- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 2-82-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02190-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. J., R. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J., A. J., A. K.
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams R. J. ir A. B.,
nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. K. ir institucijų, teikiančių byloje išvadas – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. J. ir R. J., tretieji asmenys V. J., A. K., A. J., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, institucijos, teikiančios byloje išvadas – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią R. J. vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. J. vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė A. R. turi penkis nepilnamečius vaikus: V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas yra atsakovas A. V., G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas yra A. K., ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvas yra V. J., bei A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas yra I. L.. Ieškovas pažymėjo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 laikinai 1 metams apribota motinos valdžia R. J. vaikų: V. J., G. J., G. J. ir R. J. atžvilgiu ir laikinai 1 metams apribota tėvo valdžia V. J. vaikų: V. J. ir G. J. atžvilgiu, iš atsakovų priteistas išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur iki vaikų pilnametystės, V. J. ir G. J. nustatyta nuolatinė globa A. J. šeimoje bei ten pat nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, R. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. J., o nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K.. Ieškovas nurodė, kad atsakovai A. R. ir A. V. iki teismo sprendimo priėmimo teigė, jog nori ateityje patys auginti savo vaikus, tačiau nuo 2012-12-27 nei vienas iš atsakovų nesikreipė į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nerodė pakankamai iniciatyvos, kad vaikai augtų jų šeimoje, neteikė priteisto vaikams išlaikymo, jų bendravimas su vaikais tik epizodinis, paviršutiniškas, todėl emocinis, dvasinis ryšys tarp A. R., V. J. ir vaikų tik silpnėja. Ieškovo teigimu visa tai patvirtina surinkta informacija apie atsakovų ir vaikų santykius, bendravimą, išlaikymo teikimą bei vaikų tolimesnę gyvenamąją vietą, o būtent V. J., A. K. ir A. J. paaiškinimai, G. J. ir R. J. išreikštos nuomonės. Ieškovas nurodė, kad 2014-02-10 V. J. paaiškino, kad sutinka, jog R. J. būtų neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus R. J. atžvilgiu, nes ji visiškai neteikia sūnui priteisto išlaikymo, jo nuomone, kai paskambina sūnui, būna neblaivi, o sūnų aplankė 2013-12-20 ir 2014-02-09, kuomet vaiką paėmusi jo nebegrąžino, ryte nenuvedė į mokyklą. Ieškovas nurodė, kad V. J. taip pat paaiškino, kad R. elgesys po susitikimų su atsakove būna pasikeitęs: jis tampa agresyvus, sunkiai suvaldomas, protestuoja prieš jį bei jo sugyventinę. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2014-02-11 V. J. raštu nurodė, kad sūnaus R. J. nebeduos atsakovei, nes jis nuėjęs susigrąžinti sūnaus, įtarė, jog atsakovė buvo neblaivi, vaikas per visą dieną buvo valgęs tik sriubos, o pasak sūnaus, jis nuėjo miegoti tik paryčiais, nes atsakovė girtavo. Ieškovas nurodė, kad 2014-02-11 A. K. paaiškino, kad mano, jog atsakovei reikia neterminuotai apriboti motinos valdžią dukters G. J. atžvilgiu, nes nuo teismo sprendimo, ji visiškai nevykdo pažadų: nekeičia savo gyvenimo būdo, neteikia G. priteisto išlaikymo, tik kelis kartus per metus atveža dukrai saldumynų, drabužių, bendrauja su dukra tik kelis kartus per metus, kai ji atvyksta į Lietuvą bei kad dukrai G. su motina būtų nesaugu, nes atsakovė nesukuria stabilios šeimos, A. K. žiniomis, šeimoje vyksta konfliktai. Ieškovas nurodė, kad 2014-02-11 pokalbio metu nepilnametė G. J. paaiškino, kad jai patinka ir ji toliau nori gyventi su tėčiu, kad nei tėtis, nei tėčio sugyventinė, nei mama jos neskriaudžia, nemuša, o kai mama atvažiuoja, jai atveža labai daug saldumynų, suknelę, pėdkelnių bei nori kad mama atvažiuotų jos aplankyti. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2014-02-26 pokalbio metu nepilnametis R. J. paaiškino, kad jam patinka gyventi su tėčiu ir jo sugyventine, jo neskriaudžia, nemuša, visi draugauja, sutaria, o pas mamą nenori gyventi, nes ji dėl jo nieko nedarytų (vaikas paaiškino, kad mama tik atvažiuoja ir gerią alų, sidrą, priperka visokių daiktų ir išvažiuoja), jis pyksta ant mamos, kad ji taip elgiasi, kad juo ir seserimi G. nesirūpina ir geria bei nenori bendrauti su mama. Ieškovas nurodė, kad 2014-03-04 A. J. paaiškino, kad A. R. vaikus V. ir G. J. aplanko du kartus per metus, atveža vaikams saldumynų, žaislų, keletą drabužių bei yra davusi 28,96 Eur ir pervedusi vaikų išlaikymui 72,41 Eur. Ieškovas nurodė, kad A. J. paaiškino, kad atsakovė su vaikais bendrauja mažai: pasisveikina, paklausia kaip sekasi ir atsisveikina, o vaikai bendrauja nenoriai: V. jos neprisileidžia, o G. žiūri kaip į žmogų atvežusį žaislų ir saldumynų, bei kad atsakovas A. V. vaikus aplanko du kartus į mėnesį, kartais atveža saldumynų, duoda vaikams 57,92 Eur kas mėnesį, su vaikais žaidžia ir bendrauja, vaikai laukia tėvo atvažiuojant, tačiau A. V. nerodo noro pasiimti vaikus, nes turi skolų. Todėl ieškovės nuomone, atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaikų V. J., G. J., G. J. ir R. J. auginimo, auklėjimo bei išlaikymo ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeis ir atsakovai patys galės auginti vaikus.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad per laikotarpį, kai Vaidai ir G. J. buvo nustatyta nuolatinė globa situacija nepasikeitė: atsakovai vengia vykdyti savo, kaip tėvų pareigas, vaikų neišlaikė arba išlaikė tik epizodiškai, beveik nesidomėjo jų sveikata bei ugdymu. Išvadoje nurodyta, kad lankantis nuolatinės globėjos A. J. šeimoje visada būdavo nustatoma, kad Vaidai ir G. J. sudaryta saugi aplinka ir tenkinami visi vaikų fiziniai poreikiai, nuolatinė globėja juos tinkamai ugdydavo ir ugdo, emocinis ryšys tarp A. J. ir Vaidos bei G. J. yra šiltas, glaudus, vaikai mylimi, palaiko pastovius ryšius su tolimesniais giminaičiais, vaikams sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pažymėjo, kad apsilankymų metu būdavo bendraujama su A. J., kuri yra išreiškusi nuomonę, kad abu tėvai per mažai skiria vaikams dėmesio ir noro susigrąžinti vaikus į savo šeimas bei kad atsakovė A. R. vaikus aplanko tik du kartus per metus, apsilankymų metu su vaikais bendrauja mažai, formaliai, greitai išvyksta, išlaikymą teikia nereguliariai, epizodiškai ir ne tokį koks nustatytas teismo. A. V. vaikus aplanko dažniau, tačiau išlaikymą teikia dvigubai mažesnį nei nustatyta teismo, nes neturi pajamų. Išvadoje nurodyta, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo vaikais, jų tinkamai neišlaiko, nepakankamai domisi vaikų gyvenimo sąlygomis, sveikata bei ugdymu, todėl darytina išvada, kad toks atsakovų elgesys daro neigiamą įtaką V. ir G. J. asmenybių formavimui ir yra pagrindas tam, kad R. J. ir V. J. būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia vaikų Vaidos ir G. J. atžvilgiu.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad A. V. gyvena (duomenys neskelbtini), 100 kv. m, 2-jų kambarių namo dalyje su visais patogumais, namuose trūksta švaros ir tvarkos. Namo dalis nuosavybės teise priklauso V. J. draugės S. R. motinai, kartu gyvena ir S. R. brolis. A. V. dirba (duomenys neskelbtini) traktorininku, mėnesio pajamos sudaro 695,09-810,94 Eur, S. R. nuo 2014-03-19 dirba (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodyta, kad, atsakovo teigimu, jis su vaikais V. J. ir G. J., kuriuos globoja jo motina A. J., susitinka du kartus per mėnesį ir dažniau, nes pats nuvažiuoja jų aplankyti, ir nors uždirba nemažai, jis vaikų išlaikymui moka tik 57,92 Eur per mėnesį, nes turi daug skolų. Išvadoje tai pat nurodyta, kad atsakovas teigia perkantis vaikams drabužių, yra nupirkęs megztukus, striukes, kelnes, nuveža lauktuvių, bei kad mano, jog draugė neprieštarautų tam, kad vaikai gyventų su jais. Išvadoje pažymėta, kad atsakovo manymu jis dar metus laiko negalės pats pasirūpinti vaikais, nes jam reikia išmokėti skolas. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius padarė išvadą, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. J. vaikų V. J. ir G. J. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti. Pateikė (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2014-11-20 raštą Nr. V3-124(3.5.) bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-01 globojamų vaikų aplankymo aktus Nr. VAA-219 ir Nr. VAA-220.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad iš pradžių sutikdamas su ieškinio reikalavimais juos suprato klaidingai, todėl dabar su ieškiniu sutinka iš dalies ir pageidauja, kad jam būtų 1 metams pratęstas terminuotas tėvų valdžios apribojimas. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu turi daug skolų, todėl išlaikymą vaikams skiria mažesnį, tačiau perka vaikams rūbus, mokyklines prekes. Atsakovas nurodė, kad su vaikais bendrauja 1-2 kartus per mėnesį, vaikai su juo bendrauja noriai, po nustatyto tėvų valdžios apribojimo jis susirado darbą, todėl mano, kad, pabaigęs mokėti skolas, galės pats auginti vaikus.
Šalies argumentai
Atsakovė A. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė nurodė, kad pageidauja, kad jai būtų 1 metams pratęstas terminuotas tėvų valdžios apribojimas. Atsakovė paaiškino, kad stengiasi vaikus lankyti, skirti didesnį išlaikymą, o vaikai nori su ja bendrauti. Atsakovė nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaikų grąžinimo. Atsakovė paaiškino, kad gyvenant Jungtinėje Karalystėje jai gimė dukra Aleksandra ir tai lėmė, kad ji negalėjo dažniau atvykti pas kitus vaikus.
Atsakovės A. R. atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, ir prašo apriboti tėvų valdžią dar vieneriems metams. Atsakovės atstovas pateikė dokumentus apie atsakovei 2012 m. spalio 15 d. paskirtą vaiko pašalpą, jos gaunamas pajamas bei antstolio R. K. 2014-10-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotas sūnaus R. J. pasiėmimas pasimatymui. Atstovo teigimu, atsakovės gyvenimas keičiasi, nes ji dirba ir todėl gali išlaikyti vaikus, ji nėra praradusi ryšių su vaikais.
Tretysis asmuo V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pritaria Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinyje nurodytiems reikalavimams. Tretysis asmuo paaiškino, kad sūnui R. J. atsakovė išlaikymo neteikia. V. J. nurodė, kad neleidžia sūnui bendrauti su motina, nes mano, kad ji jam daro žalingą poveikį, taip pat jis sūnaus neskatina bendrauti su motina. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovė nori bendrauti su sūnumi ir kad su juo kažkiek bendrauja.
Tretysis asmuo A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad neturėtų būti neterminuotai apribota atsakovų tėvų valdžia vaikų V. J. ir G. J. atžvilgiu. Tretysis asmuo paaiškino, kad atsakovė mažai bendrauja ir mažai teikia išlaikymo, nors padeda ir nori bendrauti ir bendrauja su vaikais. A. J. nurodė, kad atsakovas dažniau atvažiuoja, lanko vaikus, bet taip pat mažai teikia išlaikymo.
Liudytojas R. R. nurodė, kad yra atsakovės A. R. sesers vyras ir Jungtinėje Karalystėje gyvena netoli atsakovės. Liudytojas paaiškino, kad atsakovės gyvenimo sąlygos geros ir kad visi keturi vaikai gali gyventi pas atsakovę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008, nagrinėdamas tėvų valdžios ribojimo taikymą ir vaiko teisių į šeimos ryšius užtikrinimą, atkreipė dėmesį į kai kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus panašiose teisinėse situacijose taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nurodė, kad ne kartą bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72) bei kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58). Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir bendravimo teisių su vaiku atėmimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad šių priemonių taikymą Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta išimtiniu ir nurodo, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09). Taigi kiekvienu atveju nacionaliniam teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo tėvui dėl vaikų V. J. ir G. J. ir motinai dėl vaikų V. J., G. J., G. J. ir R. J., kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad nuo 2012-12-27 nei vienas iš atsakovų nesikreipė į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nerodė pakankamai iniciatyvos, kad vaikai augtų jų šeimoje, neteikė priteisto vaikams išlaikymo, jų bendravimas su vaikais tik epizodinis, paviršutiniškas, todėl emocinis, dvasinis ryšys tarp A. R., V. J. ir vaikų tik silpnėja.
Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.
Kaip minėta, tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali būti laikinai ribojama tėvų valdžia.
Byloje nustatyta, kad vaikai negyvena su tėvais, nes Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4708-797/2012 V. J. ir G. J. nustatyta nuolatinė globa A. J. šeimoje bei ten pat nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, R. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. J., o nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. K.. Atsakovas A. V. gyvena (duomenys neskelbtini), 100 kv. m, 2-jų kambarių namo dalyje su visais patogumais, nuosavybės teise priklausančioje V. J. draugės S. R. motinai, o dirba (duomenys neskelbtini) traktorininku, mėnesio pajamos sudaro 695,09-810,94 Eur. Atsakovė A. R. gyvena Jungtinėje Karalystėje ir su I. L. augina dukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gauna vaiko pašalpą bei yra įsidarbinusi. Trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas su vaikais bendrauja 1-2 kartus per mėnesį, vaikai su juo bendrauja noriai, atsakovė atvykusi į Lietuvą bendrauja su vaikais. Abu atsakovai, nors nereguliariai, bet teikia išlaikymą savo vaikams. Byloje taip pat nustatyta, kad abu atsakovai išreiškė norą patys auginti savo vaikus
Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.
Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados jog atsakovai savo veiksmais: nereguliariu ir retu bendravimu su vaikais, nereguliariu ir mažu išlaikymo vaikams teikimu, daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti (atsakovai rodo pastangas gyvenimo būdui pakeisti: atsakovai dirba, turi gyvenamą būstą ir pan.), ir kad jie siekia rūpintis vaikais, bei kad atsakovų netenkina esama padėtis, atsakovų požiūris į vaikus yra pasikeitęs. Reikšmingos aplinkybės, sprendžiant atsakovų tėvų valdžios ribojimo klausimą, yra tai, kad, kaip minėta, atsakovai turi gyvenamąsias vietas, nors nereguliariai, bet teikia išlaikymą vaikams, rūpinasi vaikais, nėra jiems pasyvūs ir abejingi, bei aplinkinių ir artimųjų požiūrio į atsakovus pasikeitimas (tretieji asmenys patvirtina, kad atsakovai deda pastangas ir nori bendrauti su vaikais). Teismo nuomone byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t.y. byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai, nors šiuo metu yra nušalinti nuo savo vaikų auklėjimo, auginimo, deda realias pastangas vaikus susigrąžinti. Atsakovai aktyviai domėjosi bylos eiga, dalyvavo teismo posėdžiuose, taip pat atsakovai sutinka su terminuotu tėvų valdžios apribojimu, todėl teismas daro išvadą, kad tėvai yra pasiruošę tinkamai įgyvendinti tėviškas teises ir pareigas dėl vaikų. Nors vaikų ir tėvų tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra stiprūs, tačiau atsakovai išreiškė norą juos atkurti ir teismas neturi pagrindo šiuos atsakovų ketinimus vertinti kaip nesąžiningus.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaikų teisės į šeimos ryšius, mano esant tikslinga terminuotai vieneriems metams apriboti motinos valdžią R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei terminuotai vieneriems metams apriboti tėvo valdžią V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovai pakeis savo požiūrį į vaikų auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaikais rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jiems augti bei vystytis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis išieškomas lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 23,91 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos lygiomis dalimis iš bylą pralaimėjusių šalių priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai, vieneriems metams, apriboti motinos valdžią R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Laikinai, vieneriems metams, apriboti tėvo valdžią V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,50 Eur (dvidešimties eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį ir 11,96 Eur (vienuolikos eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,50 Eur (dvidešimties eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį ir 11,96 Eur (vienuolikos eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.