- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-23
- Bylos Nr.
- II-113-882/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03094-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Pareiškėjas
- I. M.
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Kategorijos
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-70458052-16 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovada 2016 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą Nr. 41N-70458052-16 (toliau – Nutarimas), kuriuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį I. M. paskyrė 28 € baudą už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 28 d., 17.15 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto durų, bendro naudojimo koridoriuje, necenzūriniais žodžiais išplūdo savo kaimynę L. V.
2016 m. spalio 11 d. teisme gautas I. M. skundas dėl Nutarimo panaikinimo. Skunde nurodyta, kad nors konfliktas tarp jos, I. E. V. ir kaimynės L. V. įvyko neabejotinai viešoje vietoje - bendro naudojimo koridoriuje, tačiau ne su tikslu pažeisti viešąją tvarką ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į kaimynę L. V., bet joms išreiškiant nepasitenkinimą susidariusia situacija, kai L. V., atėjusi iš savo buto, esančio kitame koridoriaus gale, pradėjo mėtyti link laiptinės jų daiktus (vaikišką vonelę, vonelės stovą ir džiovyklę), buvusius sudėtus bendrojo naudojimo koridoriaus gale prie jų buto durų, plūsdama jas nepagarbiais epitetais ir aiškindama, kad čia jokių daiktų laikyti neturi teisės. Išgirdę trenksmus koridoriuje, jos išėjo iš savo buto ir pradėjo tvarkyti išmėtytus daiktus, tačiau iš jų pusės konflikto metu L. V. atžvilgiu nebuvo pavartotas nė vienas necenzūrinis ar užgaulus žodis, vyko ginčas, pagarbiai išreiškiant jų argumentus dėl teisės laikyti daiktus bendro naudojimo laiptinėje ir šios teisės pažeidimo kaimynės L. V. veiksmais mėtant jų daiktus iš koridoriaus, kuriame kitų žmonių nebuvo, tik jos ir L. V. Konfliktinę situaciją apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju paneigia galimą jų veiksmų vertinimą kaip įžūlaus pobūdžio nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą bei tyčios pažeisti viešąją tvarką buvimą. Taipogi iš surinktos medžiagos akivaizdu, kad tiriami neteisėti veiksmai truko labai trumpai, nėra gauta kitų, su konfliktu nesusijusių, asmenų pareiškimų ar skundų dėl minėto įvykio, kas duotų pagrindą manyti, jog buvo sutrikdyta jų rimtis. Nenustatyta ir kitų aplinkybių, kad dėl konflikto kitiems žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ir buvo nutrauktas žmonių poilsis ar jų veikla, ar būtų kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą. Nutarime visiškai nepasisakyta, kodėl laikoma, jog jos pažeidimą padarė veikdamos tiesiogine tyčia, nes konfliktą ir ginčą inicijavo kaimynė L. V. savo veiksmais, pažeidžiančiais jų teises. Vertinant jų, kaltinamų neteisėtos veikos atlikimu, kaltės formą, kuri pasireiškia per intelektualinį ir valinį elementus matyti, jog jos nesiekė kaimynės L. V. išplūsti ar iškolioti, nes konfliktas, kaip konstatuota administracinio teisės pažeidimo protokoluose, įvyko prie jų buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, nors kaimynė L. V. gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kitame bendrojo naudojimo koridoriaus gale. Todėl nekyla abejonių, jog ne jos ėjo iki L. V. buto konfliktuoti, bet ji pati atėjo prie jų buto durų ir sukėlė konfliktą. Jos viešoje vietoje elgėsi taip, kaip priimta visuomenėje bei atitinka visuomenės dorovę: nebuvo agresyvios, nesikarščiavo, buvo blaivios, nors ir pasipiktino kaimynės L. V. elgesiu darant tvarką jų daiktų atžvilgiu bei juos mėtant, tačiau nepaisant to elgėsi adekvačiai pagal situaciją, nesikeikė, nesimušė, tik susidėjo išmėtytus daiktus atgal į vietą ir prieštaraudamos kaimynės L. V. nurodymams išnešti iš koridoriaus daiktus, paaiškino savo teisę pasidėti daiktus bendrojo naudojimo patalpose. Jos pagal savo amžių ir gyvenimišką patirtį supranta, kad kaimynė L. V. neturi teisės mėtyti joms priklausančių daiktų, suprato, kad elgiasi tinkamai pagarbiai ginčydamosi su kaimyne jai pradėjus konfliktuoti, t. y. elgėsi taip, kaip priimta visuomenėje - įgyvendinti savo teisę ginti nuosavybę, todėl savo veiksmų nevertina kaip chuliganiškų, o esančios byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina jų kaltės padarius joms inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta vien tik pagal kaimynės L. V. pareiškimą. Nesant byloje surinktų kitų įrodymų, kurių visuma neginčijamai patvirtintų padarytą administracinį teisės pažeidimą, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, nutarimas paskirti nuobaudą - 28 € baudą yra nepagrįstas, nes inkriminuojama priešinga teisei veika nepatvirtinta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, o surinktų įrodymų pagrindu už inkriminuojamą veiklą negali būti baudžiama aukščiau išdėstytais motyvais, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 174 str. nutrauktina.
Šalies argumentai
2016 m. spalio 18 d. teisme gautas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados atsiliepimas į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinkama ir prašoma palikti Nutarimą nepakeistą, kadangi jis priimtas teisėtai ir pagrįstai. Byloje abejonių, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje - bendro naudojimo koridoriuje - nekyla, tai pripažįsta ir pačios pažeidėjos. Įvykio metu tiek I. M., tiek I. E. V., konfliktuodamos bendro naudojimo koridoriuje, turėjo suprasti, kad tai yra vieša vieta ir bet kuriuo momentu į bendro naudojimo koridorių galėjo įeiti gyventojai ar pašaliniai žmonės. Tai suprasdamos pažeidėjos viešoje vietoje turėjo elgtis tinkamai, laikytis visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja I. M. palaikė savo skundą ir jo argumentus, parodė, kad viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prie Nr. (duomenys neskelbtini) buto, 5 aukšte, koridoriuje. Kaimynė L. buvo sukonfliktavusi su savo nuomininku, kuri žinojo, kad ji ir jos dukra I. E. V. su juo gerai sutaria, todėl pradėjo kabinėtis ir prie jos bei dukros, neva, dėl koridoriuje stovimo vežimo, kitų jų daiktų. Visi daiktai stovėjo prie jos buto durų, tai vonelės stovas, džiovyklė, kibiras su šluota ir vežimas, buvo padėti bendro naudojimo patalpoje. Koridoriuje susitiko kaimynę, atrodo, pati kaimynė priėjo prie jos, bet tiksliai nepamena, ir ši jai pradėjo aiškinti, šaukti, kad išmėtys tuos daiktus, kad jų negalima čia laikyti, kad patrauktų, nes kliudo. Pradėjo naudoti necenzūrinius žodžius, dėl ko iš buto pasižiūrėti išėjo dukra I. E. V. Tada dukra su kaimyne viena ant kitos vis labiau pradėjo šaukti. Ji pati jokių necenzūrinių žodžių nevartojo ir nešaukė, nebent galėjo kažką garsiau pasakyti, kad jos liautųsi. Kokius tiksliai žodžius tada pasakė, nebepamena, nes daug laiko jau praėjo. Dukrai išėjus į koridorių, konfliktas buvo tik tarp dukros ir kaimynės, ji prie šio konflikto neprisidėjo, todėl mano, kad jokio administracinio teisės pažeidimo ji nepadarė, jai piniginė bauda paskirta nepagrįstai. Dukra gal ir vartojo kokius kelis necenzūrinius žodžius, ji tuo metu tik šalia stovėjo, o dukra su kaimyne „kipišavosi“ viena ant kitos. Koridoriuje padėti minėti daiktai yra dukros, jie reikalingi anūkei, jai 1,5 metukų. Kaimynės butas yra toliau, tačiau šalia jų buto Nr. (duomenys neskelbtini) ji turi kitą nuomojamą butą. Kaimynė pradėjo konfliktą dėl daiktų, kad jie ne vietoje, kad jai trukdo, nors jos butas yra Nr. (duomenys neskelbtini), toliau prie virtuvės, kitame gale. Matė, kad konflikto metu į koridorių buvo išėjusi kitos kaimynės marti vadinama L., kaimynės pavardės nežino, kuri joms liepė liautis. Iš kurio buto ši kaimynė nežino, nes dauguma kaimynų ji nepažįsta. Nei vienam kitam kaimynui jų daiktai nemaišė, niekas pretenzijų nereiškė. Dukra galėjo garsiai šaukti, nes ji skardžiabalsė, bet ir kaimynė garsiai šaukė. Iš pradžių konfliktas buvo tarp jos ir kaimynės, dukrai išgirdus konfliktą ir išėjus, tada jos, kaip minėjo „kipišavosi“. Pati necenzūrinių žodžių tikrai nevartojo.
Nukentėjusioji L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad konfliktą pradėjo ne ji. Viskas prasidėjo nuo to, kai ji nuėjo prie Nr. (duomenys neskelbtini) buto, nes ten yra skladukai, o tie daiktai jau pusę metų kaip sukrauti. Skalbinių džiovyklė, trys vežimai, šiukšlių maišai iki kelių, paplavų kibiras, puodelis, šluota, visi rakandai sudėti prie durų koridoriuje. Pasakė, kad susineštų savo daiktus, tai buvo ne pirmas įspėjimas. Pasakė V. tik tiek, kad susineštų daiktus, jos neužkabino, pasakė gražiai. O ši visokiais žodžiais ją už tai išvadino, sakė, kad čia ne jos reikalas, išvadino „kurva, valkata“ ir kitais visokiais žodžiais. Nuėjo skladukų link. Po to pamatė, kad V. mama atgal tuos daiktus krovė, nes V. juos buvo susinešusi į kambarį. Pamačiusi I. M. ant viso koridoriaus pradėjo ją „kolioti“, pasakė liautis ir tada jos dukra pasirodė, išpuolė iš kambario, su nagais į veidą, kaklą puolė kabintis, prasidėjo muštynės. Ji I. M. nieko nesakė, ji be jokios priežasties ją „koliojo“, nepamena tiksliai, kaip ją vadino, bet tikrai necenzūriniais žodžiais ją išvadino, liepė važiuoti pasigydyti. Konflikto metu į koridorių buvo išėjusi kaimynė I. J., ji gyvena Nr. (duomenys neskelbtini) bute, ir jos marti, pastaroji liepė liautis. Tuo metu, kai V. puolė ją, I. M. puolė į vidurį jas išskirti. Prasidėjus muštynėms, I. M. jos „nebekoliojo“. Konfliktas su I. M. vyko iki to laiko, kol išėjo dukra. Kaimynės marti, atrodo, L., ji ten negyvena, ji buvo atėjusi į svečius. Dar kaimynės ir jos marčios prašė iškviesti policiją, bet jos neiškvietė, gal nesuprato, tuo tas konfliktas ir baigėsi, parėjo į namus ir pati išsikvietė policiją. I. M. ją garsiai „koliojo“, nes ji iš kito koridoriaus galo atėjo prie jos paklausti, kodėl ją „kolioja“, atstumas gal per 20 butų. Konflikto metu buvo perbrėžtas kaklas, bet ji dėl to pas gydytojus nesikreipė. Po šio įvykio kitų konfliktų nebuvo, tarpusavyje nebendrauja. Prašo skundą atmesti. Bendrabutyje gyvena 20 metų, visi kaimynai yra nepatenkinti šiomis moterimis, nors pas kitus taip pat maži vaikai, bet nei vieno rakando koridoriuje nepalieka. Buvo kitame koridoriaus gale, kai išgirdo I. M. ją „koliojant“, o tai išgirdusi ji ir nuėjo prie I. M. Suprato, kad ji būtent ją „kolioja“, nes daugiau nieko aplink nebuvo. Be to, tų daiktų nelietė, jų nemėtė.
Liudytoja I. E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pati kaimynė L. priėjo prie jos ir mamos buto, be priežasties pradėjo svaidyti (mėtyti) jų daiktus, buvusius prie buto durų. Jai užkliuvo sudėti jų daiktai, buvo vonelės stovas, džiovyklė. Tuos daiktus ten laikė, nes vaikas mažas ir namuose buvo užsimetęs ant galvos. Dabar tų daiktų ten nelaiko. Išgirdus, kaip daiktai „kraustomi“, išėjo kartu su mama, kuri pirma išėjo, nepamena, pasižiūrėti. L. buvo viena. Įvyko žodinis konfliktas be keiksmažodžių. Pasakė, kad nemėtytų daiktų, o L. šaukti pradėjo. Dar tą pačią dieną L. jai sakė, kad daiktus susitvarkytų, bet ji jai atsakė, kad jie niekam netrukdo. Ji keiksmažodžių nevartojo, ką ir kaip šaukė kaimynė, nepamena, gal ir naudojo keiksmažodžius. Ant L. nepuolė ir kaklo jai neperbrėžė. L. šaukė, kad daiktus susitvarkytų, o ji sakė jai eiti namo, mama bandė konfliktą nuraminti. Kiek laiko truko konfliktas, gal 10 minučių, gal trumpiau. Pašalinių žmonių nematė. Prieš tai nebuvo su L. konfliktų. Mama ir ji iš viso nevartoja necenzūrinių žodžių. Nežino, dėl ko jos nerašė pareiškimo ant kaimynės. Visas konfliktas vyko dėl daiktų, kad juos laikė koridoriuje.
Liudytoja I. E. teismo posėdžio metu parodė, kad girdėjo triukšmą. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Buvo dienos metas, gaminosi pietus, buvo virtuvėje, kai išgirdo koridoriuje triukšmą, išėjo pasižiūrėti, triukšmavo kaimynė L. V. ir I. M., matė, kad jos barasi, bet greitai grįžo atgal į virtuvę prie keptuvės. Nuo virtuvės iki tos vietos, kur jos barėsi yra tolėliau, todėl nematė, ką jos ten darė, nematė, kad jos muštųsi. Girdėjo triukšmą. L. šaukė: “kvieskit miliciją, kvieskit miliciją“. Ji nesuprato, dėl ko ji liepė kviesti policiją. L. rami kaimynė, netriukšmauja. O pas I. dažnai savaitgaliais būna baliai, triukšmauja, policija kviečiama, kaimynams neleidžia miegoti. Anksčiau prie I. buto durų buvo sudėti daiktai, kibirai, vežimai, dabar jų nebėra. Kad I. M. vartotų necenzūrinius žodžius, negirdėjo. Buvo virtuvėje.
Liudytoja J. E. teismo posėdžio metu parodė, kad visų aplinkybių nežino, bet girdėjo, kaip šūkavo L., mano, kad konfliktą pradėjo L. Tuo metu ji su uošviene ėjo į virtuvę, kai L. šūkavo, puolė ant I. dukros, o I. ją gynė. Nežino, dėl ko L. puolė I. dukrą. Su uošviene nuėjo į virtuvę ir ten būnant išgirdo, kad jos mušasi, išlėkė iš virtuvės, kad jas išskirti. Jos buvo trise, L., I. ir jos dukra. Kai prie jų pribėgo, jos nebesimušė. I. ir V. negirdėjo, labiau L. šaukė, viskas prasidėjo koridoriuje, o pasibaigė prie I. buto durų. L. iš pradžių šūkaudama ėjo koridoriumi I. buto durų link. Prie I. buto durų buvo prikrauta daiktų, vežimas ir kiti daiktai, bet ji į juos neatkreipė dėmesio. Ji ten negyvena, tik buvo atėjusi pas uošvienę. Nebendrauja su L. ir I., tik pasisveikina. Kol buvo, policijos nematė. Jos šaukė daug ką, bet ką tiksliai nepamena. Nežino, ar prieš tai jos konfliktavo. Su L. teko bendrauti, nes pati ten anksčiau gyveno, ji jai nepatiko, nes ji į kitus žiūrėdavo lyg į prastesnius. Su I. gal 3 kartus matėsi, kai atvažiuodavo pas uošvienę. Nei su viena nėra draugės. Yra įsitikinusi, kad jos mušėsi, nes girdėjo susistumdymą, greitus žingsnius. Kai ji išėjo į koridorių, L. ėjo link I. ir šūkavo. Kas toliau vyko nežino, ką tiksliai šūkavo nežino, nepamena. Kad I. M. vartotų necenzūrinius žodžius, negirdėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos I. M. atstovė advokatė G. S. teismo posėdžio metu prašė panaikinti I. M. paskirtą nuobaudą, panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šioje byloje nėra neabejotinų asmens kaltės įrodymų, kad būtų galima nubausti I. M. už nedidelį chuliganizmą. I. M. teigia, kad jokių teisei priešingų veiksmų nėra atlikusi, necenzūrinių žodžių ir gestų viešoje vietoje, gyvenamojo namo laiptinėje, nevartojo. Visas konfliktas kilo dėl pačios nukentėjusiosios L. V. veiksmų. I. M. pati žodžiais buvo užpulta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 257 str. numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) sprendžia, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą (ATPK 280 str. 4 p.) Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.) Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad galimas papildomų įrodymų išreikalavimas, teismas įpareigojo policijos instituciją surinkti byloje galimus papildomus įrodymus dėl nagrinėjamo įvykio.
ATPK 174 str. numatyta, kas yra nedidelis chuliganizmas. Tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Iš aptartos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas padaromas viešosiose vietose, juo pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 str. nuostatas (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-199-628/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad viešąja vieta gali būti pripažįstami bendrabučių koridoriai, kiti objektai. Viešąja vieta laikoma vieta, kurioje pažeidimo padarymo metu yra ir turi teisę lankytis kiti asmenys (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-199-628/2015).
Administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. neginčija fakto, kad konfliktas tarp jos, dukros ir kaimynės L. V. įvyko viešoje vietoje, tačiau pažymėjo, kad ne tikslu pažeisti viešąją tvarką ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į kaimynę L. V., bet išreiškiant nepasitenkinimą susidariusia situacija.
Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – bendrojo naudojimo patalpoje – koridoriuje, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto, kurioje pažeidimo padarymo metu galėjo ir turėjo teisę būti ir kiti asmenys. I. M. skunde nurodė, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog tiriami neteisėti veiksmai truko labai trumpai, nėra gauta kitų, su konfliktu nesusijusių asmenų pareiškimų ar skundų dėl minėto įvykio, kas duotų pagrindą manyti, jog buvo sutrikdyta jų rimtis. Nenustatyta ir kitų aplinkybių, kad dėl konflikto kitiems žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ir buvo nutrauktas žmonių poilsis ar jų veikla, ar būtų kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą.
Nepagrįstas šis pareiškėjos skundo argumentas, kadangi teisme liudytojos I. E. ir J. E. vienareikšmiškai patvirtino ir davė tarpusavyje sutampančius parodymus, kad nagrinėjamas konfliktas atkreipė jų dėmesį, būnant virtuvėje išgirdo didelį triukšmą, išėjo į koridorių pasižiūrėti, pamatė konfliktuojančias moteris, jos piktai barėsi, L. V. šaukė: „iškviesti policiją“, be to, J. E., kaip ji pati nurodė, tai pripažino ir pati pareiškėja, manydama, jog moterys apsistumdė, ji išbėgo iš virtuvės, kurioje kartu su uošviene gaminosi pietus, tikslu jas išskirstyti, liepė joms liautis ir baigti konfliktą, o tai įrodo pašalinių asmenų įsikišimą, bandymą konfliktą nutraukti, pastabų pateikimą dėl konfliktuojančių moterų elgesio, t. y. aplinkybę, kad dėl sukelto konflikto buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nes nurodyti asmenys girdėjo triukšmą (tarp moterų vykusį konfliktą), vykusį viešoje vietoje, išėjo į koridorių pasižiūrėti, kas vyksta, ką padarė ne šiaip sau, o būtent todėl, kad išgirdo, jog kažkas vyksta.
Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia ne tik asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta, bet ir nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriuo asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. ATPK 174 str. yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime I. M. inkriminuotas pažeidimas pasireiškė necenzūrinių žodžių vartojimu viešoje vietoje kaimynės L. V. atžvilgiu. Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, nėra priimtinas visuomenei ir nesuderinamas su viešąja tvarka ir žmonių rimtimi, todėl I. M. veiksmai atitinka ATPK 174 str. sudėtį.
Nutarimas priimtas remiantis administracinėje byloje Nr. 16061081887/761 surinkta medžiaga: 2016-08-28 L. V. pareiškimu, kuriame nurodė, kad I. M. „koliojosi“, siuntė „nachui“; Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus Centro informacinėje sistemoje užfiksuotu pil. V. pranešimu dėl triukšmo, konflikto viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose bei šio skambučio garso įrašu, 2016-08-29 pareigūno tarnybiniu pranešimu, 2016-09-01 administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame I. M. nurodė, kad dėl minėto įvykio nesigaili.
Nors ši administracinė byla pradėta nukentėjusiosios L. V. pareiškimu ir byloje I. M. necenzūrinių žodžių vartojimą konflikto metu patvirtina tik nukentėjusiosios pareiškimas policijoje bei jos nuoseklūs parodymai teisme, bei Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus Centro pateiktas garso įrašas dėl triukšmo, tuo tarpu I. M. teigdama, kad būtent L. V. pradėjo konfliktą ir ją išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl susidariusios konfliktinės situacijos nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Vertinant pareiškėjos charakteristinius duomenis, nustatyta, kad šiai dienai ji turi galiojančių, iš anksčiau paskirtų ir neįvykdytų (2010 m., 2012 m.), administracinių nuobaudų ir už analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, padarytus, vartojant necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, bei iš chuliganiškų paskatų spardant svetimo buto duris, taip pažeidžiant viešąją tvarką bei rimtį, kas neigiamai charakterizuoja jos asmenybę ir tikrai nepatvirtina, kad ji yra asmuo, konflikto metu nevartojantis necenzūrinių žodžių ir bendraujantis pagarbiai. Be to, I. M. dėl triukšmo namuose ir rimties trikdymo, dažniausia savaitgaliais, kaimynų iškviečiama policija (nukentėjusiosios kaimynės L. V., liudytojos kaimynės I. E. parodymai), tai patvirtino ir policijos atstovas teismo posėdžio metu, jog policija ne kartą lankėsi pas I. E. V. ir I. M. Priešingai, nukentėjusioji L. V. kaimynų apibūdinama teigiamai, kaip rami, netriukšmaujanti kaimynė (liudytojos kaimynės I. E. parodymai). Esant šioms aplinkybėms, netikėti nukentėjusiosios L. V. parodymais, jog ji buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, teismas neturi pagrindo, juolab pati pareiškėja iškart po įvykio, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, dėl įvykio, kaimynės skundo ir savo elgesio nesigailėjo. Jos kaltės neigimas atsirado tik paskyrus administracinę nuobaudą. Liudytojos J. E. parodymuose nurodytą aplinkybę, kad konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji L. V., teismas laiko asmens subjektyviu šios situacijos įvertinimu su išankstiniu nusiteikimu prieš nukentėjusiąją, kadangi ji (J. E.) teisme nurodė, kad šios konfliktinės situacijos visų aplinkybių nežino, be to, teko bendrauti su nukentėjusiąja, pati tuo adresu gyveno ir ji jai nepatiko, todėl jais (šios liudytojos parodymais) teismas nesiremia ir juos laiko neinformatyviais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad policijos įstaiga, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą dėl I. M. nubaudimo. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-70458052-16 yra teisėtas ir pagrįstas, ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo, pareiškėjos I. M. skundas atmetamas. I. M. pagrįstai yra nubausta pagal ATPK 174 str. už nedidelį chuliganizmą, jos kaltė padarius šį teisės pažeidimą pilnai įrodyta.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų asmens kaltei pagrįsti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti 205,55 € už I. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, netenkintinas, kadangi byloje pagal nukentėjusiosios L. V. pareiškimą priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, bei I. M. administracinėn atsakomybėn patraukta teisingai. Be to, ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsniui, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas
nutaria:
I. M. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus pietinėje policijos nuovadoje 2016 m. rugsėjo 1 d. priimtą nutarimą Nr. 41N-70458052-16 palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą priteisti 205,55 € už I. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, netenkinti.
Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per Šiaulių apylinkės teismą.