuomet atvažiavo sūnus. Jis maištingas, pradėjo kelti problemas. Jos šeima pradėjo domėtis mokykla, socialiniai darbuotojai. Vaikus myli. Anglijoje stovėjo eilėje gauti socialinį būstą, bet atsisakė, nes buvo netinkama vieta, toli mokykla, antro būsto atsisakė. Problemos buvo su būsto šeimininku, liepė išsikraustyti, nors mokėjo mokesčius, gyveno tvarkingai, tačiau juos iškeldino teismas. Tuomet ji gavo laikiną būstą. Konsulas nebepadėjo, pasakė, kad jos buvęs vyras gerai uždirba, ji gauna pašalpas ir gali patys išsinuomoti būstą. Ji ieškojo būsto, tačiau nerado. Su buvusiu vyru I. L. sugalvojo, kad ji grįžta su vaikais į Lietuvą, o jis pasiliks ir padirbs. Ji grįžo, išsinuomojo trijų kambarių butą. Atvažiavo aplankyti pusbrolis ir ji tą dieną užgėrė. Iki tos dienos ji leido vaikus į mokyklą, jie buvo aprengti. Tą dieną rado ją girtą ir paėmė vaikus. Ji stengėsi Lietuvoje, dirbo dienomis ir naktimis, bet jai nepavyko, viską paimdavo antstoliai, kadangi susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Jai likdavo 100 Eur, nebuvo kaip išgyventi. Ji vėl grįžo į Angliją, dabar turi būstą, yra suruošusi vaikams kambarius. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė ką ji turi įvykdyti, kad susigrąžintų vaikus ir visus tris mėnesius ji stengėsi, lankėsi pas psichologą, susirado darbą. Paskui susirado draugą, kuris priėmė ją gyventi, išlaikė, nes jos visas pajamas pasiimdavo antstoliai. Ji visada lankė vaikus, nelankydavo, jeigu dirbdavo arba sirgdavo. Gyveno su draugu bendrabutyje, Vaiko teisių apsaugos skyrius pasakė, kad vaikai negali tokiame būste gyventi. Tuomet ji pasiskambino sesei į Angliją, kad ją priimtų. Į Angliją išvažiavo lyg 2019 metais. Parašė vaiko teisių apsaugos skyriui, kad išvažiuoja į Angliją. Viską vykdė kaip jai buvo nurodyta. Su G. bendrauja kiekvieną dieną. Nuvykusi į Angliją ji susisiekė su vaikų globos centru, prašė telefono numerio, mesendžerio adreso, kad galėtų bendrauti su E. ir A.. Bet jai nedavė nei duomenų, nei banko sąskaitos, todėl negalėjo siųsti pinigų. Vaikai buvo nuo jos nuslėpti visą šitą laiką. Dovanas perduodavo per vyriausiąją dukterį. O atsakovui kažkodėl tuos duomenis davė. Išlaikymo G. ir R. neteikia, bet siųsdavo siuntinius, viską supirkdavo. Nuo 2014 metų iki kada paėmė, G. gyveno su ja. Nustatytus įpareigojimus vykdyti Anglijoje sudėtinga, tokių įpareigojimų Anglijos vaiko teisių skyrius nenustato. Mano, kad vaikams geriau su motina, kuri juos myli. Vaikai jai svarbiausi. Lietuvoje ji stengėsi viską padaryti ką reikėjo, lankėsi kur reikėjo, tik negalėjo lankyti pozityvios tėvystės kursų, kadangi laikas nesiderino su darbu. Anglijoje dirba, turi būstą, gali išlaikyti vaikus ir jie gali su ja gyventi. Vaiko teisių apsaugos skyriui nieko nerašė, į juos nesikreipė, kad gautų vaikų duomenis. Prasidėjo karantinas ir ji nebegalėjo grįžti į Lietuvą. Nieko prieš, kad G. gyventų su tėvu, jis labai geras tėvas, bet nesutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia jos atžvilgiu. G. siųsdavo siuntinius, tačiau priteistų alimentų nemokėjo, teikė daiktais. R. gyvena su tėvu. Anksčiau vaikų atžvilgiu buvo laikinai ribota motinos valdžia, nes ji išvyko į užsienį padirbėti, vaikus paliko pusseserei, paliko pinigų, bet jai po kažkiek laiko paskambino, kad sudegė namas, kortelę pametė, vaikai buvo globos namuose. Po to stengėsi susigrąžinti vaikus ir juos susigrąžino. V. J. ir G. J. atžvilgiu jos motinos valdžia buvo neterminuotai apribota, globa nustatyta pas močiutę. Su alkoholiu problemų šiuo metu neturi. Prieš vaikų paėmimą turėjo kažkiek problemų ir po vaikų paėmimo pradėjo vartoti. Bet šiuo metu nevartoja. Nesutinka su Anglijos vaiko teisių apsaugos institucijos vertinimu, nes nebuvo taip kaip jie parašė. Vaikai visada buvo prižiūrėti. Ji tikrai nepiktnaudžiaudavo alkoholiu. Lietuvoje irgi nepiktnaudžiavo alkoholiu, tik vieną kartą rado išgėrusią. Neturi nuomonės dėl tėvo valdžios ribojimo atsakovui. Nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo. Ji turi 6 vaikus. Jeigu priteis, tuomet mokės. Jos pajamos yra 1400 svarų. Išlaidos – nuoma yra 700 ir mokesčiai apie 200 svarų mėnesiui, maistui išleidžia 50 svarų savaitei, apie 30 svarų kelionei. Draugo pajamos panašios, dirba tame pačiame darbe. Atsakovas gali mokėti prašomą priteisti išlaikymą. Jeigu jis dirba ten pat, kai jie kartu gyveno, tai jo pajamos buvo 550-600 svarų už dvi savaites. Į svarstymo posėdžius neatvyko, nes buvo stresas, depresija dėl situacijos. Kodėl neatvyko į kitą posėdį po mėnesio, ji nežino, gal dėl darbo. Šiaip kituose posėdžiuose dalyvavo. 2019 m. vasario mėnesį, buvo nurodyta, kad nevykdo plano, ne visada susitikdavo su vaikais. Atšaukdavo tik jeigu dėl darbo. Niekada nebuvo pamiršusi. Kadangi ji išvyko į užsienį, jai Lietuvos vaiko teisių apsaugos skyrius pasakė, kad su ja nebedirba, nes ją perduoda Anglijos vaiko teisių apsaugos skyriui. Ji laukė, kol pas ją ateis tarnybos darbuotojai. Nuo išvykimo niekas iš Lietuvos vaiko teisių apsaugos skyriaus nebandė su ja susisiekti. Nuo vaikų paėmimo visada palaiko ryšį su G., G. ir V.. Su R. neleidžia bendrauti pamotė. Jis pats su ja irgi nebando bendrauti. Siuntinius siuntė V., G., G. ir R.. A. ir E. buvo nupirkus dovanų ir siuntė per globos namų administraciją. Dėl to, kad jai nedavė niekas vaikų duomenų, ji niekam nesiskundė. Į Lietuvą grįžusi buvo kelis kartus. Kai susiruošė aplankyti vaikus, tai pasakė, kad negalima, o jai tą pačią naktį buvo lėktuvas atgal. Norėtų bendrauti su vaikais mesendžeriu. E. su A. gimė Anglijoje, norėtų, kad jos gyventų su ja ten, kur gimė. Anglijoje tokių pačių įpareigojimų, kokie nustatyti Lietuvoje, nėra galimybės vykdyti. Jeigu jai pasakytų, kad grąžins jai vaikus, tai ji grįžtų ir vykdytų viską, ką reikia. Niekas su ja nedirba, ar pasirūpino kas nors ja, kai draugas ją paliko. Ji viską vykdė, o negrąžino vaikų, nes viską, ką ji uždirbdavo, jai atimdavo antstoliai. Paskutinį kartą E. ir A. matė labai seniai, neprisimena kada. Į Lietuvą buvo grįžusi prieš karantiną kelioms dienoms, gal trims dienoms. Buvo susitarusi susitikti su vaikais, bet paskambino ir pasakė, kad atšauktas susitikimas. G. klausė kontaktų, ji ieškojo pagal jos teiktą informaciją mesendžeryje, feisbuke, tai ji negalėjo jų rasti, jų neišmetė, galbūt ją buvo užblokavę. Paskui jau G. pasakė, kad ir jai nebeatrašo. A. K. ją šmeižia. Jai institucijos Lietuvoje nesiūlė pagalbos, nepasiūlė kreiptis dėl socialinio būsto. Pati pagalbos į institucijas ar dėl pašalpų nesikreipė, nes norėjo pati išgyventi, nenorėjo gyventi iš pašalpų. Iš Anglijos išvyko, nes nerado gyvenamo ploto, o ne dėl kitų problemų. Paskutinį kartą socialinei darbuotojai dėl vaiko duomenų suteikimo skambino senokai.
5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog jo vaikai gyventų su globėja, kadangi dirba užsienyje ir negali jais pasirūpinti, tačiau nesutinka su prašomo išlaikymo suma. Mano, kad ji per didelė, kadangi jis siunčia vaikams siuntinius.
6. 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad siunčia vaikams siuntinius, jiems nieko negaila. Tačiau išlaikymo dydis yra per didelis. Turi dar tris vaikus, du yra pilnamečiai, nepilnametei moka alimentus Latvijoje po 160 Eur ir 20 Eur skolos išieškojimas. Dabar dar reikės mokėti apie 300 Eur. Visas reikalingas priemones jis nuperka ir siunčia vaikams. Jis dirba Jungtinėje Karalystėje. Ateityje gali jo finansinė situacija pablogėti. Mano, kad užtektų po 100 Eur kas mėnesį. Atlyginimą gauna kas dvi savaites. Gauna 678 svarus už dvi savaites, tai būtų apie 700 Eur. Jo darbas yra gaminti ir statyti tvoras. Kokios pragyvenimo išlaidos jis neskaičiavo. Turi sveikatos problemų, aukštą kraujo spaudimą, tai patvirtinančių dokumentų neturi, nes nemanė, kad jų reikia. Sutinka su reikalavimu dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo. Norėtų auginti vaikus, bet jis dirba Anglijoje, įstatymai tokie, kad vaikus iki 14 metų turi nuvežti ir pasiimti iš mokyklos. O jis yra vienišas, dirba, negalės to užtikrinti, pats vienas negalės auginti vaikų. Kai gyveno su atsakove, ji turėjo problemų su alkoholiu, jis vienintelis uždirbdavo pinigus, o ji juos pragerdavo. Tada jie neteko namo, gavo socialinį būstą, tada ji vėl pridarė skolų, jos priteistos iš jo, nes jis dirbantis buvo. Jis laimingas, kad vaikais tinkamai rūpinamasi dabar, jiems viskas gerai. Mano, kad atsakovei reikia neterminuotai riboti motinos valdžią. Jis su atsakove šiuo metu visiškai nebendrauja. Kai kartu gyveno, viskas buvo normaliai, kol negimė E.. Tada atsakovė pradėjo gerti, išgerdavo per dieną dėžę alaus. Socialiniai darbuotojai pradėjo lankytis dar tada, kai gyveno kartu su atsakove. Lankėsi todėl, kad atsakovė neprižiūrėjo vaikų, pradėjo gerti, vaikai nelankė mokyklos. Bendrauja su globėja D., klausia, ko reikia ir atsiunčia. Norėtų su globėja susitarti, kad globėja jo neduotų į teismą, kai jis nebegalės mokėti ar siųsti siuntinius. Siunčia siuntinius kartą per tris mėnesius. Vienam siuntiniui išleidžia apie 300-400 eurų.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2012 m. prisiteisė sau G. J., išvyko į užsienį, iš gerų paskatų leido vaiką auginti motinai, tačiau ji nesugebėjo. Grįžusi į Lietuvą, ji prarado vaikus, todėl mano, kad motinos valdžia atsakovei turi būti apribota neterminuotai. Atsakovė nuo 2012 m. jokių pinigų nemokėjo išlaikymui, paskutinius dvejus metus bendravimas vyksta, kai ji yra neblaivi. Susisiekia kartą per penkis mėnesius. Kai vaikas skambina, tai atsakovė vis negali bendrauti, randa priežasčių, kodėl negali bendrauti. Vieną kartą kalbėdama su vaiku atsakovė skundėsi, kad jai labai blogai, nes nori susigrąžinti vaikus, neturi ko valgyti, pradėjo kalbėti apie savižudybę, tai jis nutraukė pokalbį, jai perskambino ir pasakė, kad negalima taip kalbėti su vaiku. Vaikui jis paaiškino, kad tai alkoholio poveikis. Ji pati nežino ko nori, nesistengia dėl vaikų, būtų pasikeitusi. Kažkurį laiką buvo susitvarkiusi, bet ji turi problemų su alkoholiu ir kitų psichologinių problemų, meluoja, išsisukinėja, šiuo metu gyvena su kitu partneriu, niekas nesikeičia. Jai buvo duota galimybė susigrąžinti mažiausią vaiką, kai paėmė 2018 metais, tačiau ji nieko nepadarė dėl to. Nemano, kad situacija pasikeis. Turi 6 vaikus, kuriuos visus prarado. Išlaikymo ji neteikia. Perduota antstoliams, tačiau nieko neišieškota. Kiek yra žinoma, atsakovė dirba per agentūras, kurios įdarbina tam tikriems darbams kelioms valandoms. Nuo vaikų paėmimo atsakovė su G. pradėjo bendrauti po 7 mėnesių, nusivežė į turgų, apipirko. Kai išgirdo, kad vyks posėdžiai, tuomet pradėjo bendrauti dažniau. Jo žiniomis, atsakovė 2020 m. vasario mėnesį buvo grįžusi į Lietuvą 6-7 dienoms, su G. norėjo susitikti tik likus kelioms valandoms iki išvykimo.
8. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nepateikė.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
10. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Palaiko reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo. Situacija žinoma nuo 2018 m. gruodžio 5 d., kai vaikams buvo nustatyta laikinoji globa pas budinčią globotoją D. N.. Atsakovė su vaikais iki šios dienos buvo susitikusi 11 kartų. Lankydavo panašiai kartą per mėnesį, kartais nematė jos tris mėnesius. Paskutinį kartą matė 2019 m. rugsėjo mėnesį. Buvo derintas kito susitikimo laikas, tačiau daugiau jokios informacijos iš jos negavo. Iš kitų šaltinių sužinojo, kad atsakovė išvyko į užsienį. Sutikimų su vaikais metu atsakovė atnešdavo vaikams lauktuvių, vaišių, drabužėlių, vaikai motiną pažino, bendravo. Tačiau dabartiniu metu, kai vaikai gyvena su globėja, kad vaikai ilgėtųsi motinos, apie ją klaustų, duomenų nėra. Atsakovas teiraujasi apie vaikus, domisi jų sveikata, buvo atvykęs susitikti. Labai gerą ryšį palaiko su budinčia globotoja, globos centro darbuotojais. Atsakovas siunčia siuntinius vaikams, bendrauja nuotoliniu būdu du tris kartus per mėnesį. Duomenų, kad norėtų susigrąžinti vaikus, nėra, kadangi jis nėra tokio prašymo išsakęs. Žino jo poziciją, kad vaikams būtų geriau augti budinčios globėjos šeimoje. Globos namai nustatę taisykles, kad bendravimas tėvų ir vaikų vyktų tik nuotoliniu būdu, siekiant apsaugoti visų sveikatą. Esant išimtiniams atvejams, gali būti teikiamas prašymas dėl susitikimo. Esant dabartinei situacijai, reikalingas neigiamas koronaviruso testas. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra adekvatus. Pagal asmens duomenų apsaugos įstatymą, globos namai asmeninių budinčių globėjų telefono numerių ir adresų neteikia.Atsakovei išvykus iš Lietuvos, nėra duomenų, kad ji būtų kreipusis į globos namus dėl vaikų duomenų. Kai atsakovė buvo grįžusi į Lietuvą 2020 m. vasario mėnesį, buvo derintas susitikimas, tačiau ji neatvyko. Per feisbuką galima susirasti globėją ir jai paskambinti. Atsakovė puikiai žino, kad tai D. N.. Atsakovė prašė asmeninio jos telefono numerio, bet jai tokia informacija negali būti teikiama. Kai buvo paskelbtas karantinas, visiems buvo išdalinti nuotolinio bendravimo duomenys. Kai atsakovė buvo Lietuvoje, ji buvo atvykusi į globos centrą 11 kartų, iki 2019 m. rugsėjo 5 d.
11. Trečiasis asmuo D. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
12. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
13. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.
14. Byloje nustatyta:
14.1. Atsakovė R. J. turi nepilnamečius vaikus: V. J., gim. 2010-08-19, G. J., gim. 2008-09-18, G. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas I. L. yra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Trečiasis asmuo V. J. yra R. J., gim. 2006- 01-09, tėvas. Trečiasis asmuo A. K. yra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (1 t., b. l. 10-13 ).
Žemesnės instancijos teismas
14.2. 2012-12-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 R. J. laikinai vieneriems metams apribota motinos valdžia R. J., G. J., V. J., G. J. atžvilgiu. Teismo sprendimu R. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. J., G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K.. V. ir G. J. nustatyta nuolatinė globa ir paskirtas globėjas. Minėtu teismo sprendimu pakeista 2007-01-09 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo 6 dalis ir iš R. J. priteistas išlaikymas R. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki vaiko pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2012-06-20 ir išlaikymo įsiskolinimą 2000 Lt. Taip pat minėtu teismo sprendimu priteistas iš R. J. išlaikymas G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki vaiko pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2012-06-20 ir išlaikymo įsiskolinimą 2000 Lt. Taip pat priteistas iš R. J. išlaikymas vaikams V. J. ir G. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki vaikų pilnametystės nuo 2012-06-20 (1 t., b. l. 14-21).
14.3. 2015-05-06 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-82-776/2015 R. J. laikinai vieneriems metams apribota motinos valdžia R. J., G. J., V. J., G. J. atžvilgiu (1 t., b. l. 22-28).
14.4. 2017-03-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-262-632/2017 R. J. neterminuotai apribota motinos valdžia V. J., G. J. atžvilgiu (1 t., b. l. 29-31).
14.5. 2018-11-21 Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) gavo Jungtinės Karalystės socialinės tarnybos pranešimą, kad R. J. kartu su savo nepilnamečiais vaikais A. L., E. L., R. J., G. J. grįžo gyventi į Lietuvą. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad R. J. vaikų atžvilgiu buvo sukurtas Vaikų apsaugos planas dėl vaikų nepriežiūros, motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, prastų gyvenimo sąlygų, prasto vaikų mokyklos lankomumo (1 t., b. l. 32).
14.6. Siekiant patikrinti gautą informaciją 2018-11-26 Skyriaus specialistai apsilankė adresu Vilniaus g. 19-48, Šiauliuose. Atsakovė rasta neblaivi, girtaujanti kompanija pasišalino, namuose mažametis ir nepilnametis. Atvykę policijos pareigūnai R. J. nustatė 2,82 prom. girtumą (1 t., b. l. 32-35).
14.7. 2018-11-29 R. J. Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog iš jos neblaivios buvo paimti vaikai, bei, kad ji viską padarys, kad susigrąžintų vaikus, pažadėjo, jog tokia situacija nepasikartos (1 t., b. l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
14.8. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-16859-907/2018 leista paimti nepilnamečius vaikus A. L., E. L., R. J., G. J. iš vaikų motinos R. J.; leista paimti A. L., E. L. iš tėvo I. L.; leista paimti R. J. iš tėvo V. J. ir G. J. iš tėvo A. K.. Nutartyje nurodyta, jog įvykio metu Skyriaus specialistams atvykus minėtu adresu buvo nustatyta, kad bute antisanitarinės sąlygos, vaikų rūbai nešvarūs, nuo jų sklido nešvaros, rūkalų kvapas. Bute buvo akivaizdžiai neblaivūs pašaliniai asmenys, R. J. atrodė neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, kaltino R. J., kad per jį neteks vaikų, svirduliavo ant rankų laikydama E. L., buvo priešiškai nusiteikusi Skyriaus specialistų atžvilgiu (1 t., b. l. 37-40).
14.9. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-05 įsakymu Nr. A-2010, nuo 2017-11-30 A. L. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją D. N., globos vieta nustatyta pas budinčią globotoją, A. L. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Globos centras (Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, K. Korsako g. 61, Šiauliuose). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-05 įsakymu Nr. A-2012 nuo 2018-11-30 E. L. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją D. N., globos vieta nustatyta pas budinčią globotoją, E. L. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Globos centras (Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, K. Korsako g. 61, Šiauliuose). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-05 įsakymu Nr. A-2013, nuo 2018-11-30 G. J. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją S. M., globos vieta nustatyta pas budintį globotoją, G. J. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Globos centras (Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, K. Korsako g. 61, Šiauliuose). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-05 įsakymu Nr. A-2014, nuo 2018-11-30 R. J. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją S. M., globos vieta nustatyta pas budintį globotoją, R. J. laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Globos centras (Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, K. Korsako g. 61, Šiauliuose) (1 t., b. l. 43-50).
14.10. 2018-12-12 organizuotas atvejo nagrinėjimo posėdis, kuriame sudarytas pagalbos planas, siekiant vaikų grįžimo į šeimą. Minėtame posėdyje buvo išsiaiškinta, kad A. K. ir V. J. planuoja grįžti iš užsienio ir susigrąžinti savo vaikus. R. J. į atvejo vadybos posėdį buvo kviesta, tačiau neatvyko. Minėtame pagalbos plane numatyta R. J. teikti bendrąsias socialines paslaugas: socialiniai darbuotojai kontaktuoti su R. J. ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę, nuolat stebint šeimos pokyčius, tarpininkauti ir palaikyti šeimą, motyvuoti ją pozityviems pokyčiams. R. J. numatyta bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vykdyti sutartus įsipareigojimus, užtikrinti saugią ir tvarkingą namų aplinką, dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programoje, nuolat palaikyti ryšius su vaikais, tęsti psichologo konsultacijas dėl emocijų atpažinimo ir jų valdymo, kreiptis psichiatro konsultacijos dėl pogimdyvinės depresijos stebėjimo bei galimos priklausomybės ligos, vykdyti Užimtumo tarnyboje sutartus įsipareigojimus, ieškotis darbo, įsidarbinus palaikyti darbą, planuotis biudžetą (1 t., b. l. 51-56).
14.11. 2018-12-13 buvo gautas A. K. prašymas dėl dukters G. J. grąžinimo jam. 2018-12-13 G. J. išreiškė nuomonę, jog nori gyventi su tėvu ir jo šeima, nurodė, jog su tėvu bendrauja, tėvo šeimoje jos neskriaudė. 2018-12-17 vykusiame šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje buvo nuspręsta panaikinti laikinąją globą nepilnametės G. J. atžvilgiu vaiką gražinant tėvui A. K., įpareigojant jį tinkamai rūpintis savo dukterimi. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-20 įsakymu Nr. A- 2114 nuo 2018-12-21 G. J. laikinoji globa panaikinta, vaikas grąžintas tėvui A. K. (1 t., b. l. 57-59, 65-66).
14.12. 2019-02-11 buvo inicijuotas atvejo nagrinėjimo posėdis siekiant įvertinti pokyčius R. J. šeimoje, bei peržiūrėti pagalbos planą. Konstatuota, jog stebimi minimalūs teigiami pokyčiai šeimoje: R. J. susirado darbą, užsiregistravo pozityvios tėvystės kursuose, pagalbos plane numatyti įsipareigojimai ne visada vykdomi sklandžiai, užmiršta ar sumaišo konsultacijų pas specialistus datas, ne visada atsimena, kada numatyti susitikimai su vaikais, socialinės, atvejo vadybininkės pagalbos neprašo, nevyksta sklandus bendravimas su atvejo vadybininke. Minėtame atvejo posėdyje nuspręsta: tęsti laikinąją globą R. J., A. L. ir E. L.; tęsti socialinės priežiūros ir įgūdžių ugdymo paslaugų teikimą R. J. šeimai, įgyvendinant 2018-12-12 ir 2019-02-11 atvejo vadybos posėdžiuose numatytus pagalbos plano įsipareigojimus (1 t., b. l. 67-71).
14.13. 2019-02-25 V. J. pateikė Skyriui prašymą dėl sūnaus R. J. grąžinimo jam. 2019-02-26 R. J. išreiškė nuomonę, jog nori gyventi su savo tėvu. 2019-02-27 vykusiame šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje buvo nuspręsta panaikinti laikinąją globą nepilnamečio R. J. atžvilgiu vaiką gražinant tėvui V. J., įpareigojant jį tinkamai rūpintis savo sūnumi. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-03-01 įsakymu Nr. A-319 nuo 2019-03-05 R. J. laikinoji globa panaikinta, vaikas grąžintas tėvui V. J. (1 t., b. l. 72-84).
14.14. 2019-06-05 R. J. pateikė socialiniam darbuotojams paaiškinimą, jog išvyksta į užsienį, planuoja grįžti 2019-06-30. R. J. socialiniams darbuotojams pripažino, jog iš vakaro vartojo alkoholį, nes norėjo atsisveikinti su draugais (1 t., b. l. 85).
14.15. 2019-08-08 vyko atvejo vadybos posėdis dėl pagalbos plano peržiūros. Nustatyta, jog R. J. 2019 birželio mėnesį išvykusi į užsienį, žadėjo grįžti, tačiau nuo išvykimo socialiniams darbuotojams su kliente susisiekti nepavyksta. Minėtame posėdyje nuspręsta tęsti laikinąją globą A. L. ir E. L., nevykstant teigiamiems pokyčiams R. J. šeimoje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (1 t., 86-91).
14.16. 2019-09-13 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai raštu Nr. 37 (2.13) pateikė informaciją, jog A. L. ir E. L. globos centre nuo 2018 m. gruodžio mėnesio (kas mėnesį išskyrus birželį, liepą, rugpjūtį) lankė motina R. J.. Tėvas I. L. gyvena užsienyje, todėl aplankė tik kartą, apie vaikų sveikatą bei ugdymą nuolat teiraujasi telefonu, vaikams atsiunčia įvairių daiktų ir dovanų (1 t., b. l. 92).
14.17. SOS vaikų kaimai Lietuva 2019-09-16 pateikė informaciją, jog pagalbos plane numatyti susitarimai nėra įgyvendinami arba įgyvendinami tik iš dalies. R. J. gyvenimo būdas nepastovus, priklausomybės alkoholiui problemos ilgalaikės ir nėra sprendžiamos, moteris buvo prisiregistravusi pas psichiatrą ir psichologą, tačiau į konsultacijas neatvyko, socialinis darbas su šeima nevyko, nes moteris vengė atsakyti į telefono skambučius, kviečiama į susitikimus neatvykdavo, gyvenamojoje vietoje jos rasti nepavykdavo, buvo du kartus įsidarbinusi, tačiau darbo išlaikyti nepavyko. Minėtame rašte pateikta nuomonė, jog tikslinga R. J. neterminuotai apriboti motinos valdžią vaikų A. L., E. L., G. J. ir R. J. atžvilgiu (1 t., b. l. 93).
14.18. 2019-09-20 VšĮ Šiaulių centro poliklinika pateikė informaciją, jog R. J. nustatytas žalingas alkoholio vartojimas, pas specialistus lankosi nereguliariai, stokoja kritikos, motyvacija spręsti šią problemą silpna, nuo š. m. balandžio mėnesio nebesilanko (1 t., b. l. 95-96).
14.19. 2019-09-26 V. J. pateikė Skyriui paaiškinimą, kuriame nurodė, jog su R. J. jokių ryšių nepalaiko, R. J. motina išlaikymo neteikia, vaiku nesidomi, nelanko, ryšio su vaiku nepalaiko. V. J. minėtame paaiškinime nurodo, jog sutinka, kad R. J. būtų apribota motinos valdžia R. J. atžvilgiu. R. J. 2019-09-26 Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog su savo motina nebendrauja, motina juo nesidomi (1 t., b. l. 97-98).
14.20. 2019-09-27 A. K. Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog R. J. G. J. išlaikymo neteikė, bendravimas su vaiku retas, nesidomi vaiko ateitimi, nurodė, jog jo žiniomis motina ir toliau vartoja alkoholį (1 t., b. l. 99).
14.21. Norfolko grafystės tarybos socialinio darbo įvertinime, atliktame laikotarpiu nuo 2020-07-21 iki 2020-09-23, buvo įvertintas motinos gebėjimas rūpintis savo vaikais ir juos apsaugoti, svarstyta, ar E. ir A. geriausiai grįžti motinos globon Jungtinėje Karalystėje. Buvo bendrauta su R. J. ir I. L.. Socialinis darbuotojas nurodė, kad labai nerimautų, jeigu E. ir A. būtų grąžintos į R. J. globą šiuo metu. Kaip pagrindinės problemos nurodytos piktnaudžiavimas alkoholiu, pasirinkti santykiai, problemų neigimas ir tai, kad jos poreikiai yra daug svarbesni nei E. ir A.. Padaryta išvada, kad Norfolko vaikų tarnyba šiuo metu nerekomenduoja grąžinti E. ir A. į motinos globą. Pažymėta, kad tai pirmas kartas, kai E. ir A. gyvena stabiliai paskutinius kelis metus, r gauna atitinkamą auklėjimą ir globą (2 t., b. l. 3-13).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
16. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.
17. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.
18. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybai atsakovės šeima tapo žinoma tuomet, kai gavo pranešimą iš Jungtinės Karalystės socialinės tarnybos apie taikytą priežiūrą atsakovų šeimai dėl vaikų nepriežiūros. Patikrinus atsakovės gyvenamąją vietą ir radus ją neblaivią, bei netvarkingą ir nesaugią aplinką, tuo metu su ja gyvenę keturi vaikai G. J., R. J., A. L. ir E. L. buvo iš jos paimti, jiems nustatyta laikinoji globa vaikų globos namuose. 2018-12-12 vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu sudarytas pagalbos planas, siekiant vaikų grįžimo į šeimą. Pagalbos plane numatyta R. J. teikti bendrąsias socialines paslaugas: socialiniai darbuotojai kontaktuoti su R. J. ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę, nuolat stebint šeimos pokyčius, tarpininkauti ir palaikyti šeimą, motyvuoti ją pozityviems pokyčiams. R. J. numatyta bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vykdyti sutartus įsipareigojimus, užtikrinti saugią ir tvarkingą namų aplinką, dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programoje, nuolat palaikyti ryšius su vaikais, tęsti psichologo konsultacijas dėl emocijų atpažinimo ir jų valdymo, kreiptis psichiatro konsultacijos dėl pogimdyvinės depresijos stebėjimo bei galimos priklausomybės ligos, vykdyti Užimtumo tarnyboje sutartus įsipareigojimus, ieškotis darbo, įsidarbinus palaikyti darbą, planuotis biudžetą. Nuo 2018-12-21 G. J. laikinoji globa panaikinta ir vaikas grąžintas tėvui A. K., nuo 2019-03-05 R. J. laikinoji globa panaikinta ir vaikas grąžintas tėvui V. J.. Atsakovė teismo posėdyje nesutiko su reikalavimu neterminuotai riboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu, tačiau neprieštaravo, kad G. ir R. gyventų su savo biologiniais tėvais, pageidauja susigrąžinti E. ir A..
19. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų ir rašytinių duomenų, atsakovė pagalbos plane nurodytus įpareigojimus iš pradžių dalinai vykdė, buvo stebimi minimalūs teigiami pokyčiai, tačiau vėliau atsakovė išvyko į užsienį, su socialiniais darbuotojais nebendravo, jiems su ja susisiekti nepavyko, atvejo vadybos posėdžiuose daryta išvada, kad atsakovė netinkamai vykdo įpareigojimus. Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės šeimos priežiūra nebuvo perduota Jungtinės Karalystės socialinėms tarnyboms, kadangi į užsienį ji išvyko viena, ne su vaikais. Taigi, atsakovei tebetaikomas Lietuvos institucijų sudarytas pagalbos planas ir nustatyti įpareigojimai. Globos įstaiga pateikė duomenis, kad būdama Lietuvoje atsakovė dar lankė vaikus, tačiau išvykusi į užsienį, su vaikais nebesusitinka, jais nesidomi, tokiu būdu nevykdo pagalbos plane nustatyto įpareigojimo palaikyti ryšius su vaikais. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad su vaikais A. L. ir E. L. nebendrauja ir išlaikymo neteikia todėl, kad jai globos įstaiga nedavė jokių kontaktinių duomenų, t. y. nenurodė banko sąskaitos, į kurią būtų vedusi pinigus, taip pat nedavė budinčios globėjos kontaktinio telefono numerio. Šiems atsakovės teiginiams prieštarauja globos įstaigos atstovės pateikti duomenys, jog atsakovė nesikreipė į globos įstaigą dėl kontaktinių duomenų gavimo, be to, asmeninių budinčios globėjos kontaktų (telefono numerio) negalima teikti atsakovei dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimų. Atsakovė patvirtino, kad nesikreipė į ieškovą su prašymu sudaryti galimybes ir sąlygas bendrauti su vaikais A. L. ir E. L., nenurodė tokio nesikreipimo priežasčių. Pažymėtina ir tai, jog pati atsakovė nurodė, kad jauniausiems vaikams siuntinius perduodavo per vyresniąją dukterį G., o tai reiškia, kad vyresnioji duktė kontaktavo su budinčia globėja, ir atsakovė tokius pačius duomenis galėjo gauti iš vyresniosios dukters. Nors atsakovė teigė, kad pagal dukters nurodytus kontaktus ji nei vaikų, nei globėjos „messenger“ programėlėje nerado, šiuos teiginius paneigė globos institucijos atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad įvedus globėjos vardą ir pavardę „Facebook“ puslapyje galima ją lengvai rasti. Be to, atsakovė gerai žino globėjos vardą ir pavardę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu globos įstaigos atstovė nurodė, jog paskelbus karantiną visiems buvo pateikta informacija dėl bendravimo nuotoliniu būdu, atsakovas su vaikais kontaktavo ir bendravo, todėl atsakovės teiginys, kad duomenų neturėjo ir negalėjo susisiekti su vaikais dėl institucijų kaltės ir nebendradarbiavimo pripažintinas nepagrįstu, pati atsakovė nesiėmė veiksmų, neišnaudojo galimybių bendrauti su vaikais A. L., E. L.. Be to, trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad nuo dukters G. jam grąžinimo atsakovė su dukterimi pradėjo bendrauti praėjus septyniems mėnesiams, dažnesnio bendravimo priežastis – gauta informacija apie teismo procesą. V. J. ieškovui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsakovė su sūnumi nebendrauja, R. J. taip pat nurodė, kad su motina nebendrauja, ji juo nesidomi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė nepalaiko ryšių su trimis savo vaikais – R. J., E. L. ir A. L., minimaliai palaiko ryšius su dukterimi G. J..
20. Pagalbos plane taip pat buvo nurodyti įpareigojimai tęsti psichologo konsultacijas dėl emocijų atpažinimo ir jų valdymo, kreiptis psichiatro konsultacijos dėl pogimdyvinės depresijos stebėjimo bei galimos priklausomybės ligos. Kaip matyti iš atvejo vadybos posėdžių protokolų, atsakovė, gyvendama Lietuvoje, užsiregistravo pas psichologą ir psichiatrą, tačiau į susitikimus dažnai neatvykdavo, sumaišydavo susitikimų datas. Atsakovė iš esmės neigia turinti problemų su alkoholiu, tačiau iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pateiktos informacijos matyti, jog R. J. nustatytas žalingas alkoholio vartojimas. Rašte taip pat nurodyta, kad atsakovė pas specialistus lankėsi nereguliariai, stokojo savikritikos ir jos motyvacija spręsti šią problemą buvo silpna, nebesilanko nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė netinkamai vykdė įpareigojimą lankyti pozityvios tėvystės kursus, o atsakovės nurodyta nelankymo priežastis, jog kursų laiku negalėjo išeiti iš darbo, vertintina kaip atsakovės gynybinė versija, siekiant pateisinti nesilankymą kursuose, juo labiau, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad darbdavys jai sudarė kliūtis lankyti minimus kursus. Iš pateiktos Sodros informacijos matyti, jog atsakovė buvo įsidarbinus keletą kartų, tačiau dirbo neilgai, todėl nėra aišku, kodėl atsakovė nelankė kursų tuo laikotarpiu, kai nedirbo. Teismas sutinka, kad pagalbos plano sudarymo pradžioje nustatytų įpareigojimų atsakovė iš esmės stengėsi laikytis, turėjo motyvacijos susigrąžinti vaikus, lankė juos globos įstaigoje, tačiau iš vėlesnių atsakovės veiksmų matyti, jog ji pritrūko motyvacijos, išvykusi į užsienį nebendravo ir nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nepalaikė ryšių su vaikais, neteikė jiems išlaikymo, epizodiškai rėmė tik daiktais. Nors atsakovė teigia priešingai, tačiau jos teiginiai yra paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais. Iš atvejo vadybos posėdžių protokolų matyti, jog specialistai pastebėjo neatitikimų tarp atsakovės žodžių ir veiksmų, taip pat pastebėta ir tai, kad atsakovė dėl savo situacijos linkusi kaltinti institucijas, o ne pripažinti savo kaltę. Jungtinės Karalystės Norfolko socialinės tarnybos atliktame vertinime taip pat nurodyta, jog atsakovė kaltina ne save, o vaiko teisių apsaugos institucijas dėl susiklosčiusios situacijos. Teismo posėdyje atsakovė kaltino tiek Anglijos, tiek Lietuvos institucijas dėl pateikiamos melagingos informacijos apie ją ir jos šeimą, neigė abiejų institucijų padarytas analogiškas išvadas ir nustatytas aplinkybes, taip pat kaltino sūnų R. J.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė prieštaringai teigė, jog Lietuvos institucijos jai nepadėjo dėl būsto ir išmokų, tačiau tuo pačiu teigė, kad nori pati viską išspręsti ir nenori prašyti pagalbos. Atsakovė taip pat nurodo, kad negali vykdyti įpareigojimų gyvendama Anglijoje, tačiau ieškovo atstovė patvirtino, jog pagalbos planas galėjo būti vykdomas ir nuotoliniu būdu. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė dėl įpareigojimų vykdymo galimybių nuotoliniu būdu į ieškovą ar atsakingus socialinius darbuotojus nesikreipė, todėl galima daryti išvadą, jog atsakovė nebuvo ir nėra suinteresuota tinkamu pagalbos plano ar įpareigojimų vykdymu. Tai, kad užsienio socialinės tarnybos susidomėjo atsakovų šeima dėl vaikų nepriežiūros, atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, patvirtino ir pats atsakovas. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovės tvirtinimai apie pasikeitusią situaciją yra deklaratyvūs ir nėra patikimi. Tokią išvadą padarė ir Jungtinės Karalystės Norfolko socialinės tarnybos, atlikusios atsakovės gyvenimo sąlygų vertinimą ir galimybes susigrąžinti vaikus. Institucija padarė išvadą, jog pas atsakovę vaikams grįžti nesaugu ne tik dėl pačios atsakovės elgesio, bet ir dėl kartu gyvenančių asmenų, kurių negalėjo įvertinti, kadangi atsakovė apie juos nepateikė jokios informacijos. Norfolko institucijos taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei jos poreikiai yra svarbesni už A. L. ir E. L. poreikius.
21. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
22. Nors atsakovė nesutinka su reikalavimu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog situacija iš esmės pasikeitė ir ji tinkamai įgyvendina motinos valdžią, vykdo jai paskirtus įpareigojimus. Atvirkščiai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ji netinkamai įgyvendina motinos valdžią ne tik A. L. ir E. L. atžvilgiu, bet ir kitų vaikų – G. J. ir R. J., atžvilgiu. Su vaikais ji nebendrauja, arba bendrauja labai minimaliai, tačiau toks ryšio palaikymas nėra pakankamas. Vien retkarčiais paskambinti ar parašyti vaikui neužtenka, tėvai turi auginti vaikus, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti savo pareigas, rūpintis vaikais, vykdyti pagalbos plane nustatytus įpareigojimus. Nustatyta, kad atsakovė ilgą laiką nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad būtų panaikinta laikinoji globa, bei įrodyti rimti ketinimai dėl vaikų susigrąžinimo ir situacijos pasikeitimo. Nors atsakovė įrodė turinti gyvenamąjį būstą ir darbą, tačiau tokie pasikeitimai nėra pakankami įvertinus kitų įpareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į ilgą laiką nevykstančius pokyčius ir išliekančią neigiamą padėtį, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Atsakovė neužtikrino vaikams saugios aplinkos, teisės į mokymąsi, teisės į sveikatos priežiūrą gyvendama tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje, piktnaudžiavo alkoholiu, Jungtinės Karalystės Norfolko socialinėms tarnyboms atlikus vertinimą buvo konstatuota, jog situacija nepasikeitusi, nerekomenduojamas vaikų grąžinimas motinos globai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė R. J. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais A. L., E. L., G. J. ir R. J., jais nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, nebendrauja arba bendrauja minimaliai su vienu iš vaikų, neteikia išlaikymo, paremia tik daiktais. Taip pat nevykdo pagalbos planuose numatytų įpareigojimų, vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, neišsprendė problemos dėl žalingo alkoholio vartojimo. Atsakovė nesiėmė visų priemonių, kad susigrąžintų vaikus į šeimą ir pati užtikrintų vaikams saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas, atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos perkelia valstybės institucijoms bei kitiems asmenims, kaltina vaiko teisių apsaugos institucijas pagalbos, dėmesio stoka. Atsakovė nėra savikritiška, ji nelinkusi pripažinti savo klaidų ir padaryti išvadų. Įvertinus tai, kad situacija dėl vaikų nepriežiūros, priešingo jų interesams elgesio tęsiasi pakankamai ilgą laiką (mažiausiai nuo 2012 metų), ankstesniais teismų sprendimais jai buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų G. J., R. J. atžvilgiu bei neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų V. J., G. J. atžvilgiu, tačiau vaikų interesus atitinkančių pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko, darytina išvada, jog šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia R. J. vaikų A. L., E. L., G. J. ir R. J. atžvilgiu apribotina neterminuotai.
23. Atsakovas I. L. sutinka, kad jo tėvo valdžia A. L. ir E. L. atžvilgiu būtų apribota neterminuotai. Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje nurodė, jog neturi galimybių auginti vaikų, kadangi dirba Anglijoje, gyvena vienas ir negalėtų užtikrinti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų ir priežiūros. Su vaikais ryšį palaiko, bendrauja per budinčią globėją, atvyksta susitikti į Lietuvą. Tačiau atsakovas I. L. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais A. L., E. L., jų neprižiūri, neauklėja, nesiėmė visų priemonių, kad susigrąžintų vaikus į šeimą ir pats užtikrintų vaikams saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl darytina išvada, jog šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvo valdžia I. L. vaikų A. L. ir E. L. atžvilgiu apribotina neterminuotai.
24. Išaiškintina atsakovams, jog apribojus jiems tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Neterminuotas tėvų valdžios ribojimas atsakovams neužkerta kelio kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikiant įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 str. 2 d., 3.182 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
25. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
26. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
27. Ieškovas prašo priteisti iš R. J. išlaikymą vaikams A. L. ir E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; pakeisti 2012-12-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 priteisto išlaikymo dydį G. J. ir R. J. ir priteisti iš atsakovės išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš I. L. išlaikymą vaikams A. L. ir E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (toliau – MMA), tačiau MMA dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2020 m. MMA sudaro 607 Eur (iki mokesčių). Ieškovas iš atsakovų prašo priteisti po 152 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja MMA kriterijumi, tačiau į jį atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.
29. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė Lietuvoje nedirba (1 t., b. l. 194-195), transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi (1 t., 196-197), Jungtinėje Karalystėje nuomojasi būstą nuo 2020-10-26 su gyvenimo draugu, moka 670 svarų sterlingų dydžio nuomą per mėnesį (2 t., b. l. 47-71). Taip pat pateikė 2020-05-06 sudarytą Avent LTD agentūros darbuotojo įdarbinimo paslaugų sutartį, kurioje nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas kas savaitę. Pateikti mokėjimų išrašai, iš kurių matyti, kad 2020-10-02 grynasis darbo užmokestis 262,80 svarų sterlingų, 2020-10-09 buvo 354,04 svarų sterlingų, 2020-10-16 buvo 323,62 svarų sterlingų (2 t., b. l. 72-82). Atsakovės teigimu, kartus su ja gyvenantis draugas gauna tokį patį darbo užmokestį kaip ir ji, patiriamas pragyvenimo išlaidas dalinasi tarpusavyje.
30. Atsakovas I. L. Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 198), teismo posėdžio metu pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad gauna 678,15 svarų sterlingų atlyginimą (2 t., b. l. 27), kurį nurodė gaunantis kas dvi savaites. Atsakovo manymu, jis galėtų mokėti po 100 Eur, kadangi teikia išlaikymą dar vienam nepilnamečiam vaikui Latvijoje, nuogąstauja, kad padėtis ateityje gali pasikeisti ir jis nebegalės mokėti priteistos sumos ir budinti globėja kreipsis į teismą dėl įsiskolinimo.
31. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų išlaikymo vaikams suma yra teisinga ir pagrįsta, ja siekiama užtikrinti atsakovų nepilnamečių vaikų interesus, jų būtinųjų poreikių patenkinimą, tinkamą atsakovų, jų nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyrą. Atsakovai, turėdami pareigą išlaikyti savo vaikus, yra darbingo amžiaus, šiuo metu yra dirbantys ir užsidirbantys, į bylą nepateikta duomenų, kad jie turi sveikatos problemų ir ribotas galimybes dėl sveikatos problemų gauti su darbiniais ar juos atitinkančiais santykiais susijusias pajamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į valstybės teikiamą nuo 2020 m. padidintą paramą vaikui kas mėnesį, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams A. L., E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, bei pakeistinas 2012-12-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 priteisto išlaikymo dydis G. J., R. J. priteisiant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, o iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams A. L., E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o A. L. ir E. L. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina budinti globėja D. N. (CK 3.202 str. 2 d.).
Dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
32. CPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
33. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). Teismo inicijuota byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje (CPK 502 str. 1 d.). Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje (CPK 503 str. 1 d.). Klausimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 504 str. 1 d.). Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.).
34. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-05 įsakymu Nr. A-2010 ir įsakymu Nr. A-2012 A. L. ir E. L. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budinčią globotoją D. N., globos vieta nustatyta pas budinčią globotoją, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Globos centras. Ieškovas prašo A. L. ir E. L. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su budinčia globotoja D. N., kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų globos nustatymo. Teismas neturi duomenų, kad D. N. neatitiktų keliamų reikalavimų ir laikinojo globėjo pareigas vykdytų netinkamai. Atsakovas nurodė, kad yra patenkintas vaikų priežiūra, mano, kad gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų dukterys, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga A. L. ir E. L. gyvenamąją vietą palikti nustatytą budinčios globėjos D. N. gyvenamojoje vietoje.
35. Teismo nutartimi inicijuotina civilinė byla žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dėl nepilnamečių vaikų A. L. ir E. L. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Teismas patyrė 25,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
37. Atsakovei 2020-10-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-2812-11362 suteikta antrinė teisinė pagalba, nurodyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 proc. (2 t., b. l. 41-42). Pateikta pažyma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 166,50 Eur atstovavimo išlaidas (2 t., b. l. 45).
38. Kadangi atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš jos šios išlaidos nepriteistinos.
39. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl patenkinus reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo bei patenkinus ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 75 Eur žyminio mokesčio už tėvo valdžios apribojimą, 82 Eur (152 Eur*12 mėn. * 3 proc.*75 proc.* 2 vaikai) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymo dydį, iš viso 157 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis) žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo priteistinos 12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią I. L., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš I. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-01-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš I. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-01-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-01-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-01-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 priteisto išlaikymo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-01-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 priteisto išlaikymo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-01-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centro paskirtos budinčios globėjos D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centro paskirtos budinčios globėjos D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.
Paskirti nepilnamečio vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise budinčią globėją D. N..
Paskirti nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise budinčią globėją D. N..
Priteisti valstybei iš I. L., gim. (duomenys neskelbtini), 169 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečių vaikų A. L., E. L. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.