Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl santuokos iširimo aplinkybių ieškinyje nurodoma, kad santuokos pradžioje tarp šalių susiklostė normalūs, artimi, tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grįsti santykiai. Laikui bėgant ėmė kurti bendrus namus: įsigijo žemės sklypą, kuriame suteikto kredito lėšomis pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Tačiau ekonominei situacijai Lietuvoje blogėjant, nebeužtenkant pajamų nei namo statybai, nei kokybiškam pragyvenimui, priėmė bendrą sprendimą darbo ir uždarbio ieškoti kitoje šalyje ir galbūt ten įsikurti. Užkonservavus pradėtą gyvenamojo namo statybą, išvyko dirbti ir gyventi į Jungtinę Karalystę. 2011 m. įstatymų nustatyta tvarka deklaravo nuolatinį išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Tačiau apie 2015 m. atsakovės elgsena akivaizdžiai ėmė keistis, vis daugiau laiko leido viena, nebesutampantys interesai pamažu tapo ginčų ir barnių priežastimis. 2016 m. pabaigoje, atsakovė tiesiog dingo iš bendrų namų Jungtinėje Karalystėje. Atsakovės paieška per bendrus draugus, pažįstamus ar buvusią atsakovės darbovietę nedavė jokių rezultatų. 2017 m. iš banko suteikto bendros šalių atsiskaitomosios sąskaitos išrašo ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė yra grįžusi į Lietuvą, ir ten, apsistojusi. Situacijai nesikeičiant, matant, kad toks nepaaiškinamas atsakovės pasitraukimas ir visiškas dingimas nėra laikinas, ieškovas apsisprendė kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas sutinka, kad santuokos faktiniam nutrūkimui įtakos galėjo turėti ir jo pasyvi elgsena, jis nedėjo pakankamai pastangų išsiaiškinti atsakovės buvimo vietos, jų tolesnio faktinio gyvenimo perspektyvų. Todėl mano, kad santuoka jų iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl atsakovei išmokėtinos kompensacijos dydžio nurodo, kad bendra santuokoje įgyto turto vertė sudaro 33 117,50 Eur. Ieškovas laikotarpiu nuo 2017-2021 m. kreditoriui išmokėjo suma siekiančią apie 32 302,29 Eur. Šiuo laikotarpiu pusę išmokėtos sumos, tai yra 16 151,15 Eur, turėjo pareigą pasidengti pati atsakovė, tačiau to nepadarė. Todėl mano, kad iš bendros turto vertės turi būti išminusuota atsakovės turėta padengti pinigų suma kreditoriams ir pusę šios gautos sumos išmokėtina atsakovei kaip kompensacija už tenkančią mažesnę turto dalį nutraukus santuoką.

2021 m. gruodžio 8 d. teisme gautas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl 8 279,38 Eur dydžio kompensacijos priteisimo atsakovės naudai. Nurodė, kad po ieškinio teismui pateikimo atsakovas baigė vykdyti įsipareigojimus pagal 2006-08-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu neįvykdytos paskolos dalis pagal 2006-08-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 88 354,69 Eur. Nuo 2016 m. pabaigos, ieškovas kredito įstaigai, pagal 2006-08-09 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 10 789,47 Eur, pagal 2006-08-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), – 15 340 Eur. Kadangi kreditorinių įsipareigojimų likutis daugiau nei du kartus viršija turimo turto vertę atsakovei kompensacija nepriteistina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Palangos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ginčo šalių santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokoje įgijo šį turtą: (duomenys neskelbtini). Bendra santuokoje įgyto turto vertė – 36 155,06 Eur .

2006-08-09 tarp šalių ir AB „Hansabankas“, dabar AB „Swedbank“, sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kreditorius AB „Hansabankas“ šalims 15 metų terminui nekilnojamojo turto įsigijimui suteikė 100 000 Lt (28 962 Eur) dydžio kreditą. Ieškovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pagal šią kredito sutartį buvo visiškai atsiskaityta. 2006-08-10 tarp ieškovo ir AB „Hansabankas“, dabar AB „Swedbank“, sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovui suteikta 234 600 Lt (67 944,86 Eur) dydžio kreditas. Nepadengta kredito dalis – 88 354,69 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniais ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniai. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1994 m. vasario 12 d. Iki 2015 m. jų santuokinis gyvenimas klostėsi pakankamai darniai. Tačiau nuo 2015 m. tarp ieškovo ir atsakovės pradėjo kilti konfliktai, o 2016 m. faktinis gyvenimas kartu visiškai nutrūko, išsikrausčius atsakovei iš bendro būsto. Nuo to laiko ieškovas ir atsakovė ryšių nepalaiko, atsakovės buvimo vieta apskritai nežinoma. Nėra žinomos konkrečios aplinkybės, lėmusios tokį atsakovės poelgį. Kartu pastebėtina, kad nuo 2016 m. ieškovas nedėjo pastangų atitaisyti santykius su sutuoktine. Į bylą yra pateikti valstybinių institucijų atsakymai į ieškovo paklausimus dėl duomenų suteikimo apie atsakovę, tačiau visi šie paklausimai institucijoms teikti tik prieš civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iniciavimą. Apie ieškovo atliktus veiksmus, liudijusius siekį užmegzti ryšį su atsakove 2016-2017 m., byloje nėra.

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, priešingai, šalys pašlijus santykiams susitaikyti nesistengė. Teismo vertinimu, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo ir pagarbos pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo ir pagarbos pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, pripažintina, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Pagal CK 3.69 straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Tenkintinas ieškovo prašymas dėl pavardžių. Nutraukus santuoką ginčo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės, ieškovui – „V.“, atsakovei – „V.“.

Dėl santuokoje įgyto turto ir skolinių įsipareigojimų

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

Ginčo šalių santuokoje įgytą turtą sudaro aukščiau išvardintas nekilnojamasis turtas, kurio vertė 36 155,06 Eur. Nekilnojamasis turtas įkainotas, remiantis nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytais duomenimis.

2006-08-09 tarp ginčo šalių ir AB „Swedbank“ banko buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu kreditorius AB „Hansabankas“ šalims suteikė 100 000 Lt (28 962 Eur) dydžio kreditą. Kredito sutartis baigta vykdyti 2021 m. Nuo faktinio šalių išsiskyrimo iki sutarties visiško įvykdymo ieškovas nurodo iš savo asmeninių lėšų kredito įstaigai sumokėjęs 10 789,47 Eur.

2006-08-10 tarp ieškovo ir AB „Swedbank“ buvo sudaryta būsto kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovui suteiktas 234 600 Lt (67 944,86 Eur) dydžio kreditas. Kadangi šia paskola buvo finansuotos šalių gyvenamojo namo statybos, darytina išvada, kad kreditas buvo paimtas ne ieškovo, o ginčo šalių šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovė yra solidariai atsakinga už prievolės įvykdymą (CPK 3.109 straipsnio 5 dalis). Nepadengta skolos dalis pagal kredito sutartį sudaro 88 354,69 Eur. Ieškovas nurodo, kad nuo faktinio šalių išsiskyrimo iki dabar kredito įstaigai sumokėjo 15 340 Eur.

Kaip jau byloje paminėta, atsakovės buvimo vieta nėra žinoma, ji šiuo metu yra visiškai nusišalinusi nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat nesirūpina ir jai priklausiančiu turtu, visa atsakomybė šiais klausimais perkelta ieškovui. Susidaręs ginčo šalių įsiskolinimas daugiau nei du kartus viršija bendro turto vertę, pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, matyti, ieškovui ir toliau teks skolinius įsipareigojimus vykdyti vienam (jis šią pareiga prisiima). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas santuokoje įgytą turtą priteisti jo asmeninėn nuosavybėn yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ginčo šalių įsipareigojimai pagal 2006-08-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)paliktini nemodifikuotini, ginčo šalys ir toliau išlieka solidarūs skolininkai. nustatytina, kad likusią neįvykdytos prievolės dalį pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)kreditoriui AB „Swedbank“ vykdo ieškovas. Dėl kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo nutraukus santuoką teismas nebepasisako, kadangi ieškovas su kreditoriumi jau atsiskaitė.

Dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimo

Ieškovas pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo reikalavimo priteisti iš ieškovo 8 279,38 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovui yra žinomos ieškinio (dalies ieškinio reikalavimų) atsisakymo pasekmės. Ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl teismo tvirtintinas, civilinė byla dalyje dėl 8 279,38 Eur dydžio piniginės kompensacijos iš ieškovo priteisimo atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl kitų reikalavimų

Ginčo šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, išlaikymo, žalos atlyginimo vienas iš kito nereikalauja, taip pat nėra pareikšti reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas šiais klausimais nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

priimti ieškovo A. V. atsisakymą nuo reikalavimo dėl 8 279,38 Eur dydžio piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei V. V. iš ieškovo A. V. už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“ ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) Palangos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką palikti šalims santuokines pavardes: ieškovui A. V. – „V.“, atsakovei V. V. – „V.“.

Priteisti ieškovui A. V. asmeninės nuosavybės teisėmis: (duomenys neskelbtini).

Nekeičiant prievolės“, pagal 2006 m. birželio 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pobūdžio, nustatyti, kad likusi neįvykdyta prievolės dalis kreditoriui AB „Swedbank“ yra vykdoma ieškovo A. V..

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.