Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-7723-129/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
e2-7723-129/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronislava Todesienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
V. L.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 154,29 Eur skolą, 387,77 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2016 m. sausio 21 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Gyventojų registre duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Atsižvelgiant į tai, procesinius dokumentus nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2016 m. vasario 24 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (el. b. l. 34). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2003 m. gegužės 10 d. UAB „Tele2“ ir atsakovas V. L. sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 137675134209, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas (el. b. l. 10-11). Ieškovas nurodo, kad UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ 2009 m. kovo 31 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu (el. b. l. 4-8). Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą, nėra (el. b. l. 13) (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.720 straipsnį už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininko kaltė dėl sutarties netinkamo vykdymo preziumuojama, todėl atsakovo pareiga yra įrodyti, kad prievolė buvo nevykdoma ne dėl jo kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokių įrodymų byloje nėra, atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl atsakovas laikytinas pažeidusia prievolę šalimi. Ieškovo pateiktas atsakovo įsiskolinimas pagrįstas šalių pasirašytos sutarties sąlygomis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 154,29 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 7.5 punkte numatyta, kad jeigu klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos, jis privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas atsakovui už 180 dienų, taikydamas 0,1 procento delspinigių normą, paskaičiavo 387,77 Eur dydžio delspinigius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovo ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir į negrąžintos skolos dydį, sprendžia, kad 193,89 Eur (paskaičiavimas: 387,77 Eur x 0,05 / 0,1 procento) dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 348,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 92,37 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 52,65 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas: 57 Eur x 0,9237) (el. b. l. 12).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį, ieškovui grąžintina 1 Eur žyminio mokesčio permoka, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 2 154,29 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų ir 29 euro centų) skolą, 193,89 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų ir 89 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 348,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52,65 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų ir 65 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 1 Eur (vieno eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2015 m. rugsėjo 29 d. vietiniu mokėjimu Nr. 929177, mokėjimo užduoties kodas (ID) ZD23548, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Bronislava Todesienė