- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- ATP-52-519/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03094-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- I. M.
- Kategorijos
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. M. atstovės advokatės G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria buvo netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos I. M. skundas dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados nutarimo panaikinimo, kuriuo I. M. buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį 28 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.I. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados nutarimu nubausta už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 28 d., 17.15 val., (duomenys neskelbtini) durų, bendro naudojimo koridoriuje, necenzūriniais žodžiais išplūdo savo kaimynę L. V..
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu I. M. atstovė advokatė G. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-113-882/2016 ir administracinio teisės pažeidimo teiseną I. M. atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nurodoma, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog I. M. konflikto metu būtų vartojusi žodžius, vertintinus necenzūriniais, nes necenzūrinių žodžių vartojimą konflikto metu patvirtina tik pačios nukentėjusiosios L. V. pareiškimas policijai ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, o L. V. yra suinteresuota, kad I. M. būtų paskirta nuobauda, nes yra priešiškai nusiteikusi I. M. atžvilgiu, dėl bendrojo naudojimo koridoriuje laikomų I. M. dukters daiktų. Teigiama, jog nors konfliktas tarp I. M. ir L. V. įvyko viešoje vietoje – I. M. neneigia įvykus konfliktą, tačiau jos išsakyti žodžiai užsitęsusio asmeninio konflikto su L. V. eigoje negali būti vertinami kaip necenzūriniai, nes tokių žodžių I. M. nevartojo, tuo labiau, kad aplinkybės, jog I. M. vartojo necenzūrinius žodžius L. V. atžvilgiu, nepatvirtino nei byloje apklaustos liudytojos I. E., J. E., I. E. V., nei garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, nei kiti surinkti įrodymai. Pažymima, kad byloje užfiksuotas I. M. elgesys jei ir gali būti įvertintas kaip netinkamas ir galimai pažeidęs kito žmogaus garbę ir orumą, tačiau atsakomybės I. M. pagal ATPK 174 straipsnį neužtraukia, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 174 straipsnį I. M. atžvilgiu turėjo būti nutraukta. Be to pažymima, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji gali garbę ir orumą ginti kitomis įstatymų numatytomis priemonėmis.
2.2. Teigiama, kad nukentėjusiosios L. V. pareiškime policijai nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl necenzūrinių žodžių vartojimo iš I. M. pusės prieštarauja visų trijų byloje apklaustų liudytojų parodymams, o teismo nurodytos I. M. asmenybę neigiamai charakterizuojančios ankstesnės nuobaudos (2010 m., 2012 m.) nepatvirtina I. M. veiksmų - necenzūrinių žodžių vartojimo - šiuo konkrečiu atveju.
2.3. Pažymima, kad teismas konstatavo, kad I. M. iškart po įvykio, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu dėl įvykio, kaimynės skundo ir savo elgesio nesigailėjo, o kaltės neigimas atsirado tik paskyrus administracinę nuobaudą. Su tokia teismo nuomone I. M. nesutinka, nes kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo I. M. neigė nuo pat pradžių, todėl dėl įvykio ir nesigailėjo, kadangi necenzūrinių žodžių nevartojo, tad ir gailėtis nebuvo dėl ko, be to, ne ji iniciavo konfliktą, o kaimynė L. V., tuo tarpu I. M. tik nesutiko su kaimynės nurodymais pašalinti iš bendrojo naudojimo koridoriaus dukteriai priklausančius daiktus, dėl ko ir buvo konfliktuojama. Nurodoma, kad aplinkybę, jog konfliktą pradėjo L. V., patvirtino liudytoja J. E., tačiau teismas tai laikė tik asmens subjektyviu situacijos vertinimu su išankstiniu nusiteikimu prieš nukentėjusiąją, todėl nepagrįstai šios liudytojos parodymais nesirėmė ir juos laikė neinformatyviais. Teigiama, kad I. M. nuomone, nėra pagrindo abejoti liudytojos J. E. ir kitų liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys, tarpusavyje neprieštaraujantys ir pakankamai detaliai atspindi įvykį bei patvirtina, kad I. M. necenzūrinių žodžių L. V. atžvilgiu nevartojo.
2.4. Pažymima, kad vertinant ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai viešoji tvarka ir žmonių rimtis pažeidžiama viešosiose vietose necenzūriniais žodžiai ar gestais ir kt. Nesant įrodymų apie I. M. veiksmus - necenzūrinių žodžių vartojimą, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl I. M. atžvilgiu Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2016 m. rugsėjo 1 d. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į I. M. atstovės advokatės skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovada prašo I. M. atstovės advokatės skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad I. M. nesutikimas su inkriminuojamu teisės pažeidimu turėtų būti vertinamas kaip jos gynybinė pozicija. Nurodoma, kad byloje abejonių, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – bendro naudojimo koridoriuje, nekyla, tai pripažįsta ir pati pažeidėja. Pažymima, kad I. M. konfliktuodama bendro naudojimo koridoriuje turėjo suprasti, kad tai yra vieša vieta ir bet kuriuo momentu į bendro naudojimo koridorių galėjo įeiti gyventojai ar pašaliniai žmonės.
4. Atsiliepimu į I. M. atstovės advokatės skundą L. V. nurodo, jog su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu sutinka, pažymint, kad I. M. versija yra sugalvota ir melaginga, siekiant išvengti nuobaudos. Nurodoma, kad I. M. negali teigti, kad nukentėjusioji L. V. yra priešiškai nusiteikusi prieš ją ir jos dukros laikomus daiktus bendrojo naudojimo koridoriuje, nes nukentėjusioji L. V. nebendrauja, tik žino, kad jos gyvena socialiniame būste ir yra rizikos šeima. Pažymima, kad liudytojos nematė konflikto pradžios, todėl negirdėjo I. M. vartojamų necenzūrinių žodžių, be to nurodoma, kad teismas teisingai traktavo J. E. liudijimą, nes J. E. tik iš matymo žino nukentėjusiąją L. V..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas
5. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
7. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį kyla už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
7.1. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėdamas I. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nepažeisdamas proceso reikalavimų išanalizavo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, tačiau netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
7.2. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 28 d., 17.15 val., (duomenys neskelbtini) durų, bendro naudojimo koridoriuje, necenzūriniais žodžiais išplūdo savo kaimynę L. V. (administracinės bylos Nr. 16061081887 medžiaga). Taigi, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje turėjo būti įrodyta, kad I. M. vartojo necenzūrinius žodžius L. V. atžvilgiu. Administracinėn atsakomybėn patraukta I. M. viso proceso metu pripažino buvus konfliktui tarp jos ir L. V., tačiau neigė, kad vartojo necenzūrinius žodžius (46-47 b. l.). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytoja I. E. V. nurodė, kad jos mama I. M. bandė kilusį konfliktą nuraminti (48 b. l.), liudytoja I. E. teisme nurodė, kad įvykio dieną ji buvo virtuvėje ir girdėjo triukšmą, matė, kad triukšmauja L. V. ir I. M., be to nurodė, kad negirdėjo jog I. M. būtų vartojusi necenzūrinius žodžius (82-83 b. l.), liudytoja J. E. teismo posėdyje nurodė, kad matė, kaip L. V. puolė ant I. M. dukros, o I. M. puolė ginti savo dukrą, o liudytoja J. E. konfliktuojančias moteris išskyrė, tačiau pažymėjo, jog negirdėjo, kad I. M. būtų vartojusi necenzūrinius žodžius (83 b. l.). Pažymėtina, kad tik nukentėjusioji L. V. nurodė, kad I. M. vartojo necenzūrinius žodžius, kitų duomenų, kurie patvirtintų L. V. parodymus dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, nėra.
7.3. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo iš tikrųjų padarė veiką, kuri jam inkriminuojama ir už kurią turi būti skiriama nuobauda.
7.4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog I. M. dėl minėto įvykio nesigaili, dar nepatvirtina, kad ji padarė jai inkriminuojamą pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas motyvuodamas ir spręsdamas dėl I. M. kaltės, dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, nepagrįstai vadovavosi ankstesniais I. M. padarytais teisės pažeidimais, kaip patvirtinančiais aplinkybę, jog I. M. vartojo necenzūrinius žodžius L. V. atžvilgiu. Duomenys apie asmens anksčiau padarytus teisės pažeidimus yra svarbūs vertinant pažeidėjo asmenybę, į kurią yra atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą, tačiau tai nėra aplinkybės, kurios patvirtina ar paneigia, asmens kaltumą dėl nagrinėjamo pažeidimo padarymo. Nustatant, ar buvo padaryta teisei priešinga veika, turi būti vertinamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su nagrinėjamu įvykiu, o ankstesni I. M. teisės pažeidimai nepreziumuoja jos kaltės dėl nagrinėjamo įvykio padarymo.
7.5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog I. M. įvykdė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, t. y. nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad I. M. vartojo necenzūrinius žodžius, kaimynės L. V. atžvilgiu, todėl daroma išvada, kad I. M. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Dėl procesinių išlaidų
8. 2017 m. sausio 19 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas valstybės naudai priteisti atstovavimo išlaidas susidariusias dėl I. M. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija administracinio teisė pažeidimo byloje Nr. A4–689–03 yra išaiškinusi, jog ATPK 279 straipsnis numato išlaidų (darbo užmokesčio skirtumas, išlaidos, susiję su atvykimu pas bylą nagrinėjantį organą ir pan.) priteisimą byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams, tačiau atstovavimo išlaidų atlyginimas ATPK nenumatytas.
8.1. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje 2AT-17-2012 nurodė, kad asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta, ir nurodytoje byloje pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 41N-70458052-16 administracinio teisės pažeidimo byloje, ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 174 straipsnį I. M. atžvilgiu nutraukti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą valstybės naudai priteisti atstovavimo išlaidas susidariusias dėl I. M. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos palikti nenagrinėtu.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.