- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-311-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58799-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Gintaras Dzedulionis, Jurgita Kolyčienė
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Jurgitos Kolyčienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B., jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos M. B. atsakomybėn 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 5 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 18 d. bei automobilio Lexus CT200H konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y., jis 2018 m. gruodžio 12 d. 18.14 val., Vilniuje, Plytinės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Lexus CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu R. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį, netaikyti automobilio Lexus CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
3. Nurodo, kad konfiskuotas, jo sutuoktinės vardu registruotas automobilis Lexus CT200H, yra įgytas iš sutuoktinės atlyginimo ir jos santaupų. Jis yra garbaus amžiaus, senatvės pensininkas, todėl transporto priemonė šeimoje yra reikalinga ir naudojama būtent jo sutuoktinės kasdieniams poreikiams - darbui, o esant būtinybei ir jo nuvežimui į gydymo procedūras ir gydymo įstaigas. Būtent M. B. iš savo atlyginimo rūpinasi automobilio išlaikymu bei remontu.
4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad transporto priemonės konfiskavimu nebus pažeisti proporcingumo ir teisingumo kriterijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m., sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m, sausio 26 d, 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – LAT) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49- 788/2016 ir kt.).
5. Teismų praktikoje, tame tarpe ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 19 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1020/20I7, išaiškinta, jog turto konfiskavimą reglamentuojančios teisės normos turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuotus principus, kurie, be kita ko, yra aptariami ir LAT praktikoje (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje B.K.M. Lojistik Tasimacilik Ticaret L. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 42079/12, par. 38, su tolesnėmis nuorodomis, 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02). Valstybė turi plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Pripažįstant kovos su pavojingomis ir uždraustomis veikomis svarbą, kartu, be kita ko, nurodoma, kad turto, panaudoto pavojingoms veikoms padaryti, konfiskavimas gali sukelti žymią naštą tretiesiems asmenims, kuriems jis priklauso. Bendrųjų nusikaltimų prevencijos interesų ir ribojamų asmens teisių pusiausvyros nustatymas šioje situacijoje reiškia, kad tokios naštos uždėjimas turto savininkui gali būti pateisinamas tik tuo atveju, kai jo interesą dėl turto grąžinimo nusveria tai, kad grąžinimas palengvins naujų nusikaltimų darymą ir pakenks kovai su nusikalstamumu (B.K.M. Lojistik Tasimacilik Ticaret L. S. prieš Slovėniją, par. 47). <„.> Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą baudžiamojo pobūdžio bylose, EŽTT praktikoje, be kita ko, nurodoma ir tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra numatyta ir skiriama, sunkumą (su atitinkamais pakeitimais, 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljevic prieš Kroatiją, peticijos Nr.43492/11, par. 44 ir kt; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S.C. Fiercolect Impex S.R.L. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 26429/07, par. 69-72; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01, par. 140 ), (LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017). Minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje teismas sprendė, kad negali daryti išvados, jog turto konfiskavimas - kaip baudžiamojo poveikio priemonė, privalo būti taikoma visais atvejais be išimčių.
6. LAT jurisprudencijoje yra aiškiai suformuluota, jog nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Iš paminėto seka, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Tokie ir panašūs teismų praktikos pavyzdžiai jau aptartos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ir EŽTT praktikos kontekste, sudaro prielaidas išvadai, jog tam tikrais atvejais, kai BK 72 straipsnio nuostatu taikymas aiškiai pažeistų proporcingumo principą, teismas gali nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pažymėjo, jog jis ne tik formaliai atitinka visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas, bet ir atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą pagrindą, kuris nurodo, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį savo sprendimą teismas argumentavo tuo, kad apeliantas anksčiau neteistas, garbaus amžiaus, pensininkas, nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumažinti jų pavojingumo, jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Tačiau nepaisant to, teismas jau grįsdamas transporto priemonės konfiskavimą nurodė visiškai prieštaringą išvadą, nurodydamas, jog „R. B. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis“. Matyti, kad spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, teismas neatsižvelgė į šios priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam ir taip paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 5 mėnesiams. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas asmeniui, neabejotinai užtikrina, jog asmuo nurodytam laikotarpiui negalės sėsti prie jokios transporto priemonės vairo ar juo labiau jos valdyti. Ši baudžiamoji poveikio priemonė maksimaliai užtikrina ir atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės ir jos paskirties įgyvendinimą. Vien tai, akivaizdžiai pagrindžia, kad nagrinėjamoje situacijoje paskirtas automobilio konfiskavimas yra perteklinio pobūdžio.
9. Nors minima transporto priemonė formaliai ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau nagrinėjamos situacijos kontekste turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu iš esmės yra nubaudžiama ir visiškai nepagrįstai apribojama jo sutuoktinė M. B.. Priimdamas nuosprendį, teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilis buvo įgytas už žmonos atlyginimą ir jos santaupas, registruotas sutuoktinės vardu, automobiliu nuolatos naudojasi žmona, jis yra garbaus amžiaus, senatvės pensininkas, kuris šia transporto priemone naudodavosi tik gavęs žmonos leidimą, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, buvo prašoma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Visa tai neabejotinai mažina jo padarytos veikos pavojingumą ir leidžia spręsti dėl bausmės tikslų pasiekimo švelnesnėmis priemonėmis, t. y. netaikant automobilio konfiskavimo.
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžio R. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliaciniu skundu R. B. kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
13. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto, kiekviena susidariusi situacija yra individuali ir reikalauja atskiro, nuodugnaus įvertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nors turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015).
15. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens interesų teisingos pusiausvyros nustatymo, valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą, siekiant atitinkamo įstatymo tikslo, palieka ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui uždedama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-34-699/2018, 2K-35-719/2018).
16. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018 ir kt).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Lexus CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priskirtinas konfiskuotinam turtui, todėl jį konfiskavo. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, gynėjas kėlė klausimą dėl automobilio vertę atitinkančios sumos dydžio mažinimo, jei būtų sprendžiama dėl šios sumos konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesvarstė, spręsdamas dėl paties automobilio konfiskavimo.
18. Priimdamas sprendimą atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, garbaus amžiaus, pensininkas, nuoširdžiai išgyvena dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumažinti jų pavojingumo. R. B. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leido spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, kaip teisingai pastebėta apelianto, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, teismas neatsižvelgė į šios priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
19. Spręsdamas dėl automobilio konfiskavimo, teismas nurodė, kad neturi reikšmės aplinkybė, ar kaltininko sutuoktinė suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011. Tačiau, vertinant teisminę praktiką, teismo sprendimai skiriasi atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis Lexus CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas apelianto sutuoktinės M. B. vardu. Automobilis įgytas santuokoje, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso tiek R. B., tiek M. B.. Baudžiamajame procese įstatymai nenumato galimybės spręsti sutuoktinių turto padalijimo ar panašių klausimų, be to, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei turto dėl kokių nors priežasčių negalima konfiskuoti natūra, tai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kai konfiskuotinas turtas ar turto dalis nepriklauso kaltininkui. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, šio turto savininkais laikomi abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl vien aplinkybė, kad viešame registre turto savininku nurodomas vienas iš sutuoktinių, tai nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018).
20. Pagal BK BK 75 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip matyti iš M. B. bei R. B. paaiškinimų, nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. buvo išvykusi į konferenciją Japonijoje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, M. B. žinojo arba turėjo ir galėjo numanyti, jog šis turtas bus panaudotas nusikaltimui padaryti, t.y., kad R. B. vairuos automobilį būdamas neblaivus. Kaip matyti iš M. B. bei apelianto paaiškinimų, automobilis reikalingas M. B. darbinėms funkcijoms atlikti. Konfiskavus automobilį, kuris yra taip pat ir apelianto sutuoktinės M. B. nuosavybė, natūra, automobilio konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, galėtų būti prilyginamas sąžiningo dalies turto savininko M. B. nubaudimui.
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas taikyti BK 72 straipsnio 4 dalie 3 punktą, t. y. konfiskuoti automobilį Lexus CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra, prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams.
22. Iš byloje esančios automobilio Lexus CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti kad , automobilio vertė 2019 m. vasario 18 d. buvo 8480 Eur (b.l. 71-97). Veika padaryta 2018 m. gruodžio 12 d., vertė nustatyta po dviejų mėnesių, t.y. praėjus neilgam laikotarpiui, todėl laikytina, jog tokia automobilio vertė buvo ir 2018 m. gruodžio 12 d.
23. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K- 79-511/2018; 2K-17-788/2019).
24. Įstatymų leidėjas, formuluodamas BK numatytų nusikalstamų veikų požymius ir nustatydamas sankcijas už šias nusikalstamas veikas, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybes, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, turi būti nustatytos teisinės priemonės nusikaltimų daryti panaudoto turto atžvilgiu, dėl to, kad kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas priėjo išvados, kad yra pagrindas manyti, kad R. B. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Taip pat, vertinant R. B. asmenines savybes, pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 5 mėnesiams. Taigi įvertinus R. B. asmenybę, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. B. vertas teismo pasitikėjimo, laikysis įstatymų, nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, baudžiamojo poveikio priemonės – visos transporto priemonės vertės atitinkančios sumos – 8480 Eur konfiskavimo paskyrimas, nagrinėjamu atveju, būtų neproporcingas, todėl skirtinas dalies turto vertės, t.y. 4240 Eur konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio Lexus CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo bei nuosprendžio dalį, kuria skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. B., gim. 1954 m. spalio 31 d., nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Lexus CT200H, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Konfiskuoti iš R. B. dalį automobilio Lexus CT200H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 4240 Eur (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt Eur).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.