Telšių apylinkės teismo sprendimas

2015-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-2497-971/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
e2-2497-971/2015
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02145-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Atsakovas
I. B.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-2497-971/2015Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02145-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 35.4.; 35.5.; 63.3.; 99.1.5.; 116.5.2. (S)
(2.5.1.3.6.; 2.5.1.4.; 2.5.1.5.;2.5.29.3.; 3.1.7.5.; 3.2.6.5.2.)TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 336,39 Eur negrąžinto kredito, 167,08 Eur paskolos kainos, 22,92 Eur palūkanų, 10,24 Eur delspinigių, 450 Eur žalos, 109,77 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo 336,39 Eur sumos nuo 2015-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės I. B.. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-04-28 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 14591, pagal kurią ieškovė suteikė 434,43 Eur (1500 Lt) kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą kreditą kartu su kredito mokesčiu. Atsakovė nustatytu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė, gauto kredito nepadengė, kredito mokesčio nesumokėjo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 336,39 Eur negrąžintą paskolos sumą, nuo kurios ieškovė paskaičiavo 167,08 Eur paskolos kainos, 22,92 Eur kompensacinių palūkanų, 10,24 Eur delspinigių. Duomenų, jog nurodytas sumas atsakovė būtų sumokėjusi, byloje nėra.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. l d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovė savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 336,39 Eur negrąžinto kredito, 167,08 Eur paskolos kainos, 22,92 Eur palūkanų tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10,24 Eur delspinigių. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Susitarimas dėl delspinigių skaičiavimo turi būti rašytinis. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta kredito sutartimi šalys buvo sutarusios, kad pavėluoto kredito grąžinimo atveju už visas laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami delspinigiai, ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui (Sutarties 7.6. punktas), todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 10,24 Eur delspinigių.

Vertinant 450 Eur patirtos žalos pagrįstumą, teismas pažymi, kad žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 str. 1 d. nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Tenkindamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė skolininko padaryta žala ir nustatyti jos dydį. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė patirtos žalos dydžio. Byloje nėra duomenų kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini). Nepateikta 2013/01/03-1 paslaugų sutartis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovei neįrodžius patirtos žalos fakto, ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 109,77 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo 336,39 Eur sumos nuo 2015-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutartimi šalys buvo sutarusios, kad jei kredito gavėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi suteiktais pinigais (Sutarties 7.7. punktas). Pažymėtina, kad ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms - ir delspinigiams, ir baudoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 7.7. punkte nurodytos palūkanos iš tiesų yra kompensuojamosios (vėlavimo) palūkanos (CK 6.261 str.), o tai savo esme yra netesybos, kurioms taikomi Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyti jų dydžio ribojimai. Taigi, kadangi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai, teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis palūkanas mažinti iki 0,05 procento per dieną dydžio, kas sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento x 365 d.) (CK 6.37 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 109,77 procento sutartines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos iki visiško prievolės įvykdymo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 336,39 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-09-29 iki visiško kredito grąžinimo (Sutarties bendrųjų sąlygų 7.7 p.), o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies (54 %). Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl iš atsakovės priteistina 11,88 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (CPK 79 str., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. B. 336,39 Eur negrąžinto kredito, 167,08 Eur paskolos kainos (nesumokėtų palūkanų), 22,92 Eur kompensacinių palūkanų, 10,24 Eur delspinigių, 18,25 procentų sutartinių metinių palūkanų nuo 336,39 Eur sumos nuo 2015-09-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 536,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,88 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Sostinės kreditai“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė